- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- II-303-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01183-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pareiškėjas
- R. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. B., gim. (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-462-2018 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad toje Laisvės prospekto dalyje, kur jis padarė nusižengimą, jau nebegalioja vien tik viešojo transporto eismas. Čia kalba eina apie atkarpą ties sankirta tarp Justiniškių g. ir Laisvės pr.. Pareiškėjas pabrėžia, kad atstumas nuo Laisvės pr.-Viršuliškių g. sankryžos iki Laisvės pr.- Justiniškių g. yra tik apie 300 metrų ir nuo pusės to atstumo atkarpos viešajam transportui skirta eismo juosta baigiasi, ištisinė juosta keičiasi į punktyrinę, kadangi nuo tos vietos yra įvažiavimai į Justiniškių gatvėje esančius gyvenamuosius namus ir posūkis į dešinę pusę į Justiniškių gatvę, kuris leidžiamas tik iš brūkšninės dešinės eismo juostos. Po to toje atkarpoje Laisvės pr. daro lankstą (sukasi). Pareiškėjas ties įsukimu iš Laisvės pr., prie Justiniškių g. 33 namo paėmė klientą. Tuo metu prie Laisvės pr.-Justiniškių g. sankryžos degančio raudono šviesoforo signalo stovėjo policijos tarnybinis automobilis ir laukė šviesoforo signalo, leidžiančio važiuoti. Per tą laiką pareiškėjas leidžiamoje eismo dalyje persirikiavo į dešinės pusės eismo juostą, paėmė klientą, privažiavo prie šviesoforo ir laukė leidžiamo signalo tęsti eismą. Po kurio laiko jis pastebėjo jį stabdantį policijos automobilį. Priėjęs prie jo policijos pareigūnas pasakė, kad jis pažeidė KET, tačiau jis su tuo kategoriškai nesutiko, teigdamas, jog toje vietoje viešajam transportui skirta eismo juosta jau baigiasi ir kad nuo pusės tos gatvės dalies ištisinę kelio juostą keičia punktyrinė, kadangi ten yra posūkis į Justiniškių gatvę. Taip pat jis pasiteiravo pareigūno, kokiu būdu jis nustatė nusižengimą, kadangi tuo metu jis pats dalyvavo eisme ir automobiliu važiavo vienas, todėl turėjo būti susikoncentravęs tik į vairavimą, juo labiau, kad sankryžoje už pirmo prie šviesoforo stovinčio policijos automobilio stovėjo eilė kitų automobilių. Atsakymo į šį klausimą pareiškėjas neišgirdo. Jis taip pat pasiūlė policijos pareigūnui kartu su juo pravažiuoti tą kelio atkarpą, kurioje jis neva padarė nusižengimą ir pasižiūrėti kokioje vietoje baigiasi tik viešajam transportui skirta eismo juosta. Pareigūnas su tokiu pasiūlymu nesutiko. Tada pareiškėjas paklausė pareigūno kokiu būdu tada reikia pasukti į Justiniškių gatvę, į ką pareigūnas atsakė, kad tai reikia daryti iš antros eismo juostos. Tuomet pareiškėjas suprato, kad pareigūnas neišmano KET. Kita vertus, pareiškėjo teigimu, jis vairavo taksi automobilį, kuris buvo apipavidalintas taksi skiriamaisiais ženklais bei įspėjo pareigūną, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. VĮ „Regitra“ neišduoda taksi automobiliams geltonų valstybinių numerių. Taip pat pareiškėjas parodė pareigūnui VMI išduotą individualios veiklos pažymą, kurioje nurodyta jo veikla – taksi, taip pat savivaldybės leidimą ir kitus dokumentus. Šie dokumentai policijos pareigūno nesudomino ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjas manė, kad komisijoje, kurioje bus svarstoma jo byla, situacija pagerės, nes pareigūnė, nagrinėjusi jo bylą, tarėsi su kolega, kuris profesionaliai įvertino situaciją ir pasakė, kad jo bausti negalima. Tada pareigūnė ėmė klausinėti kitų kolegų, jo akivaizdoje kalbėjosi su pareigūnu, surašiusiu jam administracinio nusižengimo protokolą ir po to galų gale priėmė skundžiamą nutarimą. Tuomet pareiškėjas dar kartą paklausė pareigūno, surašiusio jam protokolą, kokiu būdu jis nustatė jo padarytą nusižengimą. Pareigūnas atsakė, kad jį pamatė per galinio matymo veidrodėlius. Pareiškėjas jam pasakė, kad vienintelis veidrodėlis automobilyje yra salono galinio vaizdo matymo veidrodėlis, per kurį pareigūnas nieko negalėjo matyti, nes už jo vairuojamo automobilio stovėjo eilė kitų automobilių. Šoniniai automobilio veidrodėliai yra skirti ne tiksliam atstumo nustatymui, o automobilio matomumo „mirties“ (kada nieko nesimato) taško sferos sumažinimui. Šoniniai veidrodėliai iškreipia (išdidina) realų vaizdą iki 65 procentų. Tai išgirdę policijos pareigūnai kiek pasimetė, tačiau savo sprendimo nepakeitė. Pareiškėjas nurodė, kad jis gerai išmano KET, įvairius techninius bei optinius prietaisus, moka vertinti situacijas ir jas modeliuoti, nes daugiau kaip dešimt metų yra dirbęs vairavimo instruktoriumi. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, jog jis nepažeidė KET, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyrius atsiliepimu į skundą prašė R. B. skundo netenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad pareigūnė, įvertinusi turimą bylos medžiagą, nustatė, kad R. B. 2018 m. balandžio 11 d., apie 08.25 val., Laisvės prospekte pažeidė KET 8 punkto reikalavimus ir padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, kadangi vairuodamas automobilį SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui" reikalavimus - važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Administracinio nusižengimo protokolą surašęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas A. A. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad patruliuojant tarnybiniu automobiliu, būdamas Vilniuje, Laisvės prospekte, per kairės pusės veidrodėlį pastebėjo, kaip lengvasis automobilis SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Automobilis važiavo šia juosta nuo Laisvės prospekto ir Viršuliškių gatvės sankryžos, nemėgindamas persirikiuoti į nemaršrutiniam transportui skirtą eismo juostą. Ši transporto priemonė neatitiko reikalavimų, leidžiančių važiuoti automobiliams šia juosta (automobilyje nebuvo keturių ir daugiau žmonių, automobilis nebuvo su TAXI numeriais, nebuvo varomas elektra, bei tai nebuvo maršrutinis automobilis). Sustabdžius automobilį jį vairavo R. B., kuris su pažeidimu sutiko ir tai įrodo protokole esantys jo paaiškinimas: „sutinku gailiuosi“. Automobilis buvo sustabdytas už Laisvės prospekto -Justiniškių gatvės sankryžos (šalia pastato Vilniuje, Laisvės pr. 60). KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ nurodo eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, važiuojančiam ta pačia kryptimi, kaip ir visas transporto priemonių srautas. Vilniuje, Laisvės prospekto (sankryža su Viršuliškių gatve) gatvės pirmoji eismo juosta (nuo Laisvės prospekto - Viršuliškių gatvės sankryžos iki Laisvės prospekto-Justiniškių gatvės sankryžos) buvo pažymėta kelio ženklu Nr. 523 „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ su KET 3 priede l.28 užrašu „Taksi“, 1.29. „4+“ simboliu, 1.30 elektromobilių simboliu, nurodytu ženklinimu, todėl R. B. važiuoti šia eismo juosta maršrutinei transporto priemonei nepriskiriamu automobiliu (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 29 d.) SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo. R. B. teisės pažeidimo įforminimo vietoje su jam pateiktais kaltinimais sutiko. Skunde dėl nutarimo panaikinimo asmuo paaiškino, kad minėta kelio atkarpa yra apie 300 metrų, nors realiai nuo Laivės prospekto-Viršuliškių gatvės sankryžos iki Laisvės prospekto-Justiniškių gatvės sankryžos yra apie 760 metrų. Asmuo pateikė nubraižytą planą-schemą, kuri neatitinka realaus kelio atkarpos ženklinimo bei ženklų išdėstymo.
Pareiškėjas R. B. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus bei papildomai nurodė, kad jis 10 metų dirbo vairavo instruktoriumi, turi 30 metų vairavimo stažą, todėl KET išmano gerai. Nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo Laisvės prospektu nuo Viršuliškių gatvės link Justiniškių gatvės. Toje vietoje, kurioje jis neva važiavo viešajam transportui skirta eismo juosta, jis iš Justiniškių gatvės paėmė klientą, kuris stovėjo prie gatvės, todėl jo paėmimas užtruko minutę. Pareiškėjo teigimu, toje vietoje ištisinės eismo juostos nėra, ženklas nerodo „A“ juostos, prasideda punktyrinė kelio linija, leidžianti daryti manevrą. Priekyje prie šviesoforo stovėjo policijos automobilis, nes degė raudona šviesa. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis pradėjo judėti, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūno, kuris jį informavo, kad pareiškėjas pažeidė KET. Jis paaiškino pareigūnui, kad jis nepadarė nusižengimo, kadangi automobiliai turi turėti galimybę sukti į kiemus ir ten yra punktyrinė linija, į ką pareigūnas atsakė, kad sukti į dešinę reikia iš antros juostos. Jis pasiūlė policijos pareigūnui kartu su juo apvažiuoti ratą ir pažiūrėti nuo kurios vietos prasideda punktyrinė linija, tačiau jis atsisakė tai daryti. Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, pateikė visas licencijas, o pareigūnas jį baudžia už tai, kad pats nežino įstatymo. Be to, pareiškėjo žiniomis, iš policijoje dirbančių giminaičių jam yra žinoma, kad pareigūnai turi planą kiek per tam tikrą laiką turi surašyti administracinių protokolų. Pareiškėjo teigimu, pareigūnas net negalėjo matyti nusižengimo per automobilio salone esantį veidrodį, kadangi jis sėdėjo automobilyje vienas vairuotojo vietoje, o už policijos automobilio stovėjo daug kitų automobilių. Šoniniai veidrodėliai yra skirti orientuotis erdvėje, atliekant manevrus. Jis siūlė pareigūnui kartu apvažiuoti ratą bei nufotografuoti jo automobilį, kuris buvo su skiriamaisiais TAKSI ženklais ir plafonu, tačiau pareigūnas atsisakė tai daryti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis pasistengs rasti klientą, kurį tada paėmė, pagal jo telefono numerį. R. B. teigimu, nuo 2018 m. balandžio mėnesio VĮ „Regitra“ neišduoda taksi geltonų numerių, bet institucijos leidimus verstis kasi veikla išduoda.
Liudytojas A. A. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas. Liudytojas paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną jam patruliuojant ir laukiant sankryžoje prie raudono šviesoforo signalo, pro dešinės pusės veidrodėlį jis pastebėjo automobilį, kurį vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Šį automobilį jis susistabdė už sankryžos. Automobilis važiavo nuo Laisvės prospekto pradžios, t.y. nuo prekybos centro „Mada“ maršrutiniam transportui skirta eismo juosta. Liudytojas gerai matė šį automobilį per dešinį galinio matymo veidrodėlį, važiuojantį viešajam transportui skirta eismo juosta, nes daugiau šia juosta automobilių nevažiavo. Minėtas automobilis minėtame kelio ruože sustojęs nebuvo. Policijos pareigūnas jį sustabdė už sankryžos, automobilio salone sėdėjo keleivė – užsienietė. Vairuotojas liudytojui aiškino, kad jis yra taksi vairuotojas, tačiau ant automobilio nebuvo geltonų taksi numerių, nors tai yra privaloma, ir plafono. Taksi lipdukai ant automobilio buvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. B. skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu R. B. administracinė nuobauda paskirta už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už be kita ko kelio ženklinimo nesilaikymą. KET 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti kelių ženklinimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą, motyvuodamas tuo, kad jis persirikiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą tik tuomet, kai baigėsi ištisinė kelio ženklinimo linija ir prasidėjo punktyrinė kelio ženklinimo linija, leidžianti sukti į dešinę, kur jis paėmė prie įvažiavimo į Justiniškių g. 33, Vilniuje esantį kiemą stovintį keleivį. Be to, jis važiavo taksi paslaugas su skiriamaisiais ženklais (lipdukais ir plafonu) teikiančiu automobiliu, todėl turėjo teisę važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, jog tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai yra nepagrįsti.
R. B. kaltę dėl ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo patvirtina pirmiausia tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas – policijos pareigūnas A. A., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, aiškiai nurodė, jog per tarnybinio automobilio dešinės pusės galinio matymo veidrodėlį gerai matė, kaip automobilis SEAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pat prekybos centro „Mada“ važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, nors minėtas automobilis neatitiko reikalavimų, leidžiančių važiuoti jam šia eismo juosta, nes jis buvo be geltonų taksi numerių ir plafono, tik su taksi lipdukais. Liudytojo teigimu, minėtas automobilio kelio ruože nuo Laisvės pr.-Viršuliškių g. sankryžos iki Laisvės pr.- Justiniškių g. sankryžos apskritai sustojęs nebuvo.
Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo, vykdančio jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šis liudytojas galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Be to, šio liudytojo teismo posėdyje duoti parodymai iš esmės yra analogiški jo tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms. Vadovautis R. B. teismo posėdyje išsakytu teiginiu, jog policijos pareigūnai turi kažkokį „planą“, kiek protokolų jie turi surašyti per tam tikrą laikotarpį, teismas taip pat neturi jokio pagrindo, nes šis teiginys yra deklaratyvaus pobūdžio bei neparemtas jokiais byloje esančiais įrodymais.
Pareiškėjo teiginys, kad policijos pareigūnas, stovėdamas prie sankryžos vidurinėje eismo juostoje ir laukdamas leidžiančio toliau judėti šviesoforo signalo, negalėjo per dešinį galinio matymo veidrodėlį matyti jo vairuojamo automobilio, nes, jo teigimu, šonininiai veidrodėliai yra skirti orientuotis erdvėje, atliekant manevrus, jie nėra skirti tiksliam atstumo nustatymui ir iškreipia realų vaizdą iki 65 procentų, taipogi nėra pakankami abejoti minėto liudytojo parodymais. Kaip matyti iš byloje esančių policijos pareigūno pateiktų nuotraukų, darytų iš automobilio vidaus, kuriuose yra užfiksuotas vaizdas, matomas per galinio matymo dešinės pusės veidrodėlį, dešinėje pusėje esantis kelio ruožas, jo ženklinimas ir šiuo keliu važiuojantys automobiliai per šį veidrodėlį yra matomi gerai. Todėl policijos pareigūnas, stovėdamas prie sankryžos, realiai matė dešinėje pusėje R. B. vairuojamą automobilį, juo labiau, kad šis automobilis, liudytojo teigimu, šiame kelio ruože apkritai nebuvo sustojęs ir juo važiavo vienas nuo pat prekybos centro „Mada“, kitų šia maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiuojančių automobilių nebuvo, taigi šiuo aspektu R. B. akcentuojama aplinkybė, jog minėti veidrodėliai skirti orientuotis erdvėje, o ne nustatyti tikslų atstumą, nėra reikšmingi, kadangi, kaip minėta, liudytojas ir parodė aplinkybę, matytą per šoninį veidrodėlį – t. y. jog R. B. vairuotas automobilis minėta juosta važiavo visą kelią, nesustodamas, nuo pat prieš tai buvusios sankryžos.
Teismo posėdyje taip pat nepasitvirtino pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kelio atkarpoje nuo Laisvės prospekto-Viršuliškių gatvės sankryžos iki Laisvės prospekto-Justiniškių gatvės sankryžos punktyrinė linija, leidžianti sukti į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, prasideda maždaug nuvažiavus pusę šio atstumo, kaip pareiškėjas pavaizdavo savo pateiktame plane (b.l. 7), todėl policijos pareigūnas, stovintis prie sankryžos, negalėjo matyti per dešinį galinio matymo veidrodėlį jo daromo posūkio manevro, kadangi toje kelio atkarpoje yra linkis. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad atstumas nuo Laisvės prospekto-Viršuliškių gatvės sankryžos iki Laisvės prospekto-Justiniškių gatvės sankryžos yra apie 400 metrų. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad beveik visą šį atstumą maršrutiniam transportui skirta eismo juosta nuo kitų eismo juostų yra atskirta ištisine kelio ženklinimo linija. Punktyrinė kelio ženklinimo linija, kaip teigiama ir skunde, prasideda tik prie įvažiavimo į daugiabučio namo, esančio Justiniškių g. 33, kiemą, kuris yra visai šalia Laisvės prospekto-Justiniškių gatvės sankryžos (šis atstumas nesiekia ir 100 metrų). Todėl jeigu R. B. vairuojamas automobilis iš tikrųjų būtų pasukęs į dešinę pusę per punktyrinę kelio ženklinimo liniją, kaip kad nurodė asmuo, paimti prie kelio stovinčio keleivio, policijos pareigūnas, stovintis prie sankryžos, esančios netoli įvažiavimo į minimą kiemą, tai būtų gerai matęs, be to, iš minėtos kraštinės eismo juostos pagal kelio ženklinimą galima sukti ne tik į anksčiau nurodyto namo kiemą, bet ir dešinę sankryžos pusę, t.y. į Justiniškių gatvę, dėl ko iš esmės toks vairavimas (nepriklausomai nuo to, ar vairuojamas taksi automobilis, ar bet kokia kita transporto priemonę) nebūtų sukėlęs jokių klausimų ar atkreipęs dėmesio. Tuo tarpu liudytojo A. A. teigimu, kurio parodymais, kaip minėta, teismas neturi jokio pagrindo abejoti, R. B. vairuojamas automobilis maršrutiniam transportui skirta eismo juosta važiavo nuo pat prekybos centro „Mada“ ir šioje kelio atkarpoje apskritai sustojęs nebuvo, o ne suko į ją per punktyrinį kelio ženklinimą prie įvažiavimo kiemą adresu Justiniškių g. 33, Vilniuje. Pastebėtina ir tai, jog nors R. B. nurodė faktinę aplinkybę, jog važiavo paimti ir iš nurodytos vietos prie Justiniškių g. 33, Vilnius, paėmė keleivį, dėl ko buvo ir sustojęs, vis dėlto tokius savo teiginius patvirtinančių duomenų jis nepateikė, savo ruožtu, kaip ne kartą jau minėta, liudytojas A. A. parodė aplinkybes, paneigiančias tas, t. y. kad atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo sustojęs nurodytoje vietoje.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančią medžiagą teismas daro išvadą, jog protokole nurodytu laiku R. B. vairuojamas automobilis SEAT valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Laisvės prospektu nuo Viršuliškių gatvės link Justiniškių gatvės maršrutiniam transportui skirta eismo juosta, net nemėgindamas persirikiuoti į nemaršrutiniam transportui skirtą eismo juostą.
Kitas aspektas, kuriuo pareiškėjas ginčija savo kaltę, yra tas, kad jis pagal individualios veiklos vykdymo pažymą užsiima taksi veikla (b.l. 5), aktualiu laikotarpiu vairavo taksi automobilį, atitinkantį visus įstatymų keliamus reikalavimus (automobilis buvo pažymėtas taksi lipdukais ir su plafonu), todėl turėjo teisę važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta.
KET 181 punkte numatyta, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius ir mopedus, lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“, automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+, elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kelio atkarpos nuo Laisvės pr. – Viršuliškių g. sankryžos iki Laisvės pr. – Justiniškių g. sankryžos pradžioje yra minėtas kelio ženklas, atitinkamai minėta eismo juosta toliau yra atskirta ištisine linija.
Lengvojo automobilio taksi sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2 straipsnio 6 punkte, kuriame nurodyta, kad lengvasis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti keleiviams bei bagažui ir turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą. Lengvasis automobilis, turintis jame įrengtą taksometrą, vadinamas lengvuoju automobiliu – taksi. Šio kodekso 18 straipsnio 12 punkte numatyta, kad keleiviams vežti lengvaisiais automobiliais taksi išduodamas leidimas. Leidimus vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi išduoda, galiojimą sustabdo, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą naikina savivaldybės, kurios teritorijoje keleiviai bus vežami lengvaisiais automobiliais taksi, vykdomosios institucijos Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka. Leidimai išduodami vežėjams, pageidaujantiems verstis keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi veikla ir turintiems lengvuosius automobilius, atitinkančius Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Kiekvienam lengvajam automobiliui išduodamas atskiras leidimas.
Byloje esanti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 26 d. vykdo individualią taksi veiklą (b.l. 5) ir ginčo dėl to nėra. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas yra nubaustas už KET pažeidimą, t.y. už tai, kad važiavo maršrutiniam transportui bei taksi skirta eismo juosta, kai automobilis neatitiko reikalavimų, leidžiančių važiuoti šia eismo juosta. Liudytojo A. A. teigimu, pareiškėjo vairuojamas automobilis nebuvo su taksi numeriais bei nebuvo paženklintas plafonu. Pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jo automobilis buvo paženklintas plafonu ir taksi lipdukais, o geltonos spalvos taksi numerių VĮ „Regitra“ neišduoda nuo 2018 m. balandžio 1 d.
Pažymėtina, kad nuo 2018 m. balandžio 1 d. iš tikrųjų nebegalioja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 3-199/1V-183 patvirtintas Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašas, draudžiantis nuo 2007 m. sausio 1 d. eksploatuoti taksi automobilius su bendrojo naudojimo valstybinio numerio ženklais. Iki 2018 m. balandžio 1 d. galiojusiame Lengvųjų automobilių taksi valstybinio numerio ženklų išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte buvo nurodyta, jog taksi valstybinio numerio ženklų simbolių derinį sudaro viena raidė „T“ ir penki skaitmenys. Tuo metu taksi automobiliams valstybinio numerio ženklai iš tikrųjų buvo išduodami geltonos spalvos. Vis dėlto pažymėtina, kad buvo ne panaikintas būtent nurodytas reikalavimas taksi automobiliams, kiek tai susiję su numeriais, o iš esmės pats aprašas pripažintas netekusiu teisinės galios, atitinkamą reguliavimą įtvirtinus kitame teisės akte. O būtent, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, kuris buvo pakeistas 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1V-252, yra patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklės, kurių 19 punkte nurodyta, kokio tipo numerio ženklai yra išduodami, be kita ko, nurodyta, kad išduodami numeriai, skirti lengviesiems automobiliams taksi. Šių taisyklių 21.7 punktas numato, kad registruojant lengvuosius automobilius taksi, registracijos numerį sudaro vienos raidės ir penkių skaitmenų derinys; sudarant registracijos numerį pirmoji turi būti „T“ raidė. Ši teisės akto redakcija galiojo nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu (2018 m. balandžio 11 d.) nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. Pažymėtina tai, kad aktualioje šio teisės akto redakcijoje (galioja nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki šiol) yra numatyta analogiška taksi automobiliams išduodamų numerio ženklų tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti (to neginčija ir R. B.), jog protokole nurodytu laiku R. B. vairavo automobilį SEAT ir važiavo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ne su lengvajam automobiliui taksi skirtu numeriu, o su bendro naudojimo numerio ženklais (duomenys neskelbtini)
Be to, akcentuotina ir liudytojo A. A. teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, jog ant sustabdyto R. B. vairuoto automobilio nebuvo taksi plafono, nors pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 (2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 3-460(1,5 E) redakcija) patvirtintas Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisykles, taksi privalo, be kita ko, turėti ženklą – plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos. Taigi šiuo atveju pripažintina, jog R. B. vairuotas ir protokole nurodytoje vietoje ir laiku sustabdytas automobilis negali būti laikomas atitinkančiu taksi automobiliams keliamus reikalavimus, dėl ko pripažintina, jog jis negalėjo važiuoti aktualia eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui skirta eismo juosta (pažymėta raide A bei užrašu „TAKSI“) (t. y. negali būti laikoma, jog nurodytu laiku ir vietoje minėtu automobiliu buvo teikiamos taksi paslaugos, kas iš esmės ir leidžia važiuoti minėtu būdu pažymėta eismo juosta).
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad byla ištirta išsamiai, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas bei administracinė nuobauda paskirta tinkamai, įvertinus pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimą ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. todėl Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. balandžio 19 d. nutarimas Nr. 18-ANR_N-462-2018 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 5 policijos komisariato 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-462-2018 palikti nepakeistą ir R. B. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.