Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2140-806/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-09
Bylos Nr.
1-2140-806/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41298-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nukentėjusysis
K. A.
Kaltinamasis
E. J.
Advokatai
Silva Mardosaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2140-806/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41298-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,nukentėjusiajai K. A.,kaltinamajam E. J., jo gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-10-26 nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams su įpareigojimais, 2) Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – 15 MGL dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 MGL – 376,60 eurų bauda, 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-09-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį- 4 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį- 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes subendrinus paskirta galutinė subendrintą bausmė 4 metai ir 4 mėnesiai laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. J. 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,89 promilės girtumas), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Drujos g. 2, Vilniuje, būdamas automobilyje „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grasindamas panaudoti fizinį smurtą, tai yra daužydamas automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, panaudodamas fizinį smurtą K. A. atžvilgiu, tai yra pastarąją smaugdamas, tampydamas už plaukų, taip pastarajai sukeldamas fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino pagrobti automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 4500 eurų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nukentėjusiajai K. A. aktyviai pasipriešinus pastarojo ketinimams, tuo nukentėjusiajai K. A. pasikėsino padaryti - 4500 eurų turtinę žalą.

Taip pat E. J. 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 0,89 promilės girtumas), viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Drujos g. 2, Vilniuje, būdamas automobilyje „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužė automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, kurio vertė – 100 eurų, smaugė K. A., tampė pastarąją už plaukų, taip sukeldamas K. A. fizinį skausmą, sugadindamas K. A. akinių rėmelį, kurio vertė – 100 eurų, tuo sugadindamas svetimą nukentėjusiosios K. A. turtą padarė bendrą – 200 eurų turtinę žalą, ir tokiu savo įžūliu elgesiu, grasinimais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas kaltinamasis E. J. suprato kuo yra kaltinamas, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies ir nurodė, jog jis automobilio vogti nenorėjo, o nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis, pamatęs nukentėjusiąją K. A., kuri nešėsi lagaminus, pasisiūlė jai padėti, jis nunešė sunkius lagaminus iki automobilio, sudėjo juos į bagažinę ir tuo pačiu paprašė pastarosios nuvežti jį į Naugarduko gatvę. Nukentėjusioji sutiko, važiavo aplinkkeliais, nežinojo tikslaus kelio. Kaltinamasis tuo metu buvo išgėręs, todėl susinervino, jog nukentėjusioji nežino kelio ir vežė jį „ratais“, trenkė ranka į langą ir jį išdaužė. Kaltinamasis nepripažino, kad nukentėjusiąją smaugė, neigė ją persekiojęs ar grasinęs, tačiau nurodė, jog galėjo būti, kad panaudojo kažkiek fizinio smurto K. A. atžvilgiu, tačiau ne tiek, kiek nurodyta kaltinamajame akte, galėjo būti, kad jis prisilietė prie pastarosios akinių rėmelio, o ar tampė K. A. už plaukų, pasakyti negalėjo, tačiau teigė, jog tokių atvejų jo gyvenime nėra buvę. Kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo kaltinamasis neneigė. E. J. nurodė, jog turi sveikatos problemų, kurios pasireiškia neurozės priepuoliais, jis vartoja vaistus, jį kankina nemigos, kurių metu galvoja ir pergyvena dėl visų įvykių, turi skrandžio opą. Su nukentėjusiosios K. A. civiliniu ieškiniu sutiko.

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusioji K. A. parodė, jog su kaltinamuoju E. J. ji susitiko Vilniaus gatvėje, tuo metu ji vežimėliu stūmė aparatūrą ir kolonėles. Kaltinamasis priėjo ir pasisiūlė padėti. Kadangi aparatūra daug svėrė, ji pagalbą priėmė. Nukentėjusiosios teigimu, nuo kaltinamojo alkoholio kvapo nesijautė, tačiau pastarasis eidamas svirduliavo, sunkiai orientavosi. Atėjus prie automobilio, nukentėjusioji už pagalbą norėjo parodyti dėkingumą, todėl sutiko su kaltinamuoju pabendrauti, jie pasėdėjo ant suoliuko, kol E. J. pamaitino jos šunį. Po to, K. A. teigimu, E. J. pasisiūlė ją palydėti iki automobilio, o nukentėjusiajai atsisakius, jis ėjo iš paskos, slapta pradėjo ją sekti. Automobilis buvo užstatytas kitais automobiliais, todėl ji negalėjo iš karto išvažiuoti, po to pastebėjo, jog šalia stovėjo kaltinamasis, kuris įstūmė nukentėjusiąją į automobilį ir pareikalavo vežti jį į viešbutį. Norėdama išvengti konflikto, ji sutiko, tačiau išvažiuoti iš stovėjimo vietos buvo sudėtinga, todėl kaltinamasis išlipo iš automobilio pažiūrėti, kur važiuoti. Tuo metu ji, K. A. nusprendė užsiblokuoti automobilio duris ir paskambinti policijai, tačiau pamatęs pastarosios rankose mobilaus ryšio telefoną, kaltinamasis paėmė plytą ir pagrasino mesti į jos pusę. K. A. teigimu, ji apsimetė, jog durys užsiblokavo netyčia, kaltinamasis vėl įsėdo į automobilį, o išvažiavus iš kiemo, E. J. liepė išlipti jai iš automobilio, palikti raktelius, taip pat pradėjo reguliuoti, kur važiuoti. Kaltinamasis vis bandė pagriebti automobilio raktelį iš jos, K. A. mašinos, tačiau nepavykdavo. Atvažiavus į automobilių stovėjimo aikštelę, ji suprato, kad jau reikia kovoti ir prasidėjo imtynės, raktų atiminėjimas automobilio salone, po to pastaroji nusprendė bėgti. Nukentėjusiosios teigimu, kaltinamasis suprato, kad nepavyks atimti automobilio raktelio, todėl išdaužė automobilio priekinį stiklą, sakydamas „nejaugi automobilis tau svarbiau negu sveikata“. Ji, K. A. bandė lipti iš automobilio, tačiau kaltinamasis griebė jai už plaukų, o pusiau išlipus iš automobilio ir durelėmis prispaudus kaltinamojo kojas, pastarasis ją paleido. Tuomet ji, K. A. sustabdė pravažiuojantį automobilį ir paprašė vaikinų iškviesti policiją, kaltinamasis buvo sulaikytas. Automobilio raktelis buvo pas ją, K.A. rankoje, kai ji bandė lipti iš automobilio. Kaltinamasis bandė atimti telefoną, bet pavyko numesti link automobilio durelių, kur kaltinamasis nepasiekė. Bėgo su rakteliais, žinojo, kad be raktelių automobilio nepaims. Kai įsibrovė į automobilį, kaltinamasis reikalavo vežti jį namo, pasakė adresą. Vėliau pradėjo ją, K.A. varyti iš automobilio. Kai išvažiavo iš kiemo, pradėjo reguliuoti, kur važiuoti.

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas E. L. parodė, jog jis su draugu automobiliu važiavo pro baldų centrą „Audėjas“ ir pamatė prie gatvės išbėgusią merginą, kuri prašėsi pagalbos, nurodydama, jog ją užpuolė, ir tuo metu jis pastebėjo, jog iš įvykio vietos nuo merginos automobilio bėga vaikinas, kurį jis su draugu sulaikė ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Sulaikymo metu kaltinamasis tylėjo, o nukentėjusioji pasakė, kad būtent sulaikytas asmuo ją užpuolė. Nukentėjusiosios automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie baldų centro „Audimas“, E. L. teigimu, jis pamena, jog kažkas buvo atsitikę su automobilio stiklu.

Apklausta teisme specialistė A. S. parodė, kad susipažinusi su papildoma medicinine dokumentacija, daro išvadą, jog nėra papildomų duomenų, kurie keistų specialisto išvadą, neatsirado naujų duomenų, kad E. J. būtų nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, dėl ko jis negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, skirti ekspertizę nėra pagrindo. Duomenų kad vaikystėje E.J. būtų neurozė-nėra, ji vertina tas diagnozes, kurios yra nustatytos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis E. J. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 23 val., kažkuriame Vilniaus bare jis susipažino su mergina, vardu K., kurios pavardės nežino. K. su savimi turėjo muzikos instrumentus, kuriuos jis pasisiūlė padėti nunešti iki automobilio. K. sutiko. Atėję iki automobilio „Mercedes Benz“, kurių valstybinių numerių nežino, sukrovė pastarosios daiktus. K. paprašė parvežti jį į namus, nes blogai jautėsi. Iš pradžių K. nelabai norėjo jo vežti, bet pastarasis ją įkalbėjo. Kaltinamojo teigimu, jis K. negrasino išdaužti automobilio lango ar apgadinti automobilio, jis norėjo važiuoti pas draugę – J. R., kuri gyvena Naugarduko gatvėje, Vilniuje. Jis atsisėdo į priekinę keleivio vietą ir sakė K. kur važiuoti, tačiau pastaroji vis nusukdavo ne ten ir važinėjo „ratais“. Tai, anot kaltinamojo, jį labai supykdė. Tada K. sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia parduotuvės „Audėjas“ ir rėkė, kad jis blogai rodo kelią. Supykęs pareikalavo, kad K. leistų jam pačiam vairuoti, norėjo pats važiuoti kur reikia. Kaltinamojo teigimu, jis automobilio vogti neketino. K. nesutikus, jis kaire ranka lengvai apkabino nukentėjusiąją apie kaklą, tačiau nesmaugė, o kita ranka bandė ištraukti automobilio raktelius ir taip juos atimti, kad galėtų pats vairuoti automobilį. K. nenusileido ir neleido jam atimti raktelių. Tuomet jis iš pykčio dešinės rankos kumščiu trenkė į priekinį automobilio stiklą, nors neketino jo daužyti, tačiau per stipriai trenkė ir stiklas sudužo. K. išsigando ir pabėgo iš automobilio, pradėjo stabdyti pravažiuojančius automobilius. Jis tuo metu išlipo iš automobilio ir stovėjo šalia. Iš sustojusio „Passat“ automobilio išlipo du vaikinai, kurie pribėgo prie kaltinamojo, jį paguldė ant žemės ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavę policijos pareigūnai pastarąjį pristatė į policijos komisariatą. Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš dalies pripažino ir nurodė, jog automobilio vogti neketino, automobilio stiklą išdaužė netyčia, K. nesmaugė ir jos už plaukų netampė, žada atlyginti K. padarytą žalą (tomas I, b.l. 120, 125, 127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji K. A. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d. apie 23 val. 40 min. Vilniaus gatvėje, Vilniuje, ji susipažino su vaikinu, vardu E.. E. jai padėjo iki automobilio, stovėjusio Arklių g. 24, Vilniuje, nunešti muzikos instrumentus. Vyriškio judesiai buvo nekoordinuoti ir sutrikę, pastarasis eidamas svirduliavo, tačiau ar pastarasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kokių nors narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ji nesuprato, nes alkoholio kvapo nejautė. Sudėję muzikos instrumentus į automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji paėmė savo šunį ir kartu su minėtu vaikinu nuėjo į netoli esantį „Hesburger“ restoraną, kur nusipirko mėsainių. Vėliau, apie 1 val., ji su minėtu vaikinu ir kažkokiu užsieniečiu, kurį sutiko gatvėje, užėjo į barą „Jamaika“, esantį Visų Šventųjų gatvėje, Vilniuje. Bare vaikinams pasakė, kad eina pas draugus ir išėjo iš baro. Vaikinas, vardu E., nusekė jai iš paskos, po to, kai priėjo prie savo automobilio, nukentėjusioji paprašė E. palikti ją ramybėje ir bandė atsisėsti ant galinės automobilio sėdynės, nes norėjo pasidėti savo daiktus. E. ją įstūmė į automobilio vidų ir atsisėdo šalia. Atsisėdęs į automobilį, E. pradėjo reikalauti nuvežti jį į viešbutį, esantį Naugarduko g. 44, Vilniuje. K. A. atsakė, kad neveš, tačiau po ilgų derybų supratusi, kad E. neatstos, siekdama išvengti konflikto, nutarė jį nuvežti ir atsisėdo už automobilio vairo. Kai E. išlipo iš automobilio, ji užrakino duris ir neleido pastarojo į vidų. Tada E. paėmė šaligatvio plytelę ir užsimojo, ketindamas plytelę mesti į vairuotojo pusės priekines dureles. Išsigandusi, kad E. gali mesti plytą, nutarė nesipriešinti ir paklusti pastarojo reikalavimui. Nukentėjusioji nurodė, jog ji sunkiai išvažiavo iš vidinio kiemo, kur buvo palikusi automobilį, E. norėjo vairuoti pats. E. jai sakė kur važiuoti, aiškino kur sukti, tačiau kokiomis gatvėmis ji važiavo, pasakyti negali, nes nelabai pažįsta Vilniaus. Pastebėjo, kad atvažiavo prie Subačiaus gatvės ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie „Audėjas“. Važiuojant E. kelis kartus bandė pagriebti automobilio raktelius, sustojus jis reikalavo juos atiduoti ir dar kartą bandė juos pagriebti. Nepavykus tai padaryti, susinervinęs E. kumščiu sudaužė priekinį automobilio stiklą, taip norėdamas įbauginti nukentėjusiąją. Po to E. pradėjo nukentėjusiąją smaugti, smaugė kaklo srityje apie 1 - 2 minutes, jai trūko oro, jis toliau reikalavo duoti automobilio raktelius. Grumtynių metu ji iš automobilio spynelės ištraukė raktelius ir kažkokiu būdu ištrūko iš automobilio, tačiau E. vis dar jai laikė už plaukų ne mažiau kaip penkias minutes. Ji vyriškiui priešinosi, bandė jėga ištrūkti. Vėliau automobilio „Mercedes Benz C220“ durelėmis prispaudė E. kojas ir pastarasis pajutęs skausmą po kurio laiko ją paleido. Nukentėjusioji nubėgo prie gatvės ir sustabdė pravažiuojantį automobilį bei paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes iš jos buvo kėsinamasi pagrobti automobilį. Pro šalį važiavę vaikinai išlipo iš savo automobilio ir sulaikė nukentėjusiąją užpuolusį vaikiną, kuris jau buvo išlipęs iš pastarosios automobilio. Atvykę policijos pareigūnai sulaikytą vaikiną pristatė į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą. Nukentėjusiosios teigimu, E. smūgių jai nesudavė, tačiau smaugdamas ir tempdamas už plaukų sukėlė jai stiprų fizinį skausmą, išrovė daug plaukų. Automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 4500 eurų, išdaužto stiklo vertė - 100 eurų, be to, grumtynių metu buvo apgadinti nukentėjusiosios akiniai, kurių vertė - 100 eurų. Nukentėjusiosios manymu, vyriškis ją užpuolė, norėdamas pagrobti automobilį (tomas I, b.l. 35, 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. L. parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 04 val. jis su draugu E. B. važiavo nuo Vilniaus autobusų stoties link Olandų gatvės. Jis vairavo automobilį ir staiga nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Audėjas“, išbėgo nepažįstama mergina, kuri atrodė labai išsigandusi, šaukėsi pagalbos, mosikavo rankomis. Automobiliui sustojus, mergina šaukdama pranešė, kad pastarąją užpuolė chuliganas. Jis su draugu E. B. iškart iššoko iš automobilio ir pamatė vaikiną, bandantį pasišalinti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Abu su E. B. puolė bėgti paskui vaikiną, kurį pasivijo ir paguldė ant žemės. Vaikinas bandė priešintis, bet vangiai, todėl nesunkiai jį sulaikė. Policiją iškvietė jo draugas E. B.. Paties fakto, kaip buvo apgadintas automobilis ir kaip buvo užpulta mergina jis nematė (tomas I, b. l. 46-47).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 04 val. jis su draugu E. L. važiavo nuo Vilniaus autobusų stoties link Olandų gatvės. Staiga nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės „Audėjas“ išbėgo mergina, kuri buvo išsigandusi ir prašėsi pagalbos. Mergina aiškino, kad pastarąją užpuolė chuliganas. Ant merginos nesimatė jokių sužalojimų, nes buvo tamsu. Jis su draugu iššoko iš automobilio, aplinkui žmonių nebuvo, matė tik vieną vaikiną, kuris bandė pasišalinti iš įvykio vietos, todėl, nieko nelaukę, pradėjo vaikiną vytis. E. L. griebė vaikinui už rankos ir taip pastarąjį sustabdė, vaikinas pargriuvo, pastarajam užlaužė rankas bei prispaudė prie žemės, o jis iškvietė policijos pareigūnus. Paties fakto, kaip vaikinas užpuolė pagalbos prašiusią merginą, jis nematė, todėl nieko apie šį įvykį daugiau papasakoti negali (tomas I, b.l. 49).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. J. 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 50 min. patruliavimo su vyr. patruliais S.D. ir M.D. metu iš Vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad prie degalinės „Neste“, esančios Subačiaus g. 64, Vilniuje, vaikinas bandė apiplėši merginą. Įtariamąjį sulaikė pravažiuojančio automobilio keleiviai. Policijos pareigūnai, atvykę nurodytu adresu, pastebėjo, kad įtariamąjį prispaudę prie šaligatvio laikė E. L. ir E. B., o šalia stovėjo nukentėjusi mergina K. A., kuri paaiškino, kad su įtariamuoju susipažino gatvėje, vėliau pastaroji, norėdama išvažiuoti savo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo, to padaryti negalėjo, nes jaunuolis neleido, grasindamas akmeniu išmušti automobilio stiklą. Pakeliui, automobilyje jaunuolis užpuolė merginą K. A., tampė pastarąją už plaukų, smaugė, sudaužė automobilio priekinį stiklą. K. A. iššoko iš automobilio ir šaukėsi pagalbos, kurią suteikė pravažiuojančio automobilio keleiviai. Sulaikytas E. J. buvo pristatytas į policijos komisariatą (tomas I, b.l. 7).

Nukentėjusiosios K. A. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 40 min. Subačiaus g. 64, Vilniuje, nepažįstamas vaikinas, su kuriuo susipažino Vilniaus gatvėje, sudaužė jai priklausančio automobilio stiklą, reikalavo nuvežti į viešbutį, esantį Naugarduko g. 44, Vilniuje, automobilyje ją smaugė, tampė už plaukų, reikalavo atiduoti automobilio raktelius, kadangi pats norėjo vairuoti automobilį (tomas I, b.l. 10).

2016 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta, aprašyta ir fotografuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Drujos g. 2, Vilniuje, kurioje kaltinamasis E. J., norėdamas pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu (tomas I, b.l. 26-30).

2016 m. rugpjūčio 31 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog po įvykio apžiūrėtas, aprašytas bei fotografuotas nukentėjusiajai K. A. priklausantis automobilis „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti kaltinamojo E. J. veiksmais automobiliui „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti apgadinimai - priekinio stiklo sugadinimas (tomas I, b.l. 52-54).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos E. M. 2017 m. gegužės 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog siekiant liudytoja apklausti J. R., šaukimas buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šaukimas grįžo neįteiktas dėl netikslaus adreso, kadangi (duomenys neskelbtini) gatvėje namo Nr. (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) nėra. Patikrinus duomenų bazę, įvedant J. R. vardą ir pavardę, tokio asmens rasti nepavyko (tomas I, b.l. 50, 51).

Iš alkoholio matuoklio parodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. 04 val. 05 min. kaltinamojo E. J. iškvepiamame ore nustatyta 0,89 promilės etilo alkoholio (tomas I, b.l. 131).

2016-10-14 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-545/2016 padaryta išvada, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E.J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjimo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus BPK nustatyta tvarka, sprendžia, kad E. J. padarė jam inkriminuotas veikas, numatytas 284 str., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d.

Tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, tai yra patvirtino, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. apie 03 val. 30 min., būdamas neblaivus, viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Drujos g. 2, Vilniuje, ranka sudavęs smūgį į automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, jį sudaužė, taip pat panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu, sulaužė jos akinius, tačiau neigė smaugęs K. A., tampęs pastarąją už plaukų bei tvirtino, jog nukentėjusiajai priklausančio automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobti neketino.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Minėtame straipsnyje paminėtos nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta). Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Be to, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo kaltę padarius BK 284 str. numatytą veiką patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios K.A. parodymai, liudytojų E.L. ir E.B. parodymai, apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga.

Iš nustatytų nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, jog kaltinamasis E. J. jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus padarė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie baldų centro „Audėjas“, adresu Drujos g. 2, Vilniuje, tai yra vietoje, kurioje gali lankytis kiti asmenys, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. J. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju viešoje vietoje E. J. pademonstruotas agresyvus elgesys bei fizinio smurto elementai, panaudoti nukentėjusiosios K. A. atžvilgiu, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi sukelia ten esančių ar galinčių būti žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl tokie kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Be to, kaltinamasis E. J., suduodamas ranka smūgį į nukentėjusiosios automobilio priekinį stiklą, jį sudaužė, todėl akivaizdu, jog pastarasis viešoje vietoje pademonstravo vandališką elgesį ir tokiais veiksmais sugadino svetimą turtą. Nors kaltinamojo E. J. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau kaltinamasis, būdamas viešoje vietoje ir panaudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu bei vandališkais veiksmais sugadindamas svetimą turtą, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. E. J., viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu bei sugadindamas to asmens turtą, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti. Kaltinimas dėl šios veikos tikslintinas nurodant BK 284 str., kadangi šiuo metu ta pati veika BK 284 straipsnis 1 dalies nenumato.

Nors kaltinamasis E. J. neigė smaugęs nukentėjusiąją K. A., tampęs ją už plaukų ir ketinęs pagrobti pastarajai priklausantį turtą - automobilį, jo kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu, įrodoma baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais: iš dalies paties kaltinamoji parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų E.L. ir E.B.parodymais, apžiūrų protokolais, kita rašytine bylos medžiaga.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-75/2010).

Nukentėjusioji K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. po vidurnakčio, kai nukentėjusioji norėjo važiuoti namo ir ėjo link automobilio, E. J. ėjo iš paskos, o nukentėjusiajai atsisėdus į automobilį ir bandžius išvažiuoti iš aikštelės, pareikalavo nuvežti jį į Naugarduko g., Vilniuje, pradėjo reikalauti leisti jam vairuoti transporto priemonę, bandė iš nukentėjusiosios paimti automobilio raktelį. Nukentėjusiajai K. A. užsirakinus automobilio viduje ir bandant iškviesti policijos pareigūnus, kaltinamasis paėmė plytą ir pagrasino mesti į nukentėjusiosios pusę. Išsigandusi nukentėjusioji atrakino automobilį ir įleido kaltinamąjį į vidų. Kaltinamojo reikalavimu K. A. vežė E. J. jo nurodytu adresu ir važiavimo metu pastarasis ne kartą bandė pagrobti iš nukentėjusiosios automobilio raktą, tačiau tai padaryti jam vis nepavykdavo. Privažiavusi automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie baldų centro „Audėjas“, nukentėjusioji nusprendė E. J. pasipriešinti, todėl automobilio salone tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko kaip nurodė nukentėjusioji imtynės, kurių metu kaltinamasis K. A. smaugė, tampė ją už plaukų, vyko raktų atiminėjimas automobilio salone, ji nusprendė bėgti, po ko kaltinamasis kumščiu trenkė į automobilio priekinį stiklą, ir jį išdaužė, suprasdamas, kad nepavyks atimti automobilio raktelio, kaltinamasis sakė „nejaugi automobilis tau svarbiau negu sveikata“, ji, K.A. mėgindama pabėgti raktelį laikė savo rankoje. Nukentėjusioji, išbėgusi iš automobilio, prie gatvės susistabdė pro šalį važiuojantį automobilį, kuriame važiavę vaikinai sulaikė nukentėjusiosios nurodytą asmenį.

Vertindamas nukentėjusiosios K. A. parodymus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios K. A. šioje baudžiamojoje byloje pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusioji suvokė jos pasikėsinimo apiplėšti metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl nukentėjusiosios parodymų tikrumo neabejoja. Jau nuo pat pradžių, tiek pateikdama pareiškimą policijai (tomas I, b.l. 10), tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams (tomas I, b.l. 35, 41-43), nukentėjusioji K. A. aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad kaltinamasis pasikėsino ją apiplėšti, panaudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu, o būtent, kaltinamasis ne kartą bandė pagrobti iš nukentėjusiosios automobilio raktelį, primygtinai reikalavo jį atiduoti, po to nukentėjusiąją smaugė ir tampė už plaukų, kai bandant pabėgti raktelis nuo automobilio buvo pas ją rankoje. Nukentėjusiosios K. A. nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojais apklausti E. B. bei E. L., iš kurių parodymų matyti, jog nukentėjusioji K. A., susistabdžiusi jų vairuojamą automobilį, šaukėsi pagalbos, atrodė labai išsigandusi ir susijaudinusi, nurodė, jog ją užpuolė „chuliganas“, kuris bandė pagrobti jos automobilį (tomas I, b.l. 46-47, 49). Kad nukentėjusioji K. A. atvykusiems policijos pareigūnams iš karto pareiškė, jog kaltinamasis pasikėsino ją apiplėšti, panaudodamas fizinį smurtą, patvirtinama ir baudžiamojoje byloje esančiu policijos pareigūno R. J. tarnybiniu pranešimu (tomas I, b.l. 7), kuriame taip pat nurodyta, kad pagal nukentėjusiosios K. A. nurodytas įvykio aplinkybes, buvo sulaikytas kaltinamasis E. J., kuris nagrinėjamo įvykio metu, grasindamas plyta išmušti automobilio stiklą, reikalavo jam leisti vairuoti nukentėjusiosios automobilį, po to nukentėjusiąją K. A. smaugė, tampė už plaukų, bandė iš jos atimti automobilio raktą. Taigi, nukentėjusiosios K. A. nurodyti teiginiai apie pasikėsinimą ją apiplėšti, panaudojant fizinį smurtą, yra nuoseklūs, patvirtinti kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, o jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji K. A. turi tikslą apkalbėti kaltinamąjį E. J., nenustatyta, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad kaltinamasis E. J. pasikėsino ją apiplėšti, panaudodamas fizinį smurtą. Kreiptinas dėmesys ir į tas aplinkybes, kad pagal kaltinamojo parodymus matyti, jog jis nurodė skirtingas versijas kur jis prašė nukentėjusiosios pastarąjį nuvežti -į namus, pas draugę, kuri pagal jo pateiktus duomenis tyrimo metu nenustatyta, ar į viešbutį kaip pastarasis paaiškino nukentėjusiajai. Matyti ir tai, kad kaltinamojo E.J. neteisėti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu įvykio metu vis intensyvėjo ir įžūlėjo. Šios aplinkybės sustiprina teismo poziciją dėl kaltinamojo siekiamo tikslo užvaldyti svetimą turtą. Teismas nukentėjusiosios K. A. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis E. J., grasindamas į nukentėjusiosios pusę mesti plytą, bei panaudodamas fizinį smurtą – nukentėjusiąją smaugdamas bei tampydamas už plaukų, šiais veiksmais sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, pasikėsino pagrobti svetimą – nukentėjusiajai K. A. priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nukentėjusioji K. A. aktyviai pasipriešinus pastarojo ketinimams, pamatęs, jog nukentėjusioji pribėgo prie gatvės, kur susistabdė pro šalį važiuojantį automobilį, kaltinamasis E. J., supratęs, kad nukentėjusiosios apiplėšti nepavyks, iš įvykio vietos bandė pasišalinti.

Kaltinamasis E. J. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suvokė, kad jis kėsinasi pagrobti turtą mėgindamas palaužti nukentėjusiosios valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, E.J. grasino nukentėjusiajai į jos automobilį, kuriame sėdėjo pati nukentėjusioji, mesti plytą bei pastarosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – nukentėjusiąją smaugė, tampė už plaukų, bandydamas atimti iš jos automobilio raktą, tačiau savo nusikalstamo sumanymo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo kaltinamojo valios, todėl kaltinamojo E. J. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. J., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką ir pasikėsino įvykdyti apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis E. J. anksčiau buvo teistas, taip pat yra daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už administracinius nusižengimus (tomas I, b.l. 94-108), turi ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, kaltinamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (tomas I, b.l. 108), praeityje tris kartus buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., nustatyta diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, priklausomybės sindromas, epilepsija, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas (tomas I, b.l. 112, 113), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (tomas II, b.l. 2). Taigi, teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog kaltinamojo E. J. kriminalinė praeitis rodo, kad jis turi susiformavusius nusikalstamus polinkius ir jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, todėl bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam E. J. BK 284 straipsnio bei 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimo bausmę mažesnę už sankcijoje numatytus vidurkius..

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjos E. M. nutarimu E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas I, b. l. 132) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. 3 val. 50 min. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 12 val. 15 min. (viena diena).

K. A. byloje yra pareiškusi 200 eurų dydžio civilinį ieškinį (automobilio išdaužto priekinio stiklo keitimas vertinamas 100 eurų bei sulaužytų akinių vertė 100 eurų) (tomas I, b.l. 185). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl E. J. nusikalstamų veiksmų civilinis ieškovas patyrė turtinę žalą. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš E. J. priteistina 200 eurų K. A. turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. 3 val. 50 min. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. 12 val. 15 min. (viena diena).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2017-11-09.

E. J. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

K. A. civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. J. priteisti 200 eurų K. A. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė