Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Revestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo ribų.

7. Šiuo atveju byloje keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ieškovei pateikus ieškinį teismui.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus.

9. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 straipsnis, 178 straipsnis).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą atidėti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą motyvavo sunkia finansine padėtimi, nurodžiusi, kad jos atžvilgiu yra pradėti restruktūrizavimo veiksmai, prašoma areštuoti ieškovės banko sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktą jos sunkią finansinę padėtį turėjusį pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, adresuotą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo ieškovės vadovas E. C. prašo sustabdyti visų vykdomųjų dokumentų, taip pat ir taikomų areštų, vykdymą atsakovės UAB „Revestus“ (nagrinėjamu atveju ieškovės) atžvilgiu iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus iškelta ar atsisakyta iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą; areštuoti atsakovės banko sąskaitas bei leisti iš areštuotų bankų sąskaitų atsakovei išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, vykdyti einamuosius mokėjimus tiekėjams bei atlikti privalomuosius mokėjimus Valstybiniam socialinio draudimo fondui ir valstybės biudžetui; nustatyti, kad iš areštuotos banko sąskaitos laisvai disponuojama suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytiems mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 300 000 Eur, nepripažino pakankamu tokiai išvadai konstatuoti, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis buvo nustatyta, jog minėtas prašymas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2020 m. birželio 2 d. (civilinė byla Nr. e2-3364-232/2020) ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovės vadovo E. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei UAB „Revestus“ (nagrinėjamu atveju ieškovei) dėl nemokumo bylos iškėlimo netenkino; pareiškimas dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos UAB „Revestus“ iškėlimo teismui nebuvo pateiktas. Byloje nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės finansinius sunkumus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo yra nepagrįstas.

11. Ieškovės, pateikusios atskirąjį skundą, teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskųstoje nutartyje yra nurodęs, kad ieškovė turėjo pateikti duomenis apie savo sunkią finansinę padėtį. Ieškovės manymu, šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas galėjo gauti iš oficialių registrų, ir tokios informacijos nepateikimas su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo negali būti pagrindas prašymą pripažinti deklaratyviu bei neįrodytu. Apeliacinės instancijos teismas šio argumento kontekste pakartotinai pažymi, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą. Taigi, aplinkybė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, gali, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, pats susipažinti su įvairių duomenų bazių informacija, neatleidžia ieškovės nuo pareigos pateikti kuo daugiau įrodymų, padėsiančių teismui suformuoti teisingą nuomonę nagrinėjamu klausimu. Svarbu paminėti ir tai, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų nepakanka besąlygiškai išvadai dėl būtinybės atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą konstatuoti. Ieškovė, apeliuodama tik į pirmosios instancijos teismo galimybę susipažinti su informacinių sistemų ir registrų duomenimis, ir šiuo klausimu užėmusi pasyvią poziciją, turi numatyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, gali pripažinti nesant pakankamai įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su LITEKO esama informacija nustatė, kad 2020 m. liepos 2 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovės vadovas E. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos jo vadovaujamai bendrovei iškėlimo; 2020 m. liepos 16 d. uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi civilinę bylą Nr. eB2-3604-340/2020 prijungė prie civilinės bylos Nr. eB2-3535-340/2020 (bylą pagal pareiškimą iškelti bankroto bylą prijungė prie bylos, pradėtos pagal pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo), tačiau klausimas dėl nemokumo bylos (bankroto ar restruktūrizavimo) ieškovei iškėlimo nėra išspręstas. Be to, ieškovės atžvilgiu yra inicijuota daugybė bylų dėl skolų išieškojimo. Atlikus VĮ Registrų centras esamos informacijos analizę apie ieškovės finansinę padėtį matyti, kad 2019 m. įmonė turėjo turto 2 126 523 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 712 004 Eur; bendrovės pelnas 2019 m. buvo 12 035 Eur. Patikrinus nekilnojamojo turto registro informaciją, įrašų apie ieškovės turtą nerasta. VĮ Regitra duomenimis, bendrovės vardu yra įregistruotos aštuonios transporto priemonės, tačiau septynioms iš jų yra taikomas areštas. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė išrašą iš interneto svetainės rekvizitai.vz.lt patvirtinantį, kad ieškovė yra priskiriama prie įmonių, kurioms taikomos VMI ir Sodra mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID – 19. Minėtos aplinkybės iš esmės patvirtina šiuo metu esančią sunkią ieškovės finansinę padėtį, tačiau tai neįrodo būtinybės tenkinti ieškovės prašymą.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymu buvo siekiama, kad teismas atidėtų žyminio mokesčio mokėjimą, bet argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą svarstyti ieškovo finansinės padėties teigiamas perspektyvas, sudarančias pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, ieškovė nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad žiūrint į ateities perspektyvas jos finansinė padėtis keisis ir prašymą teikiantis asmuo turės galimybes sumokėti viso dydžio žyminį mokestį ateityje. Nors ieškovė atskirajame skunde ir nurodė, kad su bendrovės akcininkais vyksta derybos dėl finansinės paramos juridiniam asmeniui skyrimo, tačiau įrodymų, patvirtinančių šį teiginį, teismui pateikta nebuvo.

14. Apibendrinant nurodytas išvadas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio atidėjimo klausimą išsprendė tinkamai, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas procesinis terminas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus jau yra pasibaigęs, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutarties reikalavimams įvykdyti nustatytinas naujas keturiolikos kalendorinių dienų terminas, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

16. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Revestus“, juridinio asmens kodas 300531395, keturiolikos kalendorinių dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartyje numatytą įpareigojimą, t. y. sumokėti žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties įteikimo dienos.