Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-582-2013

Teisėjas: Dainius Gudas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00851-2012-2

2013 m. gegužės 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brundzai, nuteistajam S. K., nuteistojo gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 str. 1 d. (dėl (duomenys neskelbtini) dujų skaitiklio rodmenų iškraipymo) 100 MGL (13000 Lt) bauda; pagal BK 179 str. 1 d. (dėl (duomenys neskelbtini) dujų skaitiklio rodmenų iškraipymo) 150 MGL (19500 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 180 MGL (23400 Lt) dydžio bauda.

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo pareikštą 31230,42 Lt civilinį ieškinį patenkinus dalinai, AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo naudai iš S. K. priteista 21098,42 Lt. Likusioje dalyje civilinis ieškinys perduotas spręsti civilinio proceso tvarka, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 179 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. kovo 17 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su G. Ž. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BPK 212 str. 1 d. 6 p.), pastarajam sutikus ir leidus, tyčia pakoregavo G. Ž. namuose įrengto AB „Lietuvos dujos“ dujų skaitiklio A. G. 2000 G4 Nr. 002404178 rodmenis, tokiu būdu dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui padarė 24456,44 Lt turtinę žalą.

Be to, jis pagal Lietuvos Respublikos BK 179 str. 1 d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 6 d., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) m., direktoriumi, tyčia pakoregavo įmonės patalpose įrengto AB „Lietuvos dujos“ dujų skaitiklio Kromschroder BK G4T Nr. 23466219 rodmenis, tokiu būdu dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialui padarė 21098,42 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, bus užtikrinta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnis reglamentuoja, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui vieną iš svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo normų garantuotų teisių: teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.).

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas, t. y. veikos kvalifikavimas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai teisme, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymų reikalavimais. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek ir jų teisiniam įvertinimui.

Lietuvos Respublikos BPK 23 straipsnyje numatyta, kad kaltinamasis aktas yra prokuroro priimtas dokumentas, kuriuo baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis šią veiką. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų.

Kaltinamojo akto turinį nustato BPK 219 straipsnis, kuriame numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitų duomenų, būtina nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, pažyminčios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.), ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-23/2010).

Lietuvos Respublikos BK 179 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris neteisėtai prisijungęs prie energijos tiekimo arba ryšių tinklo ar saugyklos, iškraipydamas skaitiklių rodmenis arba kitais neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos.

Šioje baudžiamojoje byloje S. K. pateiktas kaltinimas dėl dviejų skaitiklių rodmenų iškraipymo (pakoregavimo), tai yra dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 179 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl S. K. pareikšto kaltinimo pagal BK 179 str. 1 d. (dėl L. G. g. 41 dujų skaitiklio rodmenų iškraipymo), pripažįsta, kad kaltinamajame akte šie kaltinamojo S. K. veiksmai (dujų skaitiklio rodmenų iškraipymas) nėra tiksliau detalizuoti, nekonkretizuoti, juos pagal suformuluotą kaltinimą galima tik nuspėti, o tai nėra pateisinama pagal BPK 219 straipsnio, reglamentuojančio kaltinamojo akto surašymą, turinį. Pastebėtina, kad šios veikos neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas suklastoja skaitiklių rodmenis, tuo pažeisdamas sutarties sąlygas ir atimdamas iš tiekėjo galimybę patikrinti mokėjimų teisingumą, arba negavęs iš teisėto vartotojo leidimo pasinaudoti tiekiamu turtu jo sąskaita. BK 179 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad šio nusikaltimo subjektui kyla atsakomybė už tai, kad jis neteisėtais būdais naudojosi elektros ar šilumos energija, dujomis, vandeniu, telekomunikacijomis ar kitais ekonominę vertę turinčiais dalykais. Byloje nėra Gamtinių dujų tiekimo sutarties, sudarytos tarp S. K. ir AB „Lietuvos dujos“, dėl dujų tiekimo adresu: L. G. g. 41, Marijampolė, taip pat nėra jokių duomenų apie šiuo adresu esančio namo savininko G. Ž., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BPK 212 str. 1 d. 6 p. nutrauktas, S. K. išduotą leidimą pasinaudoti tiekiamu turtu (dujomis) jo sąskaita. Taigi, šioje byloje nėra atskleistos šios veikos neteisėtumą pagrindžiančios aplinkybės, o taip pat nenustatyta, ar S. K. naudojosi AB „Lietuvos dujos“ tiekiamu turtu (dujomis) adresu L. G. g. 41, Marijampolė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis nusikaltimas yra baigtas nuo turtinės žalos padarymo kitam asmeniui momento. Nustačius skaitiklių rodmenų klastojimo faktus, laikoma, kad turtinė žala padaryta nuo to momento, kai kaltininkas tokiu būdu pradėjo naudotis tiekiamu turtu. Tačiau, kaip minėta aukščiau, šiuo atveju byloje pareiškiant kaltinimą S. K. nesiaiškinta, ar jis naudojosi AB „Lietuvos dujos“ tiekiamu turtu šiame objekte, kas turi reikšmę nustatant, ar S. K. yra tinkamas šio nusikaltimo subjektas. Pastebėtina, kad būtinasis objektyvus šio nusikaltimo požymis - turtinė žala, padaryta turto tiekėjui dėl jam priklausančių prietaisų sunaikinimo ar sugadinimo nesudaro žalos turinio. Tokie veiksmai kvalifikuojami kaip svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas pagal BK 187 str.

Be to, pažymėtina ir tai, kad subjektyvioji šio nusikaltimo pusė pasireiškia tiesioginės tyčios forma, tai yra kaltininkas supranta, kad neteisėtais būdais naudojasi dujomis, numato, kad dėl to bus padaryta turtinė žala kitam asmeniui ir to nori. Taigi, šiuo atveju pareiškiant kaltinimą S. K., turėjo būti sprendžiamas ir kitas klausimas - ar kaltinamojo veikoje yra ir būtinasis šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis - tyčia.

Teisėjų kolegija, pripažinusi, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, sprendžia, kad kyla klausimas, kokia atsakomybė šiuo atveju taikytina S. K. kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo adresu: R. J. g. 72 X, Marijampolė, – baudžiamoji (kartu su civiline) ar tik civilinė, kadangi yra pagrindas manyti, jog jis veikė ne asmeniniais, o įmonės interesais. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė dėl neteisėtos veikos kyla tik tais atvejais, kai žalą padaro nukentėjusiajam žinomas asmuo, žalos atlyginimas galimas kreipiantis į teismą su civiliniu ieškiniu. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tokios veikos, dėl kurių nukentėjusiojo pažeistos teisės atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra apsunkinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju spręstinas klausimas, ar AB „Lietuvos dujos“, su kuria UAB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi Gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 42M/2008-54, iš tikrųjų nebūtų galėjusi nustatyti asmens, kuris neteisėtai naudojosi dujomis, jei ji būtų bandžiusi naudotis civiliniu procesu bei taikyti civilinės atsakomybės delikto normas, ar kaltuosius asmenis buvo galima nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą.

Pastebėtina ir tai, kaltinamajame akte minimas 2011-11-15 ekspertizės, kurios metu buvo tiriamas skaitiklis Kromschroder G4T Nr. 23466219, aktas, jo išvados, tačiau jokių duomenų apie kito skaitiklio A. G. 2000 G4 Nr. 002404178 tyrimą byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje pareikštas kaltinimas S. K. yra nekonkretus, netikslus, neaiškus, nes nedetalizuoti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nenurodytos visos faktinės bylos aplinkybės, atliktas nepakankamas jų teisinis įvertinimas. Esant šiems kaltinamojo akto trūkumams yra pažeista kaltinamojo (įtariamojo) teisė žinoti, kuo jis yra įtariamas ir duoti parodymus (BPK 21 str. 4 d.), žinoti, kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), teisė pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma kaltinamojo (įtariamojo) asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai sutrukdė nagrinėti bylą iš esmės, esminiai pažeidė baudžiamojo proceso normas, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo S. K. teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismas paminėtų kaltinamojo akto trūkumų nepastebėjo ir nesiėmė jokių priemonių jiems pašalinti. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes tai sutrukdė teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Pagal Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminę stadiją. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999-02-05 nutarimas). Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, teisėtumo principai reikalauja, kad prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, pareikšti kaltinimai kaltinamiesiems yra neaiškūs ir netinkamai suformuluoti, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamojo teisės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui ne apeliacinio skundo motyvais, o apeliacinės instancijos teismo iniciatyva, apeliacinio skundo motyvai iš esmės nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 13 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.