- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-3127-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22348-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- A. T.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. T. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo tikslu, kad A. M. T., kaip pirmosios eilės įpėdinė, t. y. palikėjo sutuoktinė, po A. T. mirties priėmė palikimą – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, faktiškai pradėdama jį valdyti (el. b. l. 1–4).
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. T.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. M. T.. Pareiškėjas yra velionių A. T. ir A. M. T. sūnus. Pareiškėjo tėvai A. T. ir A. M. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. A. T. ir A. M. T. daugiau vaikų neturėjo. Pareiškėjo tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjo tėvai įgijo 1994 m. birželio 8 d. Mirus pareiškėjo tėvui, pareiškėjo motina pradėjo faktiškai valdyti velioniui priklausiusią buto dalį. Pareiškėjo mama buvo įsitikinusi, kad mirus jos sutuoktiniui ir faktiškai jai pradėjus valdyti jo turto dalį, buvo nereikalingos papildomos paveldėjimo procedūros, todėl į palikimo atsiradimo vietos notarą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė, o tik faktiškai valdė jos sutuoktiniui priklausiusią buto dalį. Po A. T. mirties pareiškėjas, kaip vienintelis pirmosios eilės įpėdinis, su savo motinos A. M. T. faktiniu palikimo priėmimu sutiko ir į palikimo vietos atsiradimo notarą per 3 mėnesių terminą taip pat nesikreipė. (duomenys neskelbtini) mirus A. T. jo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą ir paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta. Mirus pareiškėjo motinai pareiškėjas per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Palikimo atsiradimo vietos notarų biure užvedus paveldimo bylą Nr. 75/2018 pareiškėjui notaras paaiškino, jog pareiškėjo motina po sutuoktinio mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, dėl šios priežasties, pareiškėjas po savo motinos mirties negali paveldėti buto. Pareiškėjo motina po savo sutuoktinio mirties iki pat savo mirties faktiškai visuomet valdė visą butą, t. y. tiek savo, tiek sutuoktinio dalį. Po A. T. mirties, apie kurią tapo žinoma jo mirties dieną, A. M. T., konkliudentiniais aktyviais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti jos sutuoktiniui priklausiusį turtą – buto dalį. Taigi, nors A. M. T., dėl nežinojimo laiku nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti turtą. A. M. T. nuo 1984 m. sausio 31 d. kartu su velioniu gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute. Būtent minėto turto adresu iki pat A. M. T. mirties dienos buvo faktinė ir deklaruota jos gyvenamoji vieta. Mirus A. M. T. sutuoktiniui A. T. ji faktiškai priėmė palikimą, pradėjo valdyti turtą – jam priklausiusią buto dalį. Turtu rūpinosi kaip savu: naudojosi ir disponavo juo, prižiūrėjo, atliko smulkius remonto darbus, eilę metų mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas rinkliavas. Taip pat A. M. T. po sutuoktinio mirties ir toliau naudojosi velioniui priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais, namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kurie bute liko po jo mirties. Taigi A. M. T. atlikti aktyvūs veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant tinkamos būklės, patvirtina, kad A. M. T. su šiuo turto elgėsi kaip turto savininkas, taip pat, kad faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir tokiu būdu jį priėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja pareiškimo patenkinimui (el. b. l 48–49).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. T. (el. b. l. 7). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. M. T. (el. b. l. 8, 41). Pareiškėjas yra A. T. ir A. M. T. sūnus (el. b. l. 5, 40). Pareiškėjo tėvai A. T. ir A. M. T. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką (el. b. l. 11). Pareiškėjo mamos vardu nuosavybės teise yra įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1994 m. birželio 8 d. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažyma Nr. 13 (el. b. l. 6). (duomenys neskelbtini) mirus A. T. jo įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą ir paveldėjimo byla notarų biure nėra užvesta (el. b. l. 9). A. M. T. deklaruota gyvenamojo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38). Mirus pareiškėjo motinai pareiškėjas per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą (el. b. l. 39).
Pareiškėjas nurodo, kad mirus pareiškėjo tėvui, pareiškėjo motina pradėjo faktiškai valdyti velioniui priklausiusią buto dalį. Pareiškėjo mama buvo įsitikinusi, kad mirus jos sutuoktiniui ir faktiškai jai pradėjus valdyti jo turto dalį, buvo nereikalingos papildomos paveldėjimo procedūros, todėl į palikimo atsiradimo vietos notarą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė, o tik faktiškai valdė jos sutuoktiniui priklausiusią buto dalį. A. M. T. nuo 1984 m. sausio 31 d. kartu su velioniu gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute. A. M. T. turtu rūpinosi kaip savu: naudojosi ir disponavo juo, prižiūrėjo, atliko smulkius remonto darbus, eilę metų mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir kitas rinkliavas (el. b. l. 10, 12–24, 28–37). Taip pat A. M. T. po sutuoktinio mirties ir toliau naudojosi velioniui priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais, namų apyvokos ir apstatymo daiktais, kurie bute liko po jo mirties.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė A. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė A. T. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. T. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.