Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-19 · Administracinė byla Nr. A-756-671-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-19
Bylos Nr.
A-756-671-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A16 - 671/2006Procesinio sprendimo kategorija 16.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, ir Vilniaus miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl žalos, atsiradusios dėl neišmokėto atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. D. su skundu (b. l. 2-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 3 336,38 Lt žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2002 - 2005 metais, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ atsakovas buvo nustatęs darbo užmokesčio indeksavimo koeficientą ir buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis dėl indeksavimo koeficiento taikymo. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad darbo užmokesčio indeksavimas buvo neteisėtas. Pagrindas neišmokėti pareiškėjui jam nuosavybės teise priklausančių lėšų išnyko įsigaliojus minėtam Konstitucinio Teismo nutarimui – 2004 m. gruodžio 18 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad žala (nepagrįstas praturtėjimas) buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais, ir, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu, atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų.

II.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, ir Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba atsiliepimais į pareiškėjo skundą (b. l. 9-13) skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai paaiškino, kad lėšų valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui poreikiui viršijant atitinkamiems metams darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus, buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais - Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį“ ir 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 ,,Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių“ 2 punktu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad minėtų teisės aktų nuostatos, nustačiusios indeksavimo koeficiento taikymą apskaičiuojant ir išmokant valstybės tarnautojams darbo užmokestį, prieštarauja Konstitucijai. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, įsigaliojo 2004 m. gruodžio 18 d. Sprendimai nemokėti viso priskaityto atlyginimo yra įvykdyti iki nurodytos datos, todėl pareiškėjo reikalavimai nepagrįsti.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimu (b. l. 39-44) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įsakymai, kurių pagrindu buvo nustatytas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, yra teritorinio valstybinio administravimo subjekto teisės aktas. Pareiškėjas praleido terminą apskųsti minėtus įsakymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis). Be to, pareiškėjas neprašo panaikinti atsakovo įsakymų. Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad indeksavimo koeficiento taikymą numatę teisės aktai prieštarauja Konstitucijai. Teismas pažymėjo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neturėjo teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Be to, atsakovo sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo įsigaliojimo.

IV.

Pareiškėjas S. D. apeliaciniu skundu (b. l. 48-49) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal jo suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką arba išnagrinėti bylą.

Pareiškėjas nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo buvo reiškiamas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, ir Vilniaus miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl nepagrįsto praturtėjimo, kurio pagrindas išnyko (Vyriausybės nutarimai buvo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai). Tačiau teismas pasisakė tik apie žalos atlyginimo galimybę iš atsakovo Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Teismas sprendimu neišsprendė nei vieno pareiškėjo reikalavimo, todėl, vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sprendimas yra naikintinas.

V.

Atsakovai atsiliepimais į apeliacinį skundą (b. l. 51-58) prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad nenustačius neteisėtų atsakovų veiksmų, nėra ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų atsakomybės pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kurios neišmokėjus, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos jo nuosavybės teisės, priteisimo. Teisėjų kolegija, spręsdama šioje byloje taikytinų materialinės teisės normų klausimą, pažymi, kad skundo reikalavimas priteisti šią darbo užmokesčio dalį ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas skundo (reikalavimų) dalyku. Toks, pagal skunduose išdėstytas faktines bylos aplinkybes, aiškiai suprantamas pareiškėjo reikalavimas suponuoja būtinumą taikyti pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančias, o ne civilinės teisės normas. Todėl nagrinėjant ginčą neanalizuotinos ir netaikytinos pareiškėjo skunde nurodytos padarytos žalos atlyginimą ir be pagrindo įgyto turto grąžinimą reglamentuojančios civilinės (deliktinės) teisės normos. Pareiškėjo reikalavimas priteisti negautą darbo užmokesčio dalį nelaikytinas reikalavimu dėl žalos atlyginimo ir nesietinas su darbo užmokesčio dalį nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos nagrinėjant šį ginčą netaikytinos. Teisės normos šioje byloje turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į reikalavimo dėl darbo užmokesčio priteisimo teisinį pobūdį.

Darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai pareiškėjui buvo taikomi, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 686 ,,Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų antrą pusmetį“ patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo 2002 m. II pusmetį taisyklėmis, Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjui buvo taikomi darbo užmokesčio indeksavimo koeficientai ir kurių pagrindu jam buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija (Administracinė byla Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, kat. 8.6.1, 19.5) yra išaiškinusi, kad sprendimas dėl skundo turi būti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės normomis. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2005 m. rugsėjo 26 d. skelbiant sprendimą, minėtu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintos neteisėtomis teisės normos nebegalėjo būti taikomos. Išnykus teisiniam pagrindui, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui dėl nustatyto koeficiento taikymo, jo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo turi būti tenkinamas.

Aplinkybė, kad Konstitucinio Teismo nutarimas dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai dar nebuvo priimtas tuomet, kai pareiškėjui buvo mokamas ne visas darbo užmokestis, jo teisės į negauto darbo užmokesčio priteisimą nepaneigia. ,,Ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kuomet teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas, kat. 16.5). Pareiškėjas į teismą kreipėsi laiku, nepraleisdamas valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas įsigaliojo dar neužbaigus teisės normų taikymo procedūros, t. y. išlikus galimybei teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo Lazdijų rajono policijos komisariato dėl darbo užmokesčio mokėjimo atsiradusius teisinius santykius, todėl jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgta ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo.

Pareiškėjo teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam pagal įstatymus priklausančio darbo užmokesčio. Pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme atsirado realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymą jam priklausančių piniginių išmokų. Papildomai nuginčyti atitinkamos valstybės institucijos įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo jos valstybės tarnautojams nėra būtina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005).

Atsakovo pažymos patvirtina, kad pareiškėjui dėl darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymo nebuvo išmokėta 3 336,38 Lt (b. l. 5-7). Ši suma priteistina pareiškėjui iš Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, kuri dėl indeksavimo koeficientų taikymo jos neišmokėjo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, todėl šioje dalyje apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas. Pareiškėjo skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo S. D. skundas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, panaikinti.

Pareiškėjo S. D. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iš Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos tenkinti. Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareiškėjui S. D. 3 336,38 Lt (tris tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis litus trisdešimt aštuonis centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė