Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2134-880/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
1-2134-880/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52368-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
A. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2134-880/2018(Proceso Nr. 1-01-1-52368-2018-8)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.14.10.1.; 2.10.2.7.
Vilniaus regiono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam M. K.,nukentėjusiajam A. M.,

Žemesnės instancijos teismas

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (neakivaizdiniame skyriuje) 2 kl., gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-07-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. paskiriant 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m. laikui, skiriant auklėjamojo poveikio priemones - įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą iki 2017-12-31, elgesio apribojimą 12 mėn. laikui, įpareigojant mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

2 ) 2018-10-02 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str. 1 d./ 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 259 str. 2 d., paskiriant subendrintą bausmę - 24 parų areštą. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas 16 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 4 d., BK 65 str. 1 d. 1p., paskirta bausmė subendrinta su 2017-07-27 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val.; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. sugadino svetimą turtą, o būtent:

2018 m. lapkričio 1 d. laikotarpyje nuo 8 val. iki 11.15 val. M. K., būdamas A. M. priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino A. M. priklausantį turtą - sudaužė prieškambario spintos veidrodį ir sulaužė 2 duris, kainuojančius 20 Eurų; sudaužė stacionarų telefoną, kainuojantį 10 Eurų; koridoriuje sudaužė veidrodį, kainuojantį 20 Eurų; sudaužė virtuvės durų 2 stiklus, kainuojančius 20 Eurų; virtuvėje sudaužė vazą, kainuojančią 5 Eurus; sulaužė šaldytuvą (sudaužė lentynas ir stalčius, išlaužė vidinę sieną), kainuojantį 200 Eurų; kambaryje sudaužė veidrodį, kainuojantį 40 Eurų, iš viso tyčia sugadino A. M. turto už 315 Eurų.

Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo dėdei A. M. priklausančioje namo dalyje. 2018 m. vasaros pabaigoje M. K. įsigijo veislinį šunį ir jį augino name. Visuomet sutvarkydavo, jokių problemų dėl šuns laikymo name nebuvo. A. tam neprieštaravo. 2018 m. spalio 31 d. jis buvo išėjęs, o šunį buvo palikęs name. A. atvažiavo jo iš anksto neįspėjęs, o jis tą dieną nesutvarkė namo. Kadangi name koridoriuje A. rado šuns išmatų, užpyko ir, jo neinformavęs, iš namo į kiemą išleido šunį. Šuo nebuvo pripratęs būti palaidas ir kažkur nuklydo. Jis visą tą vakarą ir naktį su draugais po miestą ieškojo savo šuns. Tačiau jo nerado. 2018 m. lapkričio 1 d. ryte, susinervinęs, kad nerado savo šuns, paskambino A. Klausė, kur jo šuo ir sakė, kad A. turi eiti jo ieškoti. Pokalbio metu jis A. pasakė, kad viską namuose išdaužys. Po paskutinio pokalbio, jis iš pykčio name, kur gyveno, viską išdaužė: koridoriuje išdaužė spintos veidrodį, sulaužė 2 duris ir sugadino kitą kaltinamajame akte nurodytą turtą. Visus daiktus sudaužė (sulaužė) rankomis, šaldytuvą sugadino į jį mesdamas kėdę. Visi daiktai, kuriuos jis sugadino buvo likę po močiutės mirties. Dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi. Gailisi, kad nesusivaldė ir pasielgė neatsakingai. (b.l. 59-60)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. M. nurodė, kad 2018 m. spalio 31 d. apie 17.30 val. užsuko į jam priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame name jis leido gyventi jo sūnėnui M. K.. Atvykęs į namą pastebėjo, kad M. K. name laiko šunį, namuose didelė betvarkė. Kol jis apžiūrinėjo namus, šuo pabėgo į kiemą. M. namuose nebuvo. Tada nukentėjusysis paskambino M. ir pasakė, kad šuns namuose nelaikytų ir sutvarkytų namus. M. pradėjo keiktis, įvyko žodinis konfliktas, kurio metu M. pasakė, kad iš vis viską namuose išdaužys ir sulaužys. Tą dieną jie nebuvo susitikę. 2018-11-01 apie 08.00 val. jam paskambino M. ir jį iškeikė, liepė eiti ieškoti šuns, kitaip viską namuose sulaužys ir išdaužys. Iš balso jautėsi, kad jis yra girtas. Pokalbio metu vėl įvyko žodinis konfliktas. Kai 2018 m. lapkričio 1 d. apie 11.15 val. jis atvyko į namus, M. namie nebuvo. Namo viduje buvo sudaužyti ir sulaužyti įvairūs daiktai. A. M. buvo padaryta 315 eurų turtinė žala. Jis mano, kad visa tai padarė M. K.. (b.l. 1, 34-35)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. paaiškino, kad 2018 m. spalio 31 d. į namą buvo atvažiavęs A. M.. Jis išleido į kiemą M. K. šunį. Vakare grįžo M. K. - jis visą vakarą ir naktį su draugais ieškojo savo šuns. 2018 m. lapkričio 1 d. liudytoja ryte pamatė prie namo stovintį M. K.. M. K. buvo girtas. Jis pasakė, kad šuns nerado. Grįžusi į savo namo dalį liudytoja girdėjo už sienos iš namo dalies, kur gyveno M. K., triukšmą, primenantį sprogimą. Vėliau, atvykus policijos pareigūnams, ji matė, kad toje namo dalyje viskas išdaužyta, sulaužyta. Suprato, kad tai padarė M. K.. (b.l. 47-49)

2018 m. lapkričio 1 d. įvykio vietos (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu užfiksuota, kad koridoriuje yra prieškambario spinta, kurioje išdaužtas veidrodis ir sulaužytos dvejos durelės. Koridoriaus viduryje, ant grindų, mėtosi stiklo šukės ir sulaužytas stacionarus telefonas. Koridoriaus kairėje yra durys į virtuvę su dviem stiklais, kurie yra išdaužyti. Įėjus į virtuvę, dešinėje yra stalas, tiesiai - šaldytuvas, kairėje - virtuvės spintelės. Virtuvės viduryje, ant grindų, mėtosi stiklų šukės ir sudaužyta vaza. Šaldytuvo durys atidarytos. Šaldytuvo stalčiai sudaužyti, pats šaldytuvas sugadintas mechaniškai. Iš pagrindinio koridoriaus pasukus į dešinę, patenkama į kitą koridorių, kuriame - tiesiai yra durys į kambarį. Šiame koridoriuje, ant kairės sienos yra veidrodis, kuris yra sudaužytas. Šukės mėtosi ant žemės. Įėjus į kambarį, matosi tiesiai stovintis veidrodis, kuris yra sudaužytas. Šukės mėtosi ant žemės. (b.l. 17 -26)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad M. K. veiksmai, kuomet jis tyčia sugadino, sunaikino svetimą turtą turi būti kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje. Tyčinis svetimo turto sugadinimas įrodytas kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, įvykio vietos pažiūros protokolu ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Byloje kaip sunkinanti aplinkybė neįrodytas kaltinamojo neblaivumas, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, išskyrus liudytojų parodymus. Šią aplinkybę iš kaltinimo prašė pašalinti ir kaltinimą palaikantis prokuroras.

M. K. padarė nesunkų nusikaltimą, jis padarytas tyčia, yra baigtas. M. K. teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, nedirba, mokosi. Yra jo atsakomybę lengvinanti ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Posėdžio metu jis patvirtino kaltės pripažinimą ir gailėjosi. Skirdamas jam bausmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, M. K. yra jaunas, impulsyvus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

M. K. 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesių ir 10 dienų, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, M. K. paskiriant įpareigojimus dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skiriama galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nusikaltimas yra nesunkus, nesukėlė sunkių pasekmių, padarytas jauno amžiaus kaltinamojo, pasielgus impulsyviai, neapgalvotai, susijaudinus dėl dingusio šuns. Kaltinamasis yra našlaitis, gyveno su šiuo metu mirusia močiute, mokosi, ankstesni nusikaltimai padaryti beveik prieš du metus. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad realus laisvės atėmimas nėra pati efektyviausia priemonė jaunam asmeniui, kadangi pakankamai ilgo termino laisvės atėmimo bausmė gali turėti didelę neigiamą įtaką. Jis laisvės atėmimo vietoje įgytų neigiamų įpročių, o grįžus į laisvę būtų sunku adaptuotis. Tuo tarpu, bausmės vykdymo atidėjimo tikslas yra pataisyti asmenį, užtikrinti, kad jis daugiau nenusikalstų bei pasiekti kitus bausmės tikslus be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo ir M. K. dar kartą galima atidėti bausmę, o paskirti griežti įpareigojimai, užtikrins, kad M. K. nedarytų naujų teisės pažeidimų, o jų nesilaikius bus vykdoma paskirta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 10 mėnesių atlyginti A. M. padarytą 315 eurų turtinę žalą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šią bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių ir 10 dienų bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti M. K. galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti ir mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 10 mėnesių atlyginti A. M. padarytą 315 eurų turtinę žalą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti M. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius