- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- M1-627-287/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41306-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Nukentėjusysis
- K. S. R.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.3.4Nepakaltinamumas (BK 17 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.4.5Gynėjas
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
- 2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
- 2.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.8Nagrinėjimo teisme tvarka ir ribos (BPK 400 str.)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai ir deklaravusiai gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbančiai, ištekėjusiai, turinčiai (duomenys neskelbtini) darbingumą, 7 klasių išsilavinimo, 2012-02-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi pripažintai įvykdžius baudžiamojo įstatymo uždraustą, visuomenei pavojingą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, 2014-08-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir tęsiamas iki šiol,
kaltinamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdama neblaivi (nustatytas 1,42 promilės girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, vieną kartą sudavė į kairės rankos alkūnę savo vyrui K. S. R., taip nukentėjusiajam savo šeimos nariui K. S. R. sukėlė fizinį skausmą.
L. R. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta nukentėjusiojo K. S. R., liudytojos K. S. parodymais, eksperto S. R. išvada ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusysis K. S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kiek pamena, tai buvo praeitų metų rudenį. Nuėjo pas K. J. ir rinko obuolius, prisirinkę, pardavė ir gavo pinigų, nusipirko alaus, bare išgėrė po bokalą alaus ir grįžę į namus, malkinėje abu išgėrė parsineštą alų. Begerdami alų, susipyko dėl pinigų, norėjo pasidalinti, bet nepasidalino. Parduodant obuolius, prieš juos obuolius pardavę žmonės už tą patį kiekį obuolių gavo apie 30 eurų, o L. jam pasakė, kad gavo tik 20 eurų, jos paklausus, kur dar 10 eurų, pasakė, kad vairuotojas jai tik tiek davė, o kitus matomai ji įsidėjo sau į kišenę. Skandalas kilo tik dėl pinigų. Susipykus jis atsistojęs ėjo iš malkinės lauk ir einant per kiemą gavo smūgį į kairės rankos alkūnę. Jis net nematė su kuo L. trenkė, nes smūgis buvo iš nugaros pusės. Alkūnėje buvo sumušimas, ranka jam iki šiol tebeskauda. Ar kas nors matė įvykį negali pasakyti, nes buvo išgėręs. Po sužalojimo nuėjo į kambarį, skaudėjo alkūnę, o ar kam skambino nebepamena, gal ir skambino. Pas žmoną atėjo K. S., gerai nepamena. Perskaičius nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad paėjęs link buto apie 5 metrus pajuto skausmą kairės rankos alkūnėje, pamatė, kad iš alkūnės bėga kraujas, kad pats nebuvo nugriuvęs ir nesusižalojo, su kuo jam buvo sužalota kairė ranka, jis nematė, bet mano, kad galėjo mesti akmeniu, bet jokio daikto, ar akmens, kad būtų nukritęs po smūgio į ranką, nematė, negali pasakyti, iš kur pasiėmė daiktą ar akmenį, negali pasakyti, kokiu atstumu buvo vienas nuo kito, kad po įvykio žmona pasiliko kieme ir su kaimyne K. S. gėrė kavą, ar S. matė įvykį, negali pasakyti negali, kad jis paskambino telefonu "112", papasakojo apie įvykį ir po kažkurio laiko atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai, nukentėjusysis patvirtino, kad viskas užrašyta teisingai. Kai L. negeria, tai normalus žmogus, o kai išgeria, tada jis jai kaip priešas. Vaistų ji nevartoja, nes nuo tų vaistų ji dar labiau „išdurnėja“. Neįmanoma su ja susitarti, kad nevartotų alkoholio. Ji nori išgerti, nueina abu į barą išgerti, išgeria po bokalą alaus, o jai vieno bokalo mažai, išgeria antrą. Jis ir pats turi priklausomybę alkoholiui. Būna, kad abu išgeria, pareina į namus, jis užmiega, o prabudęs, L. namuose neranda, nes ji eina po landynes ir geria, grįžta be pinigų, be sveikatos, namuose prasideda smurtas, toks jų gyvenimas. Žmona lankosi pas gydytoją psichikos centre, lankosi kas mėnesį, jai išrašomi vaistai. Kartais pati L. nusiperka vaistus, o kartais visai nesiperka, kartais per prievartą jis nuveda ją į vaistinę, kad nusipirktų vaistus, nesiperka, sako, kad negers, nes nuo jų jai dar blogiau darosi. Vieną kartą vaistų yra nupirkęs jis. L. išrašytus vaistus daugiau pavartoja jis. Alkoholį žmona vartoja kartais keturis kartus per mėnesį, kas savaitę, priklauso nuo sezono, uždarbio. Žmona ne visuomet su juo vartoja alkoholį, kartais būna, kad viena vartoja. Būna, kad alkoholio vartojimas užsitęsia dvi ar tris dienas, daugiausia tęsiasi tris dienas. Žmona kartais per dieną išgeria po tris litrus alaus. Pavartojus alkoholį ne visada L. elgesys būna psichinis, piktybinis, būna ir normalus elgesys. Psichinis, piktybinis elgesys dažniausiai būna, jeigu nėra cigaretės, tada jau viskas, jis jai priešas, o jis yra nusistatęs prieš rūkymą. Santuokoje su L. jie gyvena tris metus, o kartu gyvena nuo 2007 metų. L. tris ar keturis metus buvo Rokiškyje, ryšį jie palaikė. Jis L. palydi, kai ji važiuoja į Pakruojo psichikos centrą, kur jai išrašo tablečių, o ji jų nenusiperka.
Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta L. R. ir jos vyrą, kadangi yra kaimynai, gyvena tame pačiame name, bendras kiemas. Ji matė 2017 m. rugpjūčio 13 d. įvykį, kadangi tuo metu buvo kieme, skalbėsi skalbinius, L. paprašė paskolinti segtukų skalbiniams, L. pasakė palaukti, nes malkinė buvo užrakinta ir ji nuėjo į kambarį paprašyti K. rakto nuo malkinės durų, girdėjo, kaip K. pasakė, kad neduos. L. atėjo iš kambario, o jai iš paskos atėjo ir K. L. priėjusi prie malkinės durų ištraukė spyną, iš durų išplėšė klengę, jie tarpusavyje su K. apsižodžiavo. L. supykusi paėmė segtukus, o spynelę paleido ir pataikė K. į alkūnę. Po to K. išsikvietė medikus, atvažiavo policija. Jeigu K. būtų davęs malkinės durų raktą, tai jokio konflikto nebūtų buvę. K. išprovokavo L. L į K. paleido spyną, kuri pataikė jam į alkūnę. Po įvykio spyna mėtėsi ant kiemo, bet vėliau spynos ant kiemo nebematė, gal K. pasiėmė. Atvykusi policija ją apklausė, pasakė, ką matė, vėliau buvo apklausta pas tyrėją. Negali pasakyti, ar policija ieškojo spynos, ar neieškojo. Negali tiksliai pasakyti, ar L. su K. tą dieną buvo išgėrę, gal kiek ir buvo išgėrę, tačiau girti nebuvo, o kai būna labai girti, tai matosi. Jų šeimoje didžiausia problema yra alkoholis, negertų viskas būtų gerai, tvarkosi, sutaria, išgėrus prasideda tarpusavyje konfliktai, kaimynų neužkabina.
Ekspertas S. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad atliktoje teismo psichiatrijos ekspertizėje L. R. buvo nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas kuomet reikia atkreipti dėmesį ir gydyti. Dėl šio psichikos sutrikimo L. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti, taip pat ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės, negali jų valdyti. Ekspertizės metu įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, L. R. buvo nustatyti socialiai pavojingos elgsenos elementai, todėl rekomenduojama jai taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Taikant šio pobūdžio priverčiamąsias medicinos priemones, vietinis psichikos centras yra atsakingas už jų įgyvendinimą, psichikos centro psichiatras, socialiniai darbuotojai, psichologai yra atsakingi už jų vykdymą. Jeigu mato, kad nesilaikoma šių sąlygų, tai yra, nelankymas, vaistų nevartojimas, turi įvertinti šias aplinkybes ir kreiptis į teismą su prašymu peržiūrėti taikomas medicinines priemones į griežtesnes, nes turi tokią pareigą ir teisę. Jie vietoje mato savo pacientę, vietoje turi vertinti ir užtikrinti, ar laikosi, ar nekyla kažkokių problemų. Pagal visas bylos aplinkybes galima daryti prielaidą, kad problemų yra tikrai nemažai. Pacientės sveikatos būklę turėtų vertinti pats psichiatras pagal gyvenamą vietą, kuris vykdo šitas priverčiamąsias medicinos priemones, jų veikimo ir taikymo efektyvumą. Gali pasakyti, kad esant šitam psichikos sutrikimui, galima taikyti prolonguoto veikimo psichiatrinius medikamentus, skirtus elgesio korekcijai, nes protinio atsilikimo, įgimtos silpnaprotystės defekto išgydyti neįmanoma, o kalbama apie elgesio, emocijų korekciją ir disciplinavimo priemones. Pagal esamą psichikos sutrikimą, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą visuomenei, padarinius, skaito, kad užtenka tokių priemonių taikymo, be to, L. R. gyvena šeimoje, gyvena ne viena, turi sutuoktinį, turi asmenį, kuris taip pat turi tam tikrus svertus, priemones užtikrinti, koreguoti elgesį, užtikrinti medikamentų vartojimą, kaip vyras sutuoktinei.
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., 40-41 b. l.) matyti, kad K. S. R. žmona L. R. sviedė akmeniu ir sužalojo kairės rankos alkūnę, kad abiems sutuoktiniams nustatytas girtumas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (1 t., 13-17 b. l.) matyti, kad kruvina K. S. R. kairės rankos alkūnė, jokių daiktų iš įvykio vietos nepaimta.
Iš pranešimo apie įtarimą (1 t., 147 b. l.) matyti, kad 2017-08-14 L. R. buvo pateiktas pranešimas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Iš įtariamojo apklausos protokolo (1 t., 149-152 b. l.) matyti, kad L. R. parodė, kad 2017-08-13 su vyru K. S. R. pas pažįstamus rinko obuolius ir vežė į turgelį parduoti. Pardavę obuolius nuėjo į barą atsigerti alaus, apie 17.30 val. grįžo į namus abu išgėrę. Iš parduotuvės parsinešė maisto ir alaus. Begeriant įvyko žodinis konfliktas dėl gautų už obuolius pinigų, vyras norėjo iš jos pasiimti visus likusius pinigus, bet ji nedavė. Konfliktuojant abu išėjo į kiemą, kieme buvo pamesta ant žolės medinė lazdelė ir ji paleido iš jos vieną kartą į kairės rankos alkūnę R., matė, kaip pradėjo bėgti kraujas. Kai paleido, R. buvo nusisukęs nugara į ją ir nematė kuo jam paleido.
Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-12/2018 (1 t., 80-83 b. l.) matyti, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu L. R. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Dėl šio psichikos sutrikimo nusikalstamos veikos padarymo metu L. R. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. L. R. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, reikšmingu elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ar gydymo. Dėl šio psichikos sutrikimo L. R. šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti. L. R. nustatomi visuomenei pavojingos elgsenos rizikos veiksniai, dėl kurių jai rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės. L. R. tikslinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones –ambulatorinį stebėjimą pas psichiatrą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir aukščiau išdėstytais įrodymais įrodyta, kad L. R. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jos padaryta veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktiniui K. S. R.. Tačiau kadangi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką L. R. padarė nepakaltinamumo būsenoje, jai yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400, 401, 403, 404 straipsniais, teismas
nutaria:
L. R., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, o asmeniui, kurio byla buvo nagrinėjama, L. R., nuo jos nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.