Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-81-335/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-05
Bylos Nr.
1-81-335/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Nukentėjusysis
I. U.
Kaltinamasis
E. J.
Baudžiamoji byla Nr.I-81-335/2014
Proc.Nr.1-74-1-00330-2013-5

Proc.spr.kat. 1.2.14.5.1.; 1.2.18.3; 1.2.29.1.;2.1.15.3.2.; 2.3.4.3.;2.3.6.4.2.

(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014m. gruodžio 5d.

MolėtaiMolėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė,sekretoriaujant Astai Kanapienienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Umbrasienei,nukentėjusiajai I. U. ir jos bei P. U. atstovei adv. pad. G. G.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a.k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008 01 04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo Pagal LR BK 183 str. 1d. 15 MGL bauda; 2008 02 21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178str. 1d. 8 MGL bauda, kaltinamas pagal LR BK 182 str. 1d., 215 str. 1d., 300 str. 1d. ir 182 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. J. 2013 m. birželio 27 d. 13 val. 17 min. ir 13 val. 39 min., pasitelkęs K. T., kuri dėl šios nusikalstamos veikos nėra kalta, jos namuose (duomenys neskelbtini) esančio kompiuterio pagalba, kurio IP (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas I. U. anketiniais bei internetinės bankininkystės duomenimis, jos vardu iš UAB „4finance“ ir UAB „MCB Finance“paėmė 700 Lt ir 1500 Lt dydžio greito vartojimo kreditus, juos pervedė į I. U. banko sąskaitą, esančią Swedbank AB. Tą pačią dieną tiksliai nenustatytu laiku bankomate ATM65, esančiame Vilniuje, Ukmergės gt. 282, neteisėtai panaudojo I. U. vardu išduotą mokėjimo instrumentą –Swedbank AB mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu per du kartus savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai I. U. priklausančius 1500 Lt. O sekančią dieną, 2013 m. birželio 28 d., 14 val. 37 min. Vilniuje, Priegliaus gt. 1 esančiame bankomate H025, vėl neteisėtai panaudojo I. U. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – I. U. priklausančius 700 Lt.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 8 d., tiksliai nenustatytu laiku, bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 16, jis neteisėtai panaudojo I. U. vardu išduotą mokėjimo instrumentą –Swedbank AB mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – I. U. priklausančius 200 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 10 d., 18 val. Vilniuje, Mokslininkų gt. 9a esančiame bankomate H194, neteisėtai panaudojo I. U. vardu išduotą mokėjimo instrumentą –Swedbank AB mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – I. U. priklausančius 200 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2013 m. liepos 19 d., 19 val. 05 min. Vilniuje, Viršuliškių gt. 40 esančiame bankomate H064, neteisėtai panaudojo I. U. vardu išduotą mokėjimo instrumentą – Swedbank AB mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti ir apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą – I. U. priklausančius 100 Lt. Tokiu būdu sukčiaudamas kaltinamasis įgijo 2700 Lt.

Tuo jos atžvilgiu padarė tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

Be to, siekdamas turtinės naudos, apgaulės būdu 2013m. liepos 13d. 23 val. 40 min. pardavęs P. U. priklausantį automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gautų pinigų P. U. neatidavė, bet juos užvaldė savo naudai ir padarė nukentėjusiajam 2000 Lt turtinę žalą.

Tuo jo atžvilgiu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Jo kaltė įrodyta pačio prisipažinimu, nukentėjusiųjų ir liudytojos K. T. parodymais bei kitais ištirtais įrodymais.

Savo kaltę E. J. pripažino visiškai, bet detalesnių parodymų teisiamajame posėdyje nedavė. Tik paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Iš jų matyti, kad 2013 metų kovo pabaigoje jis internetu susipažino su mergina – I. U. ir su ja pradėjo susitikinėti. Bendraudamas su mergina pastebėjo, kad I. yra jį įsimylėjusi ir juo visiškai pasitiki. Kadangi 2013 metų vasarą jis niekur nedirbo, turėjo daug skolų ir norėjo jas grąžinti kitiems asmenims, nusprendė pasinaudojęs I. U. patiklumu, apgaule išvilioti iš jos pinigų. Tuo tikslu 2013 metų birželio mėnesį jis eilinį kartą susitiko su I. bei apgaulingai sakė, kad jam reikalinga banko sąskaita, į kurią tariamai jam bus pervesti pinigai ir taip iš jos paėmė jai priklausančią banko mokėjimo kortelę bei sakė, jog reikalingi ir jos internetinės bankininkystės prisijungimo kodai, kuriuos ji turėsianti padiktuoti jo pažįstamai vardu K.. Prieš tai jis tos K. buvo paprašęs, kad ji I. U. vardu iš kredito bendrovių paimtų kreditus ir ji tai padarė - šios vardu paėmė du kreditus, viso 2200 litų, kuriuos jis vėliau išsigrynino Vilniaus mieste esančiuose bankomatuose. Paimtų kreditų jam nepakako, kad grąžintų turėtas skolas, todėl jis I. U. paprašė, kad ji į savo sąskaitą pervestų kiek gali pinigų, kuriuos jai pažadėjo greitu laiku grąžinti. Iš viso I. į savo sąskaitą per kelis kartus pervedė 500 litų, kuriuos jis pasinaudojęs jos banko mokėjimo kortele, išsigrynino Vilniaus mieste esančiuose bankomatuose. Kadangi I. daugiau pinigų neturėjo ir negalėjo jų pervesti į savo sąskaitą, jis jai grąžino jos banko mokėjimo kortelę. 2013 metų liepos mėnesį jis atvyko į svečius pas I. U., kuri Molėtuose gyveno kartu su tėvais ir trumpai svečiuodamasis per I. paprašė jos tėvo paskolinti automobilį, sakydamas, kad jo pačio automobilis yra sugedęs ir I. tėvas paskolino savo automobilį OPEL VECTRA. Esą šiuo automobiliu nuvykus į Vilnių jis sugedo ir servise jam pasakė, kad jo remontas kainuos apie 800 litų. Apie tai jis telefonu pasakęs I. tėvui, kuris leido automobilį parduoti už maždaug 1300 litų. Už tokią sumą parduoti nepavykę, todėl pardavęs už 800 litų ir pirkimo-pardavimo sutartyje ties pardavėjo pavarde už P. U. pasirašęs jis pats. I. telefonu pasakęs, kad jos tėvo automobilį pardavė už 750 litų ir žadėjęs atiduoti pinigus (b.l. 82-83, 87-88). Teismo posėdyje tikino atsiskaitysiąs su nukentėjusiuoju ir su I. U., kuriai kas mėnesį į jos asmeninę sąskaitą pervedinėja pinigus ir esą jau yra grąžinęs 800 litų bei jos atsiprašęs.

Nukentėjusioji I. U. teismui paaiškino, kad tai buvo geros būklės tėvo automobilis, kurį jis paskolino kaltinamajam kaip jos draugui, su kuriuo ji susipažino internetu ir susitikinėdavo bei buvo pasikvietusi jį į namus Molėtuose. Tuomet kai tėvo prašė paskolinti automobilį jokios kalbos apie pardavimą nebuvę. Bet juo išvažiavęs į Vilnių E. J. paskambinęs jai pasakė, kad automobilis neva sugedo ir pasiūlė jį parduoti. Pasitarusi su tėvu leido parduoti už 1500-2000 litų (ikiteisminio tyrimo metu sakė-už ne mažiau kaip 3000 Lt), bet pardavė, kaip ją informavo, už 750 litų, parduodamas pasirašė už tėvą jam nežinant ir pinigų nei tėvui, nei jai už automobilį neatidavė, o tik perdavė pirkimo-pardavimo sutartį, su kuria supykęs tėvas Regitros įmonėje Utenoje automobilį dar turėjo išregistruoti. O dėl jos pačios apgaulės, tai ji supratusi esanti kaltinamojo apgauta 2013m. rugsėjo mėnesį, kai jai kredito bendrovės pradėjo siųsti laiškus reikalaudamos grąžinti kreditus. Tuomet nuėjusi į banką ir sužinojusi, kad jai nežinant jos vardu yra paimti kreditai ir dar pasisavinti jos pinigai – 500 litų, tuomet ji patyrusi šoką. Pripažino, kad juo visiškai pasitikėdama ir prašoma dėl savo naivumo telefonu padiktavo jo pažįstamai K. internetinės bankininkystės kodus, nors ir žinojo, jog jie slapti, jam atidavė pinigų išsigryninimui ir Swedbanko kortelę, nes jis apgaulingai sakė, jog jai įnešus į sąskaitą pinigus jie “padvigubės”. To tikėdamasi ji 2013m. vasarą į savo sąskaitą per tris kartus pervedusi 500 litų, bet internetinės bankininkystės paslaugomis pati nesinaudojusi. Kadangi iki bylos nagrinėjimo kaltinamasis jai yra atsiuntęs 800 litų, iš kurių 200 litų ji yra grąžinusi kredito bendrovėms – abiem po 100 litų, prašė, palaikydama savo civilinį ieškinį jai iš E. J. priteisti 1900 litų neturtinės žalos. Taip pat paaiškino, kad su juo buvo surašę susitarimą, jog iki 2014 06 01 jis jai atlygins visą 2700 litų žalą, bet iki šiol siunčia dalimis, o ji kas mėnesį iš kredito bendrovių gaunanti raginamuosius raštus grąžinti jos vardu paimtus kreditus.

Iš nukentėjusiojo P. U. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir paskelbtų teismo posėdyje, matyti, kad 2013m. liepos mėnesį prieš E. J. atvykimą į namus dukra I., įvardijusi jį savo draugu, paprašė jam paskolinti automobilį maždaug savaitei, nes esą E. automobilis buvo sugedęs. Manydamas, jog dukra rimtai draugauja su tuo E., sutikęs jam paskolinti savo automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš ketverius metus pirktą už 7000 litų, kuris buvo tvarkingas, apdraustas, su galiojančia technine apžiūra. Po kelių dienų E. paskambinęs dukrai pasakė, kad jis sugedo, „užkalė“ variklis, o dar po kurio laiko paskambinęs pasiūlė jį parduoti ir jis, P. U., sutikęs, bet sakęs neatiduoti „dykai“, parduoti bent už 2000 litų. Po 2-3 savaičių dukra atvežė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, iš kurios suprato, kad jo automobilis buvo parduotas už 750 litų ir sutartyje už pardavėją pasirašyta ne jo, o kito asmens. Paklaustas kodėl pigiai pardavė automobilį, E. liepęs nesijaudinti ir žadėjo atvaryti kitą automobilį bei įkyriai skambindamas primygtinai prašė išregistruoti parduotą automobilį ir per dukrą žadėjo tai padarius, atvežti daugiau pinigų, nei nurodyta sutartyje. Dar vis tikėdamas juo nuvykęs į Uteną ir išregistravęs, bet jokių pinigų taip ir negavęs, daugiau niekada to E. nematęs, tik tą vienintelį kartą ir žino, kad jis apgavo ne tik jį, bet ir dukrą I., nuo kurios banko kortelės jis apgaule nuėmė pinigus ir abiem padarė žalos-jam pačiam 2000 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės (b.l. 19-24).

K. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2013m. internetu susipažino su vaikinu vardu E. ir su juo retkarčiais bendraudavo, dažniausiai telefonu, bet jis apie save nieko nepasakodavo, nesakė net savo pavardės. 2013m. vasarą paskambinęs jis paprašė padėti jo pažįstamai I. U. internetu paimti kreditą, nes, sakė, ji pati nemokanti ir neturinti kompiuterio bei padiktavo jos telefono numerį. Nieko nusikalstamo neįtardama ji, K. T., paskambinusi tuo numeriu pasakė I, kokie duomenys yra reikalingi kredito paėmimui ir ji sudiktavo reikiamus internetinės bankininkystės duomenis. Tuomet savo kompiuteriu paėmė I. U. du kreditus į jos sąskaitą ir jokių pinigų iš E. ji užtai negavusi. Bet jam 2013m. vasarą pati per du kartus yra paskolinusi 500 litų, kurių jis negrąžino, nors žadėjo grąžinti per dvi savaites (b.l.30).

I. U. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbanke išrašas laikotarpiu nuo 2013 06 27 iki 2013 12 23 (kai I. U. dėl sukčiavimo kreipėsi į policiją – b.l. 1) patvirtina, kad 2013 06 27 jos vardu iš UAB „4finance“ buvo paimtas 1500 litų kreditas, o 2013 06 28 iš UAB „MCB Finance“ – 700 litų kreditas ir 2013m. birželio 27-28 d. bankomatuose Vilniaus m. buvo išgryninta 2200 litų. Pačios I. U. į savo sąskaitą trimis pavedimais įnešti 500 litų, neteisėtai pasinaudojus jos banko mokėjimo kortele, E. J. 2013m. liepos mėnesį vėl buvo per tris kartus išgryninti bankomatuose ir užvaldyti savo naudai (b.l. 14-16, 50-54).

Iš UAB „4finance“ pateiktos rašytinės informacijos matyti, jog 2013 06 27 iš kompiuterinės sistemos IP adresu (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta prie I. U. asmeninės banko sąskaitos, jos vardu gauta paraiška 1500 litų paskolai ir suteikta tokia paskola, pervedant į jos sąskaitą (b.l. 31-32). Pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, jog bendrovė dėl paskolos negrąžinimo patyrė 2159,43 litų nuostolių ir prašė juos priteisti iš kaltinamojo, dėl kurio neteisėtų veiksmų ir kaltės atsirado nuostolis (b.l. 33-34).

UAB „MCB Finance“ pateikė analogišką informaciją apie I. U. vardu per jos internetinę bankininkystę pateiktą paskolos 700 litų sumai paraišką ir jos suteikimą 2013 06 27 pervedant į sąskaitą; kliento el. pašto adresas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog skola bendrovei- 1148,63 litų ir kai teismas nustatys konkrečius kaltinamuosius, skolos išieškojimas bus perkeltas jiems pateikiant civilinį ieškinį (b.l. 37-38).

Aptarti įrodymai visiškai pagrindžia E. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, išskyrus dokumento klastojimą. Kaltinamasis, kaip neginčijamai nustatyta, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jos naudotojos I. U. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus minėtoms finansinėms operacijoms inicijuoti ir tęstine nusikalstama veika, kiek ji susijusi su šia nukentėjusiąja, apgaule įgijo svetimą 2700 litų sumoje.

Pagal BK 215 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. BK 215 str. 1 d. numatyti nusikaltimai gali būti padaromi tik tiesiogine tyčia, todėl turi būti nustatyta, kad kaltininkas suvokė savo veiksmų pavojingumą ir kryptingai norėjo taip veikti. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Šis nusikaltimas taip pat gali būti padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Todėl nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą svarbu, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Būtent taip sukčiaudamas nukentėjusiųjų – tėvo ir dukters – atžvilgiu ir veikė E. J..

Todėl jo nusikalstama veika susijusi su I. U. apgaule, esant nusikaltimų sutapčiai, kvalifikuojama pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.

Teismas nustatė, kad jis turėdamas išankstinį ketinimą apgaule užvaldyti nukentėjusiojo P. U. turtą – automobilį OPEL VECTRA, šį ketinimą ir realizavo, nors sudarė iliuziją, jog tariamai tik trumpam pasiskolina automobilį. Jį pasiėmęs tuoj pranešė neva jis sugedo ir jį pardavė savo nuožiūra, o pinigus pasiliko sau padarydamas P. U. 2000 litų turtinę žalą. Todėl jo veika šioje dalyje atitinka BK 182 str.1 d.

Jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2013 m. liepos 13 d. 23 val. 40 min. Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje sudarydamas transporto priemonės, minėto automobilio pirkimo – pardavimo sutartį vietoje parduodamo automobilio savininko P. U. pasirašė savo parašu ir tokiu būdu suklastojo minėtą sutartį, t. y. kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d. Tačiau 2014 01 16 apklaustas tyrėjo P. U. aiškino, jog jis buvo išreiškęs sutikimą, kad E. J. už jį pasirašytų (b.l. 19-20), o į teisiamąjį posėdį dėl ligos neatvyko ir dėl šios aplinkybės papildomai nebuvo išsiaškinta. Tad abejonę traktuodamas kaltinamojo naudai bei vertindamas, jog pagrindinis jo tikslas buvo užvaldyti automobilį ir jį pardavus gauti pinigų savo naudai, o parduoti galėjo tik pasirašęs sutartyje, teismas sprendžia, kad toks pasirašymas iš esmės buvo neatskiriama jo nusikalstamos veikos dalis ir šis kaltinimas yra perteklinis, todėl E. J. dėl jo išteisintinas.

Teismas nepripažįsta jo gailėjimosi kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes iš tikrųjų dėl P. U. apgaulės jis nesigailėjo ir jo net neatsiprašė, neatlygino jokios dalies padarytos žalos, bet pardavęs automobilį darė jam spaudimą dėl jo išregistravimo VĮ “Regitra” ir nukentėjusysis dar turėjo papildomų išlaidų, o su I. U. 2014 02 05 pasirašydamas sutartį dėl žalos atlyginimo nors įsipareigojo 2700 litų jai sumokėti iki 2014 06 01 (b.l. 55), to nepdarė ir dar kartą jai suteikė bereikalingų lūkesčių. Tačiau jo atsakomybę lengvina tai, kad pačių nukentėjusiųjų elgesys buvo pernelyg rizikingas ir nerūpestingas, nes I. U. lengvabūdiškai atskleidė savo internetinės bankininkystės duomenis, kas leido jam nevaržomai inicijuoti finansines operacijas ir pasisavinti svetimas lėšas, o P. U. pirmą ir vienintelį kartą matytam asmeniui, kurio visiškai nepažinojo, net jo pavardės nežinojo, leido iš savo namų neva laikinai pasiskolinti automobilį (LR BK 59str. 1d. 6p.). Be to, kaltinamasis savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiajai – 800 litų (LR BK 59str. 1d. 3p.). E. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant jam bausmę atsižvelgtina į jo teistumus, tai, kad jis baustas administracine tvarka (b.l. 66-75), jo darbinė veikla trunka trumpais periodais.

E. J., teisiamam ne pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, padarytų veikų pavojingumo laipsnį, manytina, kad turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė be realaus jos atlikimo, bet LR BK 75str. pagrindu atidedant galutinės bausmės vykdymą bei paskyrus jam įpareigojimus, galinčius daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytina LR BK 64¹ str. įtvirtinta nuostata dėl paskirtos bausmės sumažinimo 1/3.

I. U. pareikštas 2500 litų ieškinys dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 12), kurį teismo posėdyje patikslino ir prašė priteisti 1900 litų neturtinei žalai atlyginti, o P. U. – 3000 litų sumos (b.l. 24), yra pilnai tenkintini, nes jų neginčijo kaltinamasis ir jie yra pagrįsti bei įrodyti. Teismas nė kiek neabejoja dėl nukentėjusiųjų patirtų išgyvenimų, streso, savigraužos, netgi dėl jų pablogėjusios sveikatos suvokus, kad taip apmaudžiai kaltinamojo abu buvo apgauti ir prarado savo turtą.

UAB „4finance“ 2159,43 litų sumos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l. 33-34) mažintinas 100 litų, nes nustatyta, kad I. U. tokią sumą bendrovei yra savanoriškai pervedusi pavedimu. Kadangi bendrovei liko neatlyginta 2059,43 litų dydžio žala, ji priteistina iš ją kaltais veiksmais padariusio asmens E. J.. Taip pat iš jo nukentėjusiesiems priteistinos proceso išlaidos – po 1000 litų I. U. ir P. U. už advokato padėjėjos G. G. teiktą teisinę pagalbą (b.l. 114-115, 120-121).

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 106, 115, 297, 301-305 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu LR BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. (dėl sukčiavimo I. U. atžvilgiu) ir pagal BK 182str. 1d. jį nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal LR BK 215 str. 1 d. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Už šias veikas pagal LR BK 63 str. 5d. 1p. bausmių apėmimo būdu subendrinus bausmes griežtesne apimant švelnesnę, jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

E. J. pripažinti kaltu LR BK 182 str. 1 d. (dėl sukčiavimo P. U. atžvilgiu) ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Pagal LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjmo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę E. J. sumažinti 1/3 ir jį nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą E. J. atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį šiuo laikotarpiu tęsti darbą, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų, per šešis mėnesius atlyginti P. U. turtinę žalą-2000 Lt (579, 24 Eur).

E. J. išteisinti pagal LR BK 300 str. 1 d.

Tenkinti I. U. ieškinį ir jai iš nuteistojo E. J. priteisti 1900 Lt (550,28 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Tenkinti P. U. ieškinį ir jam iš nuteistojo E. J. priteisti 2000 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (868,86 Eur).

Priteisti iš E. J. po 1000 Lt (po 289,62 Eur) proceso išlaidų I. U. ir P. U..

Iš dalies tenkinti UAB „4finance“ ieškinį ir iš nuteistojo E. J. priteisti 2059,43 Lt (251,64 Eur).

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuteistajam panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Roma Rimkienė