- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-136-42/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Burdulis (pirm.), Nijolia Indreikienė, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- R., R. D.
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2009 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Leono Jachimavičiaus, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui R. D., atsakovei R. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-569-305/2008 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovei R. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b. l. 3-5) prašė: priteisti iš atsakovės 46734,37 Lt ieškovo naudai, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas; reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų, nekilnojamų, kilnojamų daiktų areštą 46734,37 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovas su atsakove kartu bendrai gyveno nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki 2007-12-19 jos nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė per visą šį laikotarpį niekur nedirbo, nes buvo išėjusi nėštumo, gimdymo ir vaiko auginimo atostogų, todėl gaudavo tik minimalias pajamas, kurias išleisdavo savo asmeniniams poreikiams. Per visą šį laikotarpį ieškovas dirbo UAB „Atlantic high sea fishing company" jūreiviu ir gavo nuolatines bei pastovias pajamas. Ieškovas, savo lėšomis, 2007 m. liepos mėnesį pradėjo remontuoti atsakovės namą: buvo išvedžiotos kūrenimo ir šildymo sistemos, kanalizacijos vamzdžiai, padarytos šildomos vonios ir koridoriaus grindys, išbetonuota virtuvė, nupirkti nauji klozetas ir vonia, išlietas naujas namo pamatas, nupirkti plastikiniai langai, automatinė skalbimo mašina, 5 kūbiniai metrai pjautos medienos, kompiuteris, žoliapjovė, video kamera, skaitmeninis fotoaparatas, skrudintuvas, elektrinis pečius. Darbai ir įsigytos prekės kainavo 22 350 Lt. Ūkiniame pastate ieškovas naujai išvedžiojo elektros įvadą (1000 Lt), įvedė trifazę (2000 Lt), pirko sūpynes (200 Lt), kastuvą (89 Lt). Prieš 2007-08-15 išvykstant į jūrą, ieškovas leido atsakovei toliau tęsti remonto darbus, paliko grynųjų pinigų, už kuriuos atsakovė savo sūnui nupirko naują motorolerį už 3125 Lt (2007-08-16 kvito kopija pridedama). Taip pat paliko atsakovei savo mokėjimo kortelę, su kuria atsakovė iš ieškovo asmeninės sąskaitos imdavo pinigus iš bankomatų bei apsipirkdavo. Ieškovui išvykus, nuo 2007-08-15 iki 2007-12-18 buvo suremontuoti 3 namo kambariai, virtuvė, koridorius ir vonia, pakeisti beveik visi namo baldai, bei atsakovė nusipirko automobilį „Ford Mondeo” Valst. Nr.: (duomenys neskelbtini) 1993 metų laidos. 2007-12-19 ieškovui grįžus iš reiso, atsakovė paaiškino, jog ji susirado kitą vyrą. Iškovas teigė, jog atsakovė jo nemylėjo, bet tik siekė sau asmeninės materialinės naudos bei neteisėtai praturtėjo ieškovo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d.sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės R. K. ieškovo R. D. naudai 28000,00 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-03-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 778,83 Lt už advokato pagalbą ir 839,96 Lt žyminio mokesčio; priteisė valstybės naudai iš ieškovo 12,47 Lt ir iš atsakovės 18,63 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo konkliudentiniais veiksmais išreikštas susitarimas bendrai gyventi ir bendrai vesti ūkį, tuo vadovaudamasis ieškovas gerino atsakovės gyvenimo sąlygas ir atsakovė su tuo sutiko, remonto darbams ir kitiems ieškovo veiksmams neprieštaravo. Jų susitarimas, t.y. pagrindas, kuriuo ieškovas savo lėšas skyrė atsakovės turto ir jos buities gerinimui, pasibaigė dėl atsakovės kaltės, jai susiradus kitą vyrą ir santykius tarp jos ir ieškovo nutraukus. Todėl vadovaujantis LR CK 6.237 str. 2 d. nuostata, teismas pripažino, kad ieškovas pagrįstai reikalavo, jog jam būtų grąžintos atsakovės turto gerinimui išleistos piniginės lėšos. Tačiau teismas sutinko su atsakovės argumentu, kad ieškovo reikalaujama 46734,37 Lt suma nėra visiškai pagrįsta, nes atsakovė konkrečiai nurodė bei įrodė, kad 2004 m. pirkti langai bei 2006 m. pirkta automatinė skalbimo mašina buvo pirkti bendromis ieškovo ir atsakovės lėšomis. Kita vertus, atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovės gaunamų pajamų dydžio santykį, teismas darė išvadą, kad ieškovo piniginis indėlis į namo remontą turėjo būti žymiai didesnis nei atsakovės, todėl ieškovo nurodyta suma buvo sumažinta nežymiai. Be to, dalį daiktų ieškovas susigrąžino, kiti buvo sunaudoti bendriems poreikiams ar skirti vaiko poreikiams tenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 119-120) apeliantė R. K. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-09-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, susijusias su nepagrįsto praturtėjimo teisiniu reglamentavimu, teismas išvadą dėl neteisėto praturtėjimo padarė nenustatęs ir neištyręs šalių ginčui teisingai išspręsti reikšmingų bylos faktų, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka dėl sekančių motyvų:
1. Ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kurias teismas pripažino įrodytomis dėl dalies darbų, medžiagų ar daiktų įsigijimo. Apeliantė gyveno kartu su ieškovu nuo 2004 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio, susilaukė bendro vaiko, vedė bendrą ūkį, todėl buvo bendras ir jų šeimos biudžetas. Bendros lėšos buvo investuotos į pastatų rekonstrukciją ir namų apyvokos daiktų įsigijimą.
2. Teismas pripažino šalių bendro gyvenimo faktą, tačiau konstatavo, kad ieškovo piniginis indėlis į namo remontą yra didesnis. Tai neatitinka faktinių aplinkybių. Nuo 1999-05-04 iki 2008-01-15 apeliantė dirbo Sigito Kerevičiaus individualioje įmonėje pardavėja, per šį laikotarpį buvo išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų. Iki bendro su ieškovu gyvenimo pradžios gyveno ūkiškai, laikė gyvulius, turėjo santaupų, gaudavo pajamas iš turimo žemės sklypo. Ieškovas savo rizika, savo valia, niekieno neverčiamas ėmėsi rekonstrukcijos darbų.
3. Visas pastatų remontas kainavo 23500 Lt. Teismas, tenkindamas ieškinį tik dalinai, be jokio teisėto pagrindo priteisė iš atsakovės 28000 Lt., nustatydamas šią sumą ne realiais paskaičiavimais, o kaip sprendime nurodyta, vadovaudamasis aplinkybių visuma bei protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs visus byloje pateiktus įrodymus, geriausiu atveju galėjo tenkinti ieškinį 11750 Lt., sumai. Tačiau, atsižvelgiant į LR CK 6.242 str. 3 d., ieškinys iš viso neturėjo būti tenkinamas. Gyvenimo sąlygų pagerinimas buvo įvykdytas šalių bendro gyvenimo ir bendro darbo rezultate.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 133-134) ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, tai pripažino ieškovas ir atsakovė, kad šalys nuo 2004 m. balandžio iki 2007-12-19 gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, susilaukė bendro vaiko, tačiau nebuvo sudarę nei civilinės, nei bažnytinės santuokos. Civilinio kodekso trečios knygos normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį režimą, netaikomos asmenims, gyvenantiems kartu, tačiau įstatymo nustatyta tvarka nesudariusiems santuokos. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo teisinius santykius kvalifikavo pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos XX skyriaus normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, kadangi .negalėjo taikyti CK trečiosios knygos nuostatų, reglamentuojančių šeimos turto teisinį režimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje V. Jelinskas v. L. Linkevičienė, bylos Nr. 3K-3-235/2008). Minėtoji teismų praktika apeliacijos objektui iš dalies aktuali, vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės praturtėjimo pagrįstumo. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad ieškovas R. D. tikėjosi bendro gyvenimo kartu su atsakove, savo asmenines lėšas skyrė atsakovės turto ir buities gerinimui, atsakovė dalyvavo remonto darbų realizavimo procese ( šių apylinkės teismo išvadų apeliantė neginčija). Nenorėdama, kad pastaruosius veiksmus įgyvendintų ieškovas, buto valdymo pažeidimus atsakovė galėjo ginti CK 4.34-4.36 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl jos argumentus apie tai, kad ginčo darbų nėra leidusi atlikti, o ieškovas veikė išimtinai savo rizika ir nuožiūra, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus. Ieškovo atliktas darbas atitiko atsakovės interesus. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad ieškinyje nurodomos investicijos į atsakovės turtą buvo pagrįstos bendro gyvenimo kūrimo siekiu, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovo turėtos išlaidos nelaikytinos nepagrįstu praturtėjimu (CK 6.242 str. 3 d.). Šalių bendras gyvenimas, o taip pat ir ieškovo lūkesčiai dėl bendro gyvenimo, baigėsi dėl atsakovės kaltės, jai pradėjus gyventi su kitu vyru. Ieškovas, 2007 m. rugpjūčio mėnesį prieš išvykdamas į plaukiojimo reisą, sutarė su atsakove, kad bus tęsiami namo remonto darbai ir paliko atsakovei grynųjų pinigų bei savo asmeninę banko mokėjimo kortelę, kuria atsakovė iki ieškovui sugrįžtant naudojosi. Laikotarpyje nuo 2007-08-15 iki 2007-12-18 buvo suremontuoti 3 namo kambariai, pabaigta tvarkyti virtuvė, koridorius ir vonia, pakeisti beveik visi atsakovės namo baldai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pagristai reikalauja, jog jam būtų gražintos atsakovės turto gerinimui išleistos piniginės lėšos ( CK 6.237 str. 2 d.).
Ieškovas prašė priteisti 46734,37 Lt sumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prie namo remonto darbų atlikimo ir daiktų įsigijimo taip pat prisidėjo atsakovė, tačiau atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės gaunamų pajamų dydžio santykį, darytina išvada, kad ieškovo piniginis indėlis į namo remontą buvo žymiai didesnis nei atsakovės. Kaip netiesioginiu įrodymu teismas rėmėsi ieškovo banko sąskaitos 2007-07-01 – 2007-12-27 laikotarpio išrašu, iš kurio matyti, kad minėtu laikotarpiu iš sąskaitos buvo paimta 43800,00 Lt, o byloje nebuvo pateikta svarių argumentų, kam dar galėjo būti naudojama minėta pinigų suma. Laikotarpyje nuo 2007-08-15 iki 2007-12-18, kai ieškovas buvo išvykęs į plaukiojimo reisą, atsakovė iš ieškovo banko sąskaitos pasiėmė 11170,37 Lt. Tuo laikotarpiu buvo suremontuoti 3 namo kambariai, pabaigta tvarkyti virtuvė, koridorius ir vonia, pakeisti beveik visi atsakovės namo baldai. Teismas priteistiną sumą sumažino, nes dalį savo piniginių lėšų remontams ir daiktų įsigijimui skyrė atsakovė bei tuo pagrindu, kad dalį daiktų ieškovas susigrąžino, kiti buvo sunaudoti bendriems poreikiams ar skirti vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 6.237 str. 2 d., 6.241 str.1 d. 4 p.). Įrodymai, kuriais remiantis iš atsakovės priteista 28000,00 Lt suma, išvardinti motyvuojamoje skundžiamo sprendimo dalyje, naujų duomenų, kurie pagrįstų apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo priteisė 28000,00 Lt, atsakovė nepateikė.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė apeliaciniame skunde nurodytas materialinės teisės normas bei CPK 185 straipsnio nuostatas, padarė teisingą išvadą apie ieškinio pagrįstumą, todėl skundžiamas sprendimas nekeistinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.