- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- 1A-357-919/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Judita Sungailaitė
- Nuteistasis
- B. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės, Aušros Vingilės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio apeliacinį skundą dėl Marijampolė apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo B. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė – 165 MGL (8 250 eurų) dydžio bauda.
B. V. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (1 500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir B. V. paskirta subendrinta bausmė – 165 MGL (8 250 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. V. paskirta 110 MGL (5 500 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) val., tai yra 1 diena, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, B. V. paskirta galutinė 108 MGL (5 400 eurų) dydžio bauda. Paskirtą baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Skundžiamu nuosprendžiu E. I. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 34 MGL (1 700 eurų) dydžio bauda, tačiau apeliacinių skundų jo atžvilgiu negauta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. B. V. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) d., neturėdamas tikslo platinti, savo reikmėms įgijo 0,065 g baltos spalvos miltelių, savo sudėtyje turinčių nedidelį kiekį - 0,035 g narkotinės medžiagos - kokaino ir šį nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neteisėtai laikė iki (duomenys neskelbtini) d. savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini) d., laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) val. atliekamos kratos metu šioje gyvenamoje vietoje nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kokaino, rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
1.1. Be to, B. V. pripažintas kaltu ir už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino, o būtent tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, (duomenys neskelbtini) mieste įgijo plastikinį maišelį su 9,520 g gelsvos spalvos milteliais, savo sudėtyje turinčiais 5,022 g narkotinės medžiagos - kokaino, kurias (duomenys neskelbtini) val., platinimo tikslu automobiliu „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šias narkotines medžiagas neteisėtai atgabeno prie (duomenys neskelbtini), kur plastikinį maišelį su 9,520 g gelsvos spalvos milteliais, savo sudėtyje turinčiais 5,022 g narkotinės medžiagos - kokaino, neteisėtai išplatino - perdavė E. I..
Šalies argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Jakštys apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalį, kuria B. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta bausmė - 165 MGL (8 250 eurų) dydžio bauda, bei B. V. už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmę mažinti vienu trečdaliu ir B. V. paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę.
2.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl B. V., už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė aiškiai neteisingą ir per švelnią bausmės rūšį. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nuosprendyje nurodyta, kad B. V. platino narkotinę medžiagą pažįstamam asmeniui, šio prašomas, dėl ko nusikalstama veika yra mažiau pavojinga už tipines tokio pobūdžio veikas. Be to B. V. yra ūkininkas, tame tarpe pagrindinis darbininkas ūkiuose, padeda šeimos nariams, charakterizuojamas teigiamai, taip pat nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir šias aplinkybes laikė išimtinėmis aplinkybėmis, dėl ko teismo nuomone buvo pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje neatsižvelgta į tai, kad B. V. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau byloje net nėra nustatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, ar kitų išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui remiantis baudžiamojo įstatymo nuostatomis taikyti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmės rūšį ar jos dydį B. V. atžvilgiu už jo įvykdytą nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
2.2. Prokuroras pažymi, jog teismas nevertino procesiškai neigiamos B. V. elgsenos po nusikalstamų veikų įvykdymo – sekančią dieną po pradėto ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) d. nutarimu administracinėje byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) B. V. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas teisės vairuoti transporto priemones - 12 mėnesių. Po šios teisės sustabdymo jis dar du kartus buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį (transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones). Už tai B. V. buvo paskirtos baudos, kurias jis yra sumokėjęs, kas rodo, jog piniginių baudų paskyrimas yra neveiksmingas, kadangi jis ir toliau daro tapačius administracinius nusižengimus. Šis B. V. elgesys rodo jo neigiamą požiūrį į aplinką ir aplinkinius.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo B. V. padaryto sunkaus nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį pagal BK 54 straipsnio 3 dalį šioje byloje nenustatyta. Pažymėtina, kad nors B. V. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, padėjo šeimoje, charakterizuojamas teigiamai, tačiau tuo pačiu metu ne tik savo reikmėms laikė ir vartojo narkotines medžiagas ((Valstybinės teismo medicinos Toksikologijos laboratorijos specialistų išvados NR. (duomenys neskelbtini) iš kurių matyti, kad B. V. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kokaino, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino (1 t., b. 1.36, 82)), bei jas ir platino, narkotinės medžiagos - kokainas pateko į apyvartą, tačiau jos nebuvo pradėtos vartoti tik dėl to, kad iki jų pavartojimo pareigūnai jas surado pas narkotines medžiagas įsigijusį asmenį ir jas paėmė, kas niekaip nelengvina B. V. teisinės padėties. Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl B. V. charakteristikos (dirba, padeda tėvams, charakterizuojamas teigiamai ir kt.) nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė ir tai iš esmės jį taip pat charakterizuoja labiau neigiamai. Taigi, teismo nurodytos aplinkybės, kurias laiko išimtinėmis, visų bylos duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam skiriant švelnesnės nei laisvės atėmimas rūšies bausmę bei taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad B. V. nusikalsdamas pats pablogino savo padėtį ir tai yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikalstamas veika, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam su laisvės atėmimu susijusia bausme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pataisos namuose nuteistiesiems taip pat suteikiama galimybė dirbti apmokamą darbą, bendrauti su artimaisiais, tenkinti savo socialinius poreikius, bei tai jis gali daryti atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama B. V. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde teigiama, kad teismas, skirdamas B. V. švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, todėl nuosprendis turi būti pakeistas.
5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
6. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis iš to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, suteikianti teismui teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi švelnesnės, nei numatyta sankcijoje, bausmės skyrimas privalo būti motyvuojamas, tai yra pagrįstas teisiniais argumentais. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad, vertinant galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi būti atsižvelgta į tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas, paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra visuomenės bei valstybės interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami kaltininko, visuomenės ir valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-719/2019). BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019 ir kt.).
7. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas B. V. bausmę, atsižvelgė į tai, kad buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus ir pasekmes (vieną kartą draudžiamas narkotines medžiagas įsigijo savo reikmėms ir vieną kartą narkotines medžiagas įgijo platinimui, kurias perdavė kitam žmogui), į B. V. asmenybę, tai yra anksčiau jis neteistas, iki nusikalstamų veikų padarymo administracine tvarka buvo baustas du kartus, vieną administracinį nusižengimą padarė nusikalstamų veikų padarymo dieną (vairavo automobilį apsvaigęs nuo narkotinių – psichotropinių medžiagų), taip pat dar du kartus buvo administracine tvarka baustas po nusikalstamų veikų padarymo, paskirtos baudos sumokėtos. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis yra dirbantis – ūkininkas, pagrindinis darbininkas ūkiuose, charakterizuojamas teigiamai. Be to, B. V. savo netinkamą elgesį vertina itin kritiškai, po įvykdytų nusikalstamų veikų padarė išvadas ir narkotinių medžiagų daugiau nebevartoja, žada daugiau nenusikalsti.
8. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymėjo, jog po įvykdytų nusikalstamų veikų B. V. administracine tvarka buvo nubaustas 4 kartus už tai, jog vairavo automobilį kai jam yra sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. B. V. už tai buvo paskirtos baudos, kurias jis sumokėjo, tačiau ir toliau darė administracinius pažeidimus, todėl prokuroro nuomone, už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalį, teismo paskirta bauda B. V. neatgrasys nuo tolesnio įstatymų pažeidinėjimo. Nuteistasis B. V. kritiškai vertina savo elgesį, nusikalstamos veikos padarytos (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir byloje nėra duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo B. V. būtų įvykdęs naujus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Nors prokuroro apeliaciniame skunde ir pateiktoje administracinių nusižengimų registro išraše yra duomenų, kad nuteistasis B. V. po (duomenys neskelbtini) d. įvykdė dar 4 administracinius nusižengimus, kas nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai, tačiau įvertinus aukščiau aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (yra jauno amžiaus, pirmą kartą teisiamas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai), teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir jos dydis už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, tokios bausmės rūšies paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, o tokia bausme bus įgyvendintas vienintelis bausmės tikslas – nubaudimas.
9. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, apibūdinančią padarytų nusikalstamų veikų ir B. V. asmenybės pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmą kartą teisiamam jauno amžiaus asmeniui, kuris kritiškai vertina savo poelgį, nėra tikslinga ir teisinga. Tokioje situacijoje nuteistajam paskirta net ir minimali laisvės atėmimo bausmė, net ir taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidedant jos vykdymą, būtų per griežta, neproporcinga ir pažeidžianti teisingumo principą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo atveju teismas, taikydamas nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirdamas ne sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o švelnesnės rūšies baudos bausmę, baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimo nepadarė. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkto reguliavimą, už sunkų nusikaltimą nustatytas baudos dydis yra nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Skundžiamu nuosprendžiu B. V. buvo paskirta 165 MGL dydžio bauda, todėl tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai paskyrė bausmę. Būtent tokia bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota.
10. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam B. V. bausmės rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek jo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam B. V. už BK 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmės rūšį, kurios dydį nustatė kiek didesnį nei numatyta sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į B. V. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga paskirti jam laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni, yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos priėmimo dienos.