Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Vidmanto Mylės,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: F. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas; 2008-02-13 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d., pagal LR BK 178 str. 4 d., kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. D. 2011 m. gegužės 12 d. naktį nuo 0.00 val. iki 7.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), I. E. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, kietais bukais daiktais, tai yra rankomis, kojomis, taburete, į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau kaip 17 smūgių savo motinai S. D., tuo padarė jai nubrozdinimus kaklo dešiniajame šone ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kairiajame petyje, krūtinėje, dešiniajame žąste, abejose alkūnėse, plaštakų paviršiuje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, dešinės pusės 4,6–9 šonkaulių lūžius, po to ranka užspaudė motinai S. D. nosį ir burną, taip sukeldamas mechaninę asfiksiją, dėl to nukentėjusioji S. D. mirė, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – motiną S. D..

Apklaustas kaltinamuoju F. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nei pripažįsta, nei neigia savo kaltę, nes neprisimena to įvykio, kadangi dieną prieš mamos mirtį buvo girtas, o kai išgeria, po to nieko neprisimena. Anksčiau niekada nėra mušęs savo mamos. Mano, kad sugyventinės I. E. parodymais negalima tikėti. Kaip mamos kūne atsirado kraujosruvos, nežino. Mama nusidraskydavo neužgijusias žaizdas, todėl jos patalynė būdavo kraujuota. Mama buvo nukritusi nuo laiptų ir susilaužė šonkaulius.

Liudytoja I. E. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) k. jai priklausančioje sodyboje su sugyventiniu F. D.. F. D. pas ją parvežė savo mamą S. D., kad ji S. D. prižiūrėtų. 2011 m. gegužės 12 d. nakties metu pamatė, kaip F. D. ištempė mamą iš lovos ir numetęs ant grindų taburete sudavė du nestiprius smūgius į sėdmenis. Ji įkėlė S. D. į lovą ir atsigulė. Po to pabudusi pamatė F. D. prie S. D. lovos, kuris buvo ją prispaudęs vienos kojos keliu, o kita koja buvo atsirėmęs ant grindų. Jai paklausus: „Ką darai?“, F. D. virtuvėje užgesinęs šviesą, atėjo į lovą. Jo nieko neklausė, o F. D. nieko nepasakojo. Iš ryto pamatė, kad S. D. negyva.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja, I. E. parodė, kad, kai pamatė, kad F. D. muša savo mamą, ji pripuolė, kad atimtų taburetę, bet F. D. ją nustūmė atgal į lovą. Tada priėjęs F. D. jai sudavė per ausį ir prakirto lūpą. Koks buvo laikas, kai F. D. mušė savo mamą, tiksliai pasakyti negali, bet jau buvo prietema, nes virtuvėje degė šviesa. Jai sudavęs F. nuėjo į virtuvę, išjungė šviesą, paskui grįžo į kambarį ir atsigulė į lovą miegoti. F. D. buvo girtas. Ji nuėjo prie S. D., įkėlė į lovą, S. D. jai nieko nesakė. S. D. niekuo nesiskundė. Įkėlusi S. D. į lovą ji taip pat nuėjo miegoti. Po kiek laiko ji prabudo, kiek buvo valandų, tiksliai pasakyti negali, matė tik, kad virtuvėje dega šviesa. Pamatė, kad F. D. dešine koja priklaupęs ant savo mamos lovos, kairė koja buvo padėta ant žemės, ir buvo užgulęs savo mamą S. D.. F. D. kažką darė. Ką darė, ji nematė, nes F. D. buvo atsisukęs į ją nugara, tai yra ji matė tik jo nugarą. Tuo metu, kai F. D. buvo palinkęs prie savo mamos, ji S. D. nematė. Ji tada paklausė, ką F. D. daro, jis atsisuko į ją, nieko jai nesakęs, nuėjo į virtuvę, užgesino šviesą ir sugrįžęs į kambarį atsigulė atgal į lovą. Prieš tai F. nueidamas nuo mamos lovos, ant savo mamos užmetė „kaldrą“. Tuo metu kai F. buvo dešine koja priklaupęs ant savo mamos lovos, S. D. nieko nesakė. S. D. pamatė, kai F. D. atsistojo ir ant mamos užmetė „kaldrą“. Ji matė, kad S. D. gulėjo ant nugaros. Ji nesikėlė pažiūrėti, ką F. D. ten darė, nes nieko blogo neįtarė. Kai ryte atsikėlė, ji prie S. D. nebuvo priėjusi, galvojo, kad S. D. miega. Ryte S. D. gulėjo taip pat ant nugaros, kaip matė naktį. Kad kažkas atsitiko blogo, net nepagalvojo. F. ryte atsikėlęs prie savo mamos taip pat nebuvo priėjęs.

F. santykiai su mama S. D. buvo labai blogi. Abu buvo priešiški vienas kitam, abu buvo grubūs, nebuvo šiltų santykių tarp jų. Vienas kito atžvilgiu dažnai vartodavo necenzūrinius žodžius. F. D. yra sakęs, kad mamos kalbėjimas ir bambėjimas jį išves iš kantrybės. Paskutiniu metu su S. D. buvo sunku susikalbėti. Vieną kartą F. D. buvo susinervinęs ir ką tik susipykęs su savo mama, pasakė, kad jis ją nudės, nes S. D. jį „nervuoja“. Kad F. D. ką blogo gali padaryti savo mamai, ji niekada nepagalvojo, jie dažnai tarpusavyje pykdavosi, bet tik tiek (1 t. 79,115–116 b. l.).

Iš esmės šiuos parodymus I. E. patvirtino apklausta įtariamąja pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t. 84–85 b. l.).

Savo parodymus I. E. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t. 87–90 b. l.). Iš akistatos protokolo tarp I. E. ir įtariamojo F. D. matyti, kad akistatos metu I. E. patvirtino savo parodymus (1 t. 94 b. l.).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. parodė (jo parodymai perskaityti LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. pagrindu), kad apie tai, jog mirė F. D. mama jis sužinojo iš paties F. D.. F. D. pasakė, kad mama ėjo ir parvirto, susitrenkė galvą. Kur mama ėjo, jis nežino, bet F. D. sakė, kad mama susitrenkė, daugiau F. D. nieko nepasakojo. 2011 m. gegužės 10–11 dienomis F. D. jo namuose nebuvo, jo namuose nėra girtaujama. F. D. jis sutiko gegužės 13 d., tai yra penktadienį. Kaip F. D. gyveno šeimoje, jis nežino. Su S. D. liudytojas sutardavo gerai, pasikalbėdavo. Kiek žino, F. ir mamos santykiai buvo įtempti, „nelabai švelnūs“. S. D. taip pat buvo „prašmatni“. Jis mano, kad mama F. nemylėjo. Jis nėra matęs, kad F. muštų mamą, F. sugyventinė taip pat nemušė S. D., sugyventinės elgesys buvo „nei šiltas, nei šaltas“ (1 t. 48 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog: 1. S. D. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos užspaudus nosį ir burną. Tai nurodo taškinės kraujosruvos vokų junginėse, akių obuolių odenoje, dešinio skruosto apatinėje dalyje, širdies paviršiuje ir po plautine krūtinplėve, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, daugybinės kraujosruvos abiejuose skruostuose, lūpose, liežuvio viršūnėje, nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje. 2. S. D. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1–3 paras iki jos kūno tyrimo pradžios, 2011-05-13 15 valandos. Tam neprieštarauja mirusiosios kūno tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. 3. M. S. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta. 4. S. D. nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, kaklo dešiniame šone ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, kairiame petyje, krūtinėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, plaštakų ištiesiamajame paviršiuje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, dešinės pusės 4, 6–9 šonkaulių lūžiai padaryti bukais kietais daiktais paros bėgyje iki mirties, reikšmės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesiam negu 10 dienų laikotarpiui. S. D. nubrozdinimas kairiame momenyje, daugybiniai linijiniai nubrozdinimai abiejose blauzdose ir pėdų nugariniame paviršiuje padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 4–7 paras iki mirties, reikšmės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. S. D. kraujosruva dešinės akies vokuose padaryta buku kietu daiktu apytikriai prieš 2–3 savaites iki mirties, reikšmės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui toks sužalojimas sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. S. D. pjautinė žaizda kairės plaštakos nykštyje padaryta pjaunančiu daiktu ar įrankiu apytikriai prieš 4–7 paras iki mirties, reikšmės mirčiai neturėjo. Gyvam asmeniui toks sužalojimas sukelia nežymų sveikatos sutrikdymą. S. D. nudegiminės antro-trečio laipsnio žaizdos padarytos priglaudžiant prie kūno karštą daiktą apytikriai prieį 4-10 parų iki mirties. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes antro–trečio laipsnio nudegimai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. 5. S. D. veide rastos kraujosruvos nėra būdingos griuviminei traumai (1 t. 32–36 b. l.)

2011-09-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, jog: 1. Spręsti klausimą, ar S. D. prieš mirtį buvo kankinama, nėra teismo medicinos eksperto kompetencija, nes kankinimas yra juridinė, o ne teismo medicininė sąvoka. Tikėtina, kad daugybinių linijinių nubrozdinimų abiejose blauzdose ir pėdose darymas braižant pjaunančio ar duriančio daikto smaigaliu, nudegiminių žaizdų abiejų asų kaušeliuose, kaktoje ir dešinės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje darymas priglaudžiant prie kūno karštą daiktą galėjo sukelti stiprų fizinį skausmą. 2. Vertinant S. D. kūne rastus sužalojimus kiekvieną iš jų atskirai dešinės pusės 4, 6–9 šonkaulių lūžiai sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Nudegiminės žaizdos abiejų ausų kaušeliuose, kaktoje ir dešinės plaštakos ištiesinamajame paviršiuje sukelia nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes antro–trečio laipsnio nudegimai sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai-nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, kaklo dešiniame šone, kairio kelio priekiniame paviršiuje, kairiame momenyje, abiejose blauzdose ir pėdų nugariniame paviršiuje, kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, kairiame petyje, krūtinėje, dešiniame žaste, abiejose alkūnėse, plaštakų ištiesiamajame paviršiuje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje ir dešinio kelio vidiniame paviršiuje, pjautinė žaizda kairės plaštakos nykštyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t. 39–41 b. l.).

Teisme specialistas J. Sakalas dar papildomai nurodė, kad nudegiminės žaizdos S. D. kūne: kaktoje, ausų kamšeliuose, dešinėje plaštakoje padarytos priglaudžiant prie kūno karštą daiktą, tai yra cigaretę, 4 poveikiais, 4–10 parų iki mirties.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą (I. E. parodymus), nekyla jokių įtarimų, kad F. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nėra jokio pagrindo F. D. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t. 198–199 b. l.).

2011-05-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta po nusikaltimo padarymo (1 t. 6–8 b. l.).

Dėl kaltės

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis F. D. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojos I. E. parodymais, specialisto išvada. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis neprisimena įvykių dėl girtumo, tačiau liudytoja I. E. nurodė mačiusi, kaip kaltinamasis mušė savo mamą nakties metu taburete, o po to kažką darė pasilenkęs prie lovos, kur gulėjo S. D.. Iš specialisto išvados matyti, kad S. D. mirė dėl mechaninės asfikcijos užspaudus burną ir nosį. Nors kaltinamasis F. D. teigė, jog nėra mušęs savo motinos, tačiau tokius jo parodymus paneigė liudytoja I. E., kurios parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme dėl F. D. pavartoto smurto S. D. atžvilgiu iš esmės nuoseklūs, todėl teismas remiasi liudytojos I. E. parodymais, nes nėra aplinkybių, dėl kurių reikėtų jais netikėti ir atmeta kaltinamojo parodymus, nes jie prieštarauja liudytojos parodymams ir specialisto išvadai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo parodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes teigia, jog neatsimena mamos mušimo dėl girtumo, tačiau nurodė, kad I. E. parodymais tikėti negalima, bet nenurodė konkrečių priežasčių ir aplinkybių, dėl kurių negalima būtų tikėti jos parodymais. Be to, kaltinamasis nurodė, kad S. D. griuvinėjo ir galėjusi susižaloti, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad S. D. veide rastos kraujosruvos nėra būdingos griuviminei traumai (1 t. 32–36 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju F. D. nurodė, kad mamai šonkauliai jau buvo lūžę seniau, prieš parsivežant iš Š. gyventi pas I. E.. Jis mamos niekada nemušdavo, su ja paskutiniu metu elgėsi griežčiau, nes mama nenorėjo maudytis, neleisdavo nukarpyti nagų, ji pastaruosius pusantro mėnesio sunkiai vaikščiojo, kartais iš vis nepaeidavo. Jis neprisimena, kad būtų nužudęs mamą, net neturėjo už ką (1 t. 129 b. l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad šonkaulių lūžiai S. D. buvo padaryti paros laikotarpiu iki mirties. Nors šonkaulių lūžiai neturėjo įtakos mirčiai, tačiau jie taip pat patvirtina liudytojos I. E. parodymus, kad kaltinamasis ištempęs iš lovos taburete mušė savo mamą, ir paneigia kaltinamojo parodymus dėl galbūt seniai sulaužytų šonkaulių.

Nors kaltinamasis ir teigia, kad nieko neatsimena dėl girtumo, vis dėlto iš liudytojos I. E. parodymų matyti, kad F. D. veiksmai buvo koordinuoti ir racionalūs, nes I. E. paklausus, ką jis veikia nakties metu prie mamos, F. D., nieko neatsakęs, užmetė antklodę ant mamos, užgesino šviesą ir atsigulė į lovą. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Taigi, F. D. nusikalstamus veiksmus patvirtina liudytoja I. E., kuri matė, kaip kaltinamasis F. D., ištempęs mamą iš lovos, mušė ją taburete gegužės 12 d. naktį, o po to prispaudęs viena koja gulinčią S. D., kažką prie jos veikė. Nors liudytoja ir nematė, kad F. D. būtų užspaudęs nosį ir burną, tačiau liudytojos nurodytos aplinkybes patvirtina specialisto išvadą, tai yra, kad S. D. mirtis įvyko dėl mechaninės asfikcijos užspaudus burną ir nosį. Be to, I. E. matė S. D. gulinčią lovoje ant nugaros, kai nakties metu prie jos buvo F. D., o iš ryto S. D. rado mirusią tokioje pat padėtyje. Ši aplinkybė patvirtina, kad būtent kaltinamasis F. D., prieš tai sumušęs, o po to užspaudęs lovoje gulinčiai S. D. nosį ir burną, tokiu būdu nužudė savo mamą S. D..

Teismas, remdamasis byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais daro išvadą, jog kaltinamasis F. D., užspaudęs nosį ir burną savo motinai S. D., ją tyčia nužudė. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str. 2 d. 3 p., nes motinos nužudymas yra atsakomybę kvalifikuojantis požymis, numatytas LR BK 129 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti. Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad kaltinamasis padarė S. D. nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, nes specialistas nustatė, kad šie nubrozdinimai padaryti prieš 2–3 savaites, o F. D. nėra kaltinamas dėl anksčiau pavartoto smurto.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, tačiau padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Jam skirtinas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

F. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 14 m., bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011-05-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vyriškus marškinėlius, du audeklo gabalus, du antklodžių užvalkalus, vieną paklodę ir pagalvės užvalkalą, F. D. ir S. D. nagų nuokarpas, saugomus Šiaulių apskrities VPK Kelmės RPK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per šį teismą.