Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

nedalyvaujant atsakovui V. J., Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. patikslintą apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui V. J., dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis pripažino, kad sūnui Karoliui išlaikyti kas mėnesį reikia 600 Lt, tačiau būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje negali mokėti išlaikymo po 300 Lt, kadangi nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad Vilkaviškio raj. apylinkės teismo 2005-05-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-341-402/2005 buvo priteistas išlaikymas šalių sūnui K. J., gim. 2002-05-06 po 1 MGL kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-03-01 iki vaiko pilnametystės, šį turtą uzufrukto teise paskiriant tvarkyti ieškovei (b.l. 5-6). Antstolio A. M. kontoros 2009-02-23 raštas Nr. 141 patvirtina, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimo suma 2009-02-23 yra 3743,09 Lt. (b.l. 17).

Pagal CK 3.201 str., teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sistemiškai aiškinant CK 3.201 str. ir 3.192 str. 2 d. nuostatas, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. J., gim. 2002-05-06 išlaikymo vertė yra 600 Lt. Ieškovė sūnaus Karolio maitinimui per mėnesį skiria 300 Lt., aprangai ir sporto prekėms 100 Lt., ugdymo priemonėms bei laisvalaikiui 70 Lt., vaistams ir vitaminams 30 Lt, higienos prekėms 30 Lt bei 100 Lt komunaliniams patarnavimams. Vaikas turi regėjimo sutrikimų, todėl išlaidos, susijusios su regėjimo korekcija, yra pastovaus pobūdžio. Atsakovas neginčijo ieškovės ieškinio aplinkybių dėl lėšų dydžio vaiko būtinų vystytis sąlygų sudarymui, dargi, teismo posėdžio metu nurodė, kad 600 Lt. gali ir nepakakti (b.l. 43). Pažymėtina, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta K. J. vieno mėnesio išlaikymo vertė yra mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą pagal formuojamą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2005, CK 6.461 str. 2 d.). Išlaikymas iš atsakovo sūnui Karoliui buvo priteistas tik po 1 MGL kas mėnesį, todėl sprendimas jį padidinti priimtas pagrįstai, atsižvelgus į išaugusius vaiko poreikius (CK 3.201 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas jam vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nagrinėjamoje byloje reikėtų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių turtinė padėtis (šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio aspektu) yra panaši ir nebuvo pagrindo nukrypti nuo CK 3.156 str. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Išlaikymas iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo sūnui K. J. buvo padidintas pagrįstai (CK 3.193 str. 2 d.).

Apeliantas patikslintame ieškinyje nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio, tačiau neturi galimybių tokio dydžio išlaikymą mokėti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Apelianto prašymą galima būtų suprasti kaip prašymą atidėti sprendimo vykdymą, kol jis atliks laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks klausimas galėtų būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme bei išnagrinėjamas priimant teismo nutartį, dėl kurios gali būti duodamas atskirasis skundas. Tačiau pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą sprendimas dėl išlaikymo priteisimo yra skubiai vykdytinas, todėl jo vykdymą atidėti ir išdėstyti įstatymas draudžia (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo pareiga teikti išlaikymą atliekant laisvės atėmimo bausmę. Šis faktas apribojo atsakovo galimybes materialiai išlaikyti savo sūnų K. J., tačiau tokia padėtis susiklostė ne dėl objektyvių, o išimtinai dėl apelianto kaltės, todėl jis turi prisiimti visą atsakomybę ir su tuo susijusias pasekmes.

Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas (CPK 263 str.) ir naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ( CPK 326 str. 1 d., 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 str., 326 str. 1 d., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.