Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2099-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-23
Bylos Nr.
1S-2099-530/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01221-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Nuteistasis
V. I.
Bylos Nr. 1S-2099-530/2015
Proceso Nr.1-10-1-01221-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. nuteistas 2011-01-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., nubaustas galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2010-08-24, bausmės pabaiga – 2020-08-24.

2015 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. 95-382 Komisija nutarė taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant šias baudžiamojo poveikio priemones: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dalyvauti elgesio pataisos programose; nesilankyti vietose, kur yra vartojamas alkoholis.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi Komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė, kadangi šiuo metu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

V. I. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas klaidingai įvertino ir išnagrinėjo nuteistojo asmenybės charakteristiką, elgesį bausmės atlikimo metu ir darydamas klaidingas išvadas, priėmė nutartį, kad nuteistajam negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismas neteisingai nurodė ir savaip interpretavo 2015 m. rugsėjo 7 d. Komisijos nutarimo Nr. 95-382 išvadas, netaikyti man lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str. 2 d. 2 p., nors visi pateikti argumentai tenkinti jo prašymą yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir pakartotinio elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Komisijos išvadose ir Pataisos įstaigos socialinio tyrimo, bei psichologines tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Teismo teiginys, kad Komisijos 2015-09-07 nutarime Nr. 95-382 nėra tinkamai įvertinta mano asmenybės charakteristika, yra klaidinantis ir neteisingas. Sąlygos, kurioms esant nuteistajam lygtinis paleidimas netaikomas, reglamentuojamos LR BVK 158 str., tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ar likęs ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos, šiame straipsnyje nenurodytos, todėl teismo motyvas visiškai nepagrįstas ir yra naikintinas. Taip pat pirmosios instancijos teismas savo nutartyje klaidingai įvardijo socialinio tyrimo išvadą, kurioje paminėjo, kad nuteistojo V. I. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 40 balų pagal OASys metodiką, t. y. žema nusikalstamo elgesio rizika, taip pat teismas nurodė galimus kriminogeninius veiksnius: ryšiai, gyvenimo stilius, draugai, piktnaudžiavimas alkoholių, emocinę gerovę. Tačiau Lygtinio paleidimo komisijos nutarime nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarime Nr. 95-382, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „ OASys “ metodiką vertinimo rezultatas yra 24 balai, remiantis „ OASys “ metodika komisija nustatė, kad pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantis veiksniai-teigiama darbinė motyvacija, teigiamos nuostatos į priežiūrą, teigiamos nuostatos jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgių, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nebuvimas. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, kad lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino visas šiam klausimui teisingai išspręsti aplinkybes. Teismas atsisakė tvirtinti lygtinį paleidimą vien deklaratyviais argumentais kurie neturi jokio teisinio pagrindo. Pravieniškių pataisos namų - atviros kolonijos teismui pateikta medžiaga: kuri ir yra pagrindinis įrodymas apie nuteistojo atitikimą pagal LR BVK 157 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, socialinio tyrimo išvada, taikytomis socialinio reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais bei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvada, tokio neišvengiamumo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą-nėra, todėl teismo priimtas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo argumentuojant, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų - yra prasilenkiantis bausmės individualizavimo, bausmių ekonomikos ir kitais baudžiamosios teisės principais. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teisme priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, motyvuotas tik klaidingomis teismo prielaidomis, šabloniškas ir neaiškus kaip tai garantuoja nuosprendžio aprašomoji dalis, pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p., iš anksto nuspėjamas ir prasilenkiantis su įstatymų pritaikymo galimybėmis bei teisėtumo principu. Todėl pabrėžė, kad dėl išvardytų priežasčių V. I. suprato padarytos nusikalstamos veikos neigiamą pobūdį, yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti. Pasitaisiusį elgesį patvirtina net tik jo vidinės nuostatos, bet ir dabartinis elgesys šiuo bausmės atlikimo laikotarpiu, dirbo nuo 2011-09-15 iki 2014- 07-15 VĮ „Mūsų amatai“ darbininko vienetininko pareigose, teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, dėl pablogėjusios sveikatos būklės iš darbo buvo atleistas, 50 % nedarbingas, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas ir siekimas gyventi dorai ir nebe nusikalsti. Baustas buvo pirmą kartą ir labai gailisi.

Atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. I. skundas atmetamas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK), kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis V. I. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą V. I. įvykdė – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, du kartus buvo paskatintas, nuo 2011-09-15 iki 2014-07-15 nuteistasis dirbo VĮ „Mūsų amatai“ siuvykloje, darbininko vienetininko pareigose, 2011/2012 metais mokėsi ir įgijo odinių gaminių gamintojo specialybę, padengta tik 113,27 Eur pagal priteistą ieškinį (vykdomieji raštai gauti 5178, 70 Eur sumai) (b.l. 13). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. I. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 40 balų. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra artimas vidutiniam (žemas nuo 0 iki 40 balų), be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog pagrindiniais nuteistojo V. I. kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka gyvenimo sąlygos; mąstymas ir elgesys (impulsyvus; sugebėjimas atpažinti problemas; problemų sprendimo įgūdžiai). Artimais kriminogeniniams veiksniams pripažįstama ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė. Be to, psichologinė tarnyba davė išvadą, jog tikėtina vidutinė nuteistojo V. I. pakartotinio nusikalstamumo vidutinė smurtinio nusikalstamumo rizika (b.l. 11). Todėl, nors nuteistasis skunde nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, ir jo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas ( bet artimas vidutiniam), tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos V. I. bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje bei mokymo programose, taip pat nurodė, jog dirbo, dabar nedirba dėl sveikatos būklės. Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Bylos duomenys parodo, kad V. I. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nors šiuo metu nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas, tačiau artimas vidutiniam, todėl, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo skunde nurodyti elgesio pokyčiai dar nesudaro pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo V. I. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė