- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-430-538/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- V. A.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Danguolės Martinavičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant atsakovui V. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. A. ieškinį atsakovui V. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 20 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), atsakovas V. S., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 199 punktų reikalavimus, sukdamas į kairę nedavė kelio priešinga kryptimi lygiareikšmiu keliu važiuojančiam automobiliui „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Autoįvykio metu ji buvo sužalota ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-07-13 nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir nuteistas. Šio autoįvykio metu jai buvo padaryti šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini), šie sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po patirtos traumos buvo gydyta Klaipėdos ligoninėje, 2005-06-15 jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), 2005-10-06 buvo pakartotinai operuota. 2006-07-04 jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), buvo atlikta operacija. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas dar kartą ir ji buvo stacionarizuota į Kauno medicinos universiteto klinikas. 2007-01-15 jai buvo atlikta ketvirta operacija. Nuo 2005-10-11 iki 2006-04-30 jai buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji neteko 60 proc. darbingumo. Šiuo metu jai nustatytas neįgalumas. Dėl padarytų sužalojimų ji patyrė ypatingai didelį skausmą, kurio be analgetikų ji iškęsti negali, skausmas tęsiasi iki dabar, kadangi koja dar nėra sugijusi. Iki 2007 m. gruodžio mėn. vaikščioti galėjo tik su ramentais, šiuo metu vaikščioja su lazda. Judėjimas su ramentais sukelia didelius nepatogumus buityje, mažina bendravimo ir veiklos galimybes. Dėl autoįvykio metu atsiradusių pasekmių patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš V. S. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo V. A., 400 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 600 Lt žyminio mokesčio ir 20,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad ieškovei V. A. nesunkiai sveikata buvo sutrikdyta nusikaltimu, kurį atsakovas V. S. padarė dėl neatsargumo. Autoįvykio metu ieškovė patyrė (duomenys neskelbtini), dėl padarytų sužalojimų keturis kartus buvo operuota, iš viso per keturis kartus apie pustrečio mėnesio gydėsi ligoninėje. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė dėl kaulų lūžių darytų operacijų ir pooperacinio gydymo patyrė didelius fizinius skausmus, jos sužalojimų gydymas užsitęsė gana ilgą laiką apie 3 metus, ieškovei dėl padarytų sužalojimų nustatytas neįgalumas, ji neteko 60 proc. darbingumo, vaikščioja su ramentais, gyvena iš netekto darbingumo pensijos. Ieškovei, kuri po sužalojimo nebegalėjo dirbti ir užsidirbti, išlaiko save ir sūnų, tokia situacija sukėlė dvasinius sukrėtimus, nepatogumus, išgyvenimus. Dėl padaryto sužalojimo ieškovei atsirado gana sunkios pasekmės, kadangi ieškovei 60 proc. nedarbingumas nustatytas iki 2009 m. balandžio 16 d., tai yra sužalojimo pasekmės tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, oficialiai nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, yra darbingas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo turtinė padėtis nuo nuosprendžio priėmimo būtų žymiai pasikeitusi, taip pat kad būtų atsiradusios objektyvios priežastys, dėl kurių atsakovas negalėtų uždirbti lėšų žalai atlyginti. Įvertinęs nurodytas dėl sužalojimo atsiradusias pasekmes, kad žala padaryta dėl neatsargumo, taip pat atsakovo turtinę padėtį ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas nusprendė, kad ieškovės nurodyta 20 000 Lt neturtinė žala yra pagrįsta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 10 000 Lt. Nurodė, kad teismo priteistas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Po autoįvykio 2005-06-05 teismo med. ekspertas išvadoje nurodė, kad ieškovei padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ieškovei nustatytas kairiojo šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas diafazės viduriniame trečdalyje. Tas pats patvirtinta ir 2005-10-20 išraše iš medicininių dokumentų, jame nurodyta, kad diagnozuota (duomenys neskelbtini). Byloje nėra išaiškinta, dėl kokių priežasčių įvyko ši komplikacija, ar ji natūrali, ar įvyko dėl gydytojų rekomendacijų nesilaikymo, ar dėl autoįvykio, ar dėl netinkamo gydymo. Todėl nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp autoįvykio ir komplikacijos, dėl to negalima teigti, kad neturtinė žala dėl komplikacijų ir ilgo gydymo yra jo veiksmų pasekmė. Be to, iš 2006-07-14 išrašo iš ligos istorijos matyti, kad buvo nustatytas pakartotinis šlaunikaulio lūžimas kitoje vietoje, todėl nėra aišku, ar kitoje vietoje atsiradęs lūžis yra jo veiksmų pasekmė. Tai galėjo įvykti griūvant, krintant arba dėl kitokio ieškovės nerūpestingo elgesio. To nenustačius, negalima teigti, kad ilgas gydymas yra susijęs su autoįvykiu ir, to neištyrus, negalima teigti, kad ieškovės dvasiniai išgyvenimai buvo jo veiksmų pasekmė. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė, negalėdama dirbti ir išlaikyti sūnaus, patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Vaiko išlaikymas turi būti siejamas ne su autoįvykiu ir jo pasekmėmis, o su tėvo pareigų vykdymu. Teismas nepakankamai atsižvelgė, kad jo padarytas nusikaltimas neatsargus, ieškovei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jis išlaiko 2 vaikus, turto neturi, iš jo priteista beveik 60 000 Lt kitiems asmenims. Mano, kad ši priteista suma per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos teismų praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2005 m. birželio 5 d. įvykusio autoįvykio metu buvo sužalota ieškovė ir jai padaryti šie sužalojimai – poodinės veido kraujosruvos, kairės pusės II–III šonkaulių, kairės plaštakos II delnakaulio ir skeveldrinis kairiojo šlaunikaulio lūžiai (b. l. 27–29). Teismo nuosprendžiu kaltu dėl šio įvykio pripažintas ir nuteistas atsakovas (b. l. 4–9, 10–15, 17–19). Taigi ieškovė tvirtina, kad dėl nusikaltimu padarytų sužalojimų ji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, be to, fizinis skausmas tęsiasi ir šiuo metu, nes sužalota koja nėra sugijusi, todėl kaltas dėl autoįvykio asmuo privalo atlyginti jai neturtinę žalą.
LR CPK 182 str. 2 p. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kaip jau buvo nurodyta, teismo nuosprendžiu kaltu dėl autoįvykio, kurio metu buvo sužalota ieškovė, pripažintas atsakovas, todėl šioje civilinėje byloje spręstinas klausimas tik dėl ieškovei padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl priteisiant šią žalą būtina nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 str. 2 d. ir teismo sprendime turi būti ne tik įvertinti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistino konkrečiu atveju neturtinės žalos atlyginimo dydį, bet ir argumentais pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Kolegija pripažįsta, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo motyvacija ir išvados visiškai atitinka suformuotą teismų praktiką, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį šios kategorijos bylose.
Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų ieškovei buvo padaryti šie sužalojimai – (duomenys neskelbtini). Neabejotina, kad šie sužalojimai sukėlė ieškovei didelį fizinį skausmą, po autoįvykio ieškovė buvo operuota bei gydyta ligoninėje, be to, ir po šio gydymo ieškovei buvo apribota judėjimo galimybė dėl sužalotos kojos. Dėl to ji patyrė nepatogumus, sumažėjo bendravimo galimybės ir darytina išvada, kad tai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad vaikų išlaikymas yra tėvų pareiga, tačiau dėl patirtų sužalojimų ieškovė negalėjo dirbti ir teikti išlaikymą vaikams tokį, kokį teikdavo iki jai padarytų sužalojimų, ir neabejotina, kad tai jai sukėlė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad to paties autoįvykio metu buvo sužaloti ir kiti asmenys, kuriems buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, ir jiems teismo nuosprendžiu priteista beveik po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pirmosios instancijos teismo priteista 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka proporcingumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus (CPK 6 str.).
Taigi atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių komplikavosi ieškovės gydymas, pirmosios instancijos teismo priteista ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė ir ją mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė buvo gydoma netinkamai ar nesilaikė jai nurodytų gydytojų rekomendacijų, todėl remiantis tik apelianto nurodytomis prielaidomis mažinti priteistą sumą nėra pagrindo (CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis nelaikytina lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), todėl mažinti priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ieškovei nėra pagrindo (CPK 178, 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą sprendimą ir jį keisti arba naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.