Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danguolei Maciulevičienei, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, nukentėjusiajai K. N. ,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, Branduoliškių kaime, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 8 klasių išsilavinimą, nedirbanti, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. , būdama ribotai pakaltinama, tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2008 m. vasario 29 d. apie 18 val. K. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, kambaryje, J. P. , būdama ribotai pakaltinama, tarpusavio konflikto metu iš pykčio, keršydama K. K. už anksčiau pavartotą smurtą, tyčia smogė vieną kartą kirvio ašmenimis atsigulusiam į lovą K. K. į galvos sritį, tuo padarydama jam kirstinę kaktos kairės pusės - viršugalvio žaizdą su atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaktikaulio, kairio momenkaulio - smilkinkaulio, nosies kaulų lūžimais, žaizdomis kietajame smegenų dangale, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių, momeninių, kairio pusrutulio smilkininės, dešinio pusrutulio pakaušinės skilčių sumušimus, suardymus, dėl ko išsivysčius komplikacijoms - trauminiam šokui, pūlingam bronchitui, abiejų plaučių uždegimui, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, dideliam galvos smegenų pabrinkimui - nukentėjusysis K. K. 2008 m. balandžio 6 d. 4 val. 30 min. ligoninėje mirė.

J. P. kalta, padariusi inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2008 m. vasario 29 d. pas sugyventinio K. K. motiną išgėrė alaus ir apie 17 valandą grįžusi į namus su jauniausiąja dukra užsnūdo. Vėliau parėjęs girtas jos sugyventinis nieko nesakęs pradėjo ją mušti, trenkė kumštimi į ausį ir žandikaulį. Po šių veiksmų ji pabėgo į lauką, o K. K. atsigulė į lovą. Po konflikto praėjus maždaug penkioms minutėms, ji iš sandėliuko pasiėmė kirvį ir, tyliai priėjusi prie lovoje gulinčio K. K. , trenkė juo sugyventiniui į galvą. Tvirtino, kad tuo metu buvo labai įpykusi dėl sugyventinio smurtavimo ir kad sudavė kirvio pentimis. Po smūgių K. K. liko gulėti lovoje, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Ant žaizdos dėjo šlapią rankšluostį, kad mažiau kraujuotų, o kirvį nunešė atgal į sandėliuką. Į namus grįžusi vyriausioji dukra pakvietė kaimynę I. P. , kuri iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Be to, tvirtino, kad išgėrus tarp jos ir sugyventinio kildavo nesutarimai, šis ją mušdavo, išvydavo iš namų ne tik ją, bet ir vaikus. K. K. smurtavimą kentė, nes jo bijojo bei neturėjo kur išeiti. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes neturini pinigų juos atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji K. N. parodė, kad K. K. su savo sugyventine J. P. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, išgertuvių metu dažnai kildavo konfliktai, kurių metu jiedu susimušdavo. Apie K. K. sužalojimą sužinojo darbe. Kadangi laidojo savo brolį, pastatė paminklą, reiškia 2856 Lt civilinį ieškinį, neišskaičiavus 750 Lt laidojimo pašalpos, turtinei žalai atlyginti. Ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji atsisakė.

Liudytoja Anelė Katauskienė parodė, kad apie įvykį sužinojo tik atvykus policijoms pareigūnams. Tada I. P. pasakė, kad K. K. jo sugyventinė trenkė kirviu. Be to, patvirtino, kad K. K. ir J. P. išgėrę pykdavosi ir kad vaikai ateidavo pas ją pernakvoti.

Liudytoja I. P. parodė, kad 2008 m. vasario 29 d. ji su J. P. ir judviejų sugyventiniais gėrė alų, kurio šešis plastikinius 2 litrų talpos butelius kaip atsidėkojimą už darbą jai parvežė J. P. . Apie 16 val. 30 min. J. P. su dukra išėjo namo, o apie 17.30 val. apsvaigęs nuo alkoholio į namus išėjo ir K. K. . Jai būnant ūkiniame pastate, apie 18 val. atbėgo G. P. ir pasakė, kad J. P. kirviu trenkė K. K. . Nubėgusi pažiūrėti, pamatė kruvina galva lovoje gulintį K. K. , kuriam J. P. ant galvos dėjo šlapią rankšluostį. Kalbino nukentėjusįjį, tačiau jis nereagavo, tik kriokė. Supratusi, kad jis sunkiai sužalotas, iškvietė medikus. Liudytoja taip pat patvirtino, kad J. P. dažnai kentėdavo nuo K. K. smurto, anksčiau pastaroji jai buvo sakiusi, kad K. K. kirviu nukirs.

Liudytojas S.K. arodė, kad 2008 m. vasario 29 d. pas jį namuose buvo išgertuvės, kurių metu jis kartu su sugyventine, J. P. ir K. K. išgėrė šešis 2 litrų talpos 8 proc. stiprumo alaus butelius. Į namus su dukra išėjus J. P. , maždaug po valandos neblaivus išėjo ir K. K. . Jis pats atsigulė miegoti ir apie tai, kad buvo sužalotas K. K. , sužinojo vėliau, kai jį pažadino I. P. . Be to, liudytojas patvirtino, kad jo brolis, K. K. , dažnai konfliktuodavo su savo sugyventine, mušdavosi.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1., b.l. 2-5) matyti, kad 2008 m. vasario 29 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) rajone. Šio namo sandėliuke rastas kirvis su ant ašmenų esančiomis raudonomis į kraują panašiomis dėmėmis, kambaryje bei virtuvėje ant grindų rasta panašių į kraują dėmių, taip pat masės, panašios į smegenis, permirkęs raudonu panašiu į kraują skysčiu skuduras, kuokštas žmogaus plaukų bei užuolaida su raudonomis panašiomis į kraują dėmėmis.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 77/08(10) (t.1, b. 1. 31-34 ) konstatuojama, kad K. K. mirtis įvyko nuo kirstinės kaktos kairės pusės - viršugalvio žaizdos su atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaktikaulio, kairio momenkaulio - smilkinkaulio, nosies kaulų lūžimais, žaizdomis kietajame smegenų dangale, kraujo išsiliejimais virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų abiejų pusrutulių kaktinių, momeninių, kairio pusrutulio smilkininės, dešinio pusrutulio pakaušinės skilčių sumušimais, suardymais, kas komplikavosi trauminiu šoku, pūlingu bronchitu, abiejų plaučių uždegimu, širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Tame pačiame teismo medicinos dokumente konstatuojama, jog minėti sužalojimai padaryti kietu aštriu daiktu, galimai ir kirvio ašmenimis, vienu smūgiu paveikus kaktos - viršugalvio kairės pusės sritį.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 93/08 (10) (t. 1, b.l. 40) nurodoma, kad J. P. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje ausyje vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. S-S 21/08(02) (t. 1, b. 1. 54-56 ) nurodoma, kad ant užuolaidos ir kirvio rastas kraujas gali priklausyti K. K. .

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno antros teismo psichiatrijos komisijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 135 ( t. 1, b. 1. 122-123 ) konstatuojama, kad J. P. nusikaltimo padarymo metu nepilnai suprato savo veiksmų esmę ir nepilnai galėjo juos valdyti. Dabar psichikos sutrikimu neserga, jai konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, gydymas jai nereikalingas, su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti teisme, nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenoje.

Tadgi, vertinant virš paminėtuosius ir aptartus įrodymus, nėra pagrindo abejoti, kad K. K. mirtis įvyko dėl J. P. kirvio ašmenimis į galvos sritį suduoto smūgio. Nors kaltinamoji tvirtino K. K. į galvą sudavusi kirvio pentimis, toks jos aiškinimas laikytinas nepagrįstu, todėl juo nesiremtina, juolab, kad ši aplinkybė nei kaltinamosios kaltės klausimo išsprendimui, nei inkriminuojamos veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi. Tokią kaltinamosios nurodytą aplinkybę paneigia virš paminėta ir aptarta teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu aštriu daiktu, ir įvykio vietos apžiūros metu surastas kirvis, ant kurio aštriosios dalies – ašmenų rastos kraujo dėmės. Kaltinamosios J. P. nurodyta nusikalstamų veiksmų priežastis, tai yra, kad ji smūgius gulinčiam K. K. sudavė iš pykčio, keršydama jam už anksčiau pavartotą smurtą, o taip pat pastarojo atžvilgiu panaudoto smurto pobūdis atitinka kitas objektyviai nustatytas aplinkybes. Būtent specialisto išvadoje nurodoma, kad J. P. buvo padaryta poodinė kraujosruva dešinėje ausyje vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje, o teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimai K. K. padaryti kietu aštriu daiktu, vienu smūgiu paveikus kaktos - viršugalvio kairės pusės sritį, kas taipogi atitinka ir kaltinamosios nurodytą bei įvykio vietoje rastą žalojimo įrankį. Nusikaltimo padarymo aplinkybes bei tikslą patvirtina ir nukentėjusiosios K. N. bei liudytojų I. P. , A. K. ir S. K. parodymai, iš kurių matyti, kad minėti asmenys vienareikšmiškai patvirtino, jog tarp K. K. bei J. P. dažnai kildavo konfliktai ir kad šis pastarąją mušdavo. Minėtosios aplinkybės duoda pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamoji po paties sugyventinio K. K. neteisėtų veiksmų tyčia sudavė jam smūgį kirvio ašmenimis į galvos sritį, dėl ko pastarasis vėliau ligoninėje mirė. Tokiu būdu J. P. tyčia nužudė savo sugyventinį, K. K. . Tai, kad smūgį nukentėjusiajam kaltinamoji sudavė į galvą – gyvybei svarbų organą ir kad smūgį sudavė kirviu, tai yra įrankiu, kuris pagal savo savybes kelia žymiai didesnį pavojų žalojamam organui, apsprendžia kaltinamosios tyčios turinį – atliktų veiksmų pobūdžio, pavojingumo ir galimų pasekmių suvokimą. Taigi J. P. veiksmai buvo tyčiniai, ji veikė tiesiogine tyčia.

Tokie kaltinamosios padaryti nusikalstami veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Teismas daro išvadą, jog kaltinamoji J. P. yra tinkamas šio nusikaltimo subjektas. Atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, nustatyta, kad J. P. nusikaltimo padarymo metu nevisiškai suprato savo veiksmų esmę ir nevisiškai galėjo juos valdyti, tad ji pripažintina ribotai pakaltinama (Lietuvos Respublikos BK 18 str. 1 d.).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumą bei pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvą bei tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 54 str.). J. P. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos pasekmės yra itin sunkios. Atsižvelgtina ir į Šakių rajono savivaldybės administracijos Slavikų seniūno charakteristiką, kurioje nurodoma, kad J. P. dažnai kentė sugyventinio smurtavimą namuose, pastarasis skyrė nepakankamai dėmesio šeimos gerovei, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), veika padaryta dėl fizinės prievartos, kuri buvo naudojama jos atžvilgiu (LR BK 59 str. 1 d. 5 p.), bei tai, kad kaltinamoji inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdama ribotai pakaltinama (BK 59str. 1 d. 11 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįsta tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo veikos padarymui, kadangi būtent ribotas pakaltinamumas, o ne apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymu numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatymu numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Byloje nustatytos trys kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tačiau nėra bent iš dalies pašalinta turtinė žala, kaip to reikalauja minėtos įstatymo nuostatos. Tačiau teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis apie kaltinamosios J. P. materialines sąlygas, tai yra, kad jos šeimos pragyvenimo šaltinis yra gaunamos pašalpos, kurių 600 litų atiduodama tiesiai į parduotuvę, kad šeima gautų būtiniausių maisto ir buities prekių, daro išvadą, jog pastaroji žalos net ir iš dalies negalėjo atlyginti dėl objektyvių priežasčių. Iš byloje esančių pažymų matyti, kad J. P. yra G. P. , gimusios (duomenys neskelbtini), K. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), S. P. , gimusios (duomenys neskelbtini), T. P. , gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. P. , gimusios (duomenys neskelbtini), motina (t. 2, b.l. 11 ), kurių dėl kaltinamajai paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Be to, atsižvelgtina į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas, kur nurodoma, kad J. P. padarytiems neteisėtiems veiksmams įtakos turėjo ilgalaikė ir nuolat pasikartojanti psichotraumuojanti aplinka šeimoje, tai yra nukentėjusiojo smurtavimas, o to pasekoje deformavosi ir jos gebėjimas valdyti veiksmus atitinkamose situacijose, neatsparumas emocinei įtampai.

Teismas, vertindamas šio konkretaus nusikaltimo pobūdį, atsižvelgdamas į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, penkių nepilnamečių vaikų interesus bei paminėtąsias aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju daro išvadą, jog siekiant, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir būtų pasiekti bausmės tikslai, nuteistajai J. P. taikytinas Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 1 p., paskiriant mažesnę bausmę, negu BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta mažiausia bausmė.

Nukentėjusiosios K. N. 2856, 78 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl K. K. laidojimo išlaidų ir paminklo pastatymo tenkintinas iš dalies. Kadangi nukentėjusioji K. N. gavo laidojimo pašalpą, sudarančią 750 Lt, atitinkamai mažintinas ir priteistinos sumos dydis. Nukentėjusiojo laidotuvėms bei paminklo pastatymui panaudotos pinigų sumos yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kalto asmens – kaltinamosios J. P. (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str., 6.291 str.). Tokiu būdu iš kaltinamosios J. P. K. N. priteistina 2106, 78 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos 14192 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl K. K. gydymo išlaidų atlyginimo tenkintinas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad K. K. gydymas Šakių ligoninėje bei Kauno medicinos universiteto klinikose kainavo 14192 Lt. Ši žala Valstybinei ligonių kasai padaryta kaltinamosios nusikalstamais veiksmais, todėl pastaroji ją privalo atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str.).

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 302 str., 303 str., 308 str.,

n usprendė:

J. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir nuteisti ją laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą -palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, J. P. suimti ir pasiųsti vykdyti nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-02-29 iki 2008-03-02.

Priteisti iš J. P. nukentėjusiajai K. N. 2106, 78 Lt turtinei žalai atlyginti, o Valstybinei ligonių kasai – 14192 Lt gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus: kirvį, užuolaidą, plaukų kuokštą bei K. K. lyginamuosius kraujo pavyzdžius, kaip beverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo jai įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.