Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai – asmeniškai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, paprastojo vekselio, liudijimo, nustatyta, kad 2017 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono 1-ajame notarų biure buvo surašytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, pagal kurį atsakovė R. K. ieškovui I. V. besąlygiškai, iki 2018 m. kovo 1 d., įsipareigojo sumokėti 3000 Eur. Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarė N. D. 2018 m. spalio 18 d. liudijime paliudijo, kad R. K. vykdomasis įrašas pagal paprastąjį vekselį, išduotą I. V., nebuvo išduotas.

Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 str. 3 d.). Atsakovės išrašytame vekselyje nurodyta atsiskaitymo data 2018 m. kovo 1 d., taigi ieškovas šiuos terminus yra praleidęs, tai reiškia, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininkės (atsakovės) pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.878 straipsnyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.873 straipsnyje, reglamentuojančiuose paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, tai yra į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.). Skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis), todėl kreditorius, norėdamas šią prielaidą nuginčyti, turi įrodyti, kad yra priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

Nagrinėjamu atveju pagal esamus įrodymus vekseliu įforminti paskolos santykiai, tai yra vekselyje įtvirtinta atsakovės pareiga atsiskaityti su ieškovu, be to pagal Pakruojo rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D. 2018 m. spalio 18 d. liudijimą nustatyta, kad atsakovė šios pareigos nėra įvykdžiusi, todėl iš atsakovės R. K. ieškovo I. V. naudai priteistina 3000 Eur skola.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2018 m. kovo 2 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, tačiau CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės R. K. ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, iš atsakovės R. K. ieškovui yra priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 67,50 Eur žyminis mokestis, sumokėtas paduodant teismui ieškinį ir 250 Eur už teisines paslaugas.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), viršija minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 4,39 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo r. sav., L.m., 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (3000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) žyminio mokesčio ir 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) už teisines paslaugas ieškovui I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Pakruojo r. sav., Linkuvos m., Vienybės a. 11-4.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Pakruojo r. sav., L. m., į valstybės pajamas 4,39 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas – 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.