- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-736-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22880-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panerių vaistinė“
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panerių vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1506-800/2015 pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panerių vaistinė“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovę UAB „Panerių vaistinė“ iš neteisėtai užimamų negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15), nuosavybės teise priklausančių Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomų Kauno miesto savivaldybės.
Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos nuosavybės teisės įregistravimą į nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – vaistinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpos pažymėtos plane nuo 2-1 iki 2-15), esančią (duomenys neskelbtini); pripažinti UAB „Panerių vaistinė“ nuosavybės teisę į minėtą negyvenamąją patalpą; atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo; priteisti atsakovei iš ieškovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė atsakovei 10 dienų terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, paskaičiuotą pagal priešieškinyje keliamus reikalavimus, bei pateikti negyvenamosios patalpos perdavimo akto originalą. Teismas nustatė, kad atsakovė kartu su priešieškiniu nepateikė jokių žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo principą ir atleidus ieškovę nuo žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, atsakovė taip pat turi būti atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra sąlygotas specialiosios teisės normos – CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto, kuris nenumato galimybės atleidus savivaldybės instituciją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tuo pačiu atleisti ir kitus proceso dalyvius nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikiant procesinius dokumentus byloje, iškeltoje savivaldybės iniciatyva. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi jį sumokėti. Be to, susipažinęs su priešieškinio priedais teismas nustatė, kad pateiktas priedas – negyvenamosios patalpos perdavimo akto kopija, yra neįskaitoma, dėl ko, vadovaujantis CPK 114 straipsniu, įpareigojo atsakovę pateikti šio dokumento originalą.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartyje, nutarties motyvuojamosios dalies 4 pastraipoje vietoj klaidingai nurodytos taikytinos teisės normos CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto įrašė CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Patikslintu atskiruoju skundu atsakovė UAB „Panerių vaistinė“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria atsakovė UAB „Panerių vaistinė“ įpareigota sumokėti žyminį mokestį už priešieškinyje keliamus reikalavimus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Nurodyta įstatymo norma numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) - už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Taigi, byloje reikalavimas dėl lėšų išieškojimo nėra pareikštas, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas šiuo atveju iš viso netaikytinas.
2. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovę sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CPK 6 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį už priešieškinio padavimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
LR Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai.
Priešieškinis kaip ir ieškinys yra procesinis dokumentas, todėl jam yra keliami analogiški reikalavimai. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis), prie priešieškinio taip pat turi būti pridėti duomenys, kad yra sumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
Atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir tvarką reguliuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. CPK 83 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. CPK 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo. Minėtų teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad asmenų, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio, sąrašas yra baigtinis ir plečiamai CPK 83 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti aiškinamos.
Bylos duomenimis, ieškovė Kauno miesto savivaldybė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu, t. y. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, numatančiu, kad valstybės ir savivaldybės įstaigos yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už tą bylos dalį, kuria siekiama apginti viešąjį interesą, tai yra kai tokios įstaigos pareiškia ieškinį, pateikia pareiškimą ar prašymą siekdamos apginti viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. Šį teisinį atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindą nurodė ir pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartyje dėl klaidos ištaisymo.
Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Panerių vaistinė“, pateikusi byloje priešieškinį, prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo tuo pagrindu, kad ieškovė yra atleista nuo tokio mokesčio sumokėjimo. Minėta, kad asmenys, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio tiek už ieškinio, tiek ir priešieškinio padavimą yra nustatyti įstatymu. Atsakovė nepatenka į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą, kurie yra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Todėl vien tas faktas, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo dar nereiškia, kad nuo tokio mokesčio sumokėjimo yra atleidžiama ir atsakovė. Todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo, nes šio principo taikymas negali prieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad ieškovei pareiškus ieškinį, lygiateisiškumo civiliniame procese principas, be kita ko, lemia ir tai, kad kita proceso šalis (atsakovė), gindamasi nuo tokio ieškinio, turi teisę pareikšti byloje priešieškinį ar pateikti kitą procesinį dokumentą (pvz., atsiliepimą). Nusprendusi reikšti byloje priešieškinį, atsakovė privalo vykdyti jau minėtus CPK reikalavimus, tame tarpe ir procesinę pareigą sumokėti žyminį mokestį. Be to, žyminis mokestis yra priskirtinas bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 straipsnio 1 dalis), todėl teismui atmetus ieškinį ir tenkinus priešieškinį, esant byloje pateiktam atsakovės prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir įrodymams, pagrindžiantiems minėtas išlaidas, atsakovė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias priešieškinio trūkumų šalinimo institutą, naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista. Kadangi apylinkės teismo nutartimi nustatytas priešieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, atsakovei nustatytinas naujas terminas iki 2015 m. balandžio 6 d. priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, paskaičiuotą pagal priešieškinyje keliamus reikalavimus, bei pateikti negyvenamosios patalpos perdavimo akto originalą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panerių vaistinė“ naują terminą iki 2015 m. balandžio 6 d. priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, paskaičiuotą pagal priešieškinyje keliamus reikalavimus, bei pateikti negyvenamosios patalpos perdavimo akto originalą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.