Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-11-04 · Civilinė byla Nr. 2-461-652/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-04Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-04
Bylos Nr.
2-461-652/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04452-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
R. Č.
Atsakovas
L. K.
Trečiasis asmuo
AB DNB banko
Kategorijos
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-461-652/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04452-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 42.8; (S) 42.9; 42.11.1.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 4 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant J. R., dalyvaujant ieškovės R. Č. atstovei advokato padėjėjai L. P., atsakovės L. K. atstovei advokatei V. T., nedalyvaujant ieškovei R. Č., atsakovei L. K., jos atstovei I. K., trečiojo asmens AB DNB banko atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. Č. prašo nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, taikyti restituciją – įpareigoti L. K. grąžinti R. Č. 120000 Lt, o R. Č. įpareigoti grąžinti L. K. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš L. K. 6399,20 Lt nuostolių, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė R. Č. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokato padėjėja. 2014-07-03 teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2012-09-11 iš atsakovės įsigijo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 120000 Lt, kad po kurio laiko paaiškėjo buto trūkumai, t. y. butas keletą kartų buvo užlietas iš kanalizacijos vamzdžių, kvietė avarinę tarnybą, kad avarinė tarnyba buvo kviečiama ir iki tol, tačiau atsakovė to neminėjo parduodama butą. Nurodė, kad dėl to bute yra nuolatinė drėgmė, o atitraukus virtuvės baldus, paaiškėjo, kad bute įsimetęs pelėsis. Pabrėžė, kad, jei būtų žinojusi apie šiuos trūkumus, buto būtų nepirkusi. Nurodė, kad dėl šių trūkumų butą gali parduoti tik už apie 90000 Lt, tokiu būdu patirtų nuostolius. Mano, kad tokia kanalizacijos sistemos būklė yra esminis buto trūkumas, kurį atsakovė nuo jos nuslėpė. Taip pat paaiškino, kad, prieš įsigydama minėtą butą, kreipėsi į UAB ,,Butas Tau“ dėl buto įvertinimo, kad specialistai nepastebėjo jokių buto trūkumų. Paaiškino, kad nuomininkai bute gyveno nuo 2012 metų spalio mėnesio iki 2014 metų gegužės mėnesio, kad pelėsis atsirado po kelių savaičių po buto įsigijimo, kad atsakovė ir jos atstovė nenorėjo su ja bendrauti. Nurodė, kad pasirinko, būtent, tokį savo teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą.

Šalies argumentai

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko. Atsakovės atstovė I. K. 2014-07-03 teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė yra jos motina, kad ji, I. K., šiame bute gyveno apie 12 metų, kad kanalizacijos sistema neveikė idealiai, tačiau turint butą pirmame aukšte, problemų yra daugiau nei kituose aukštuose, todėl ir butai pirmame aukšte yra pigesni, sutiko, kad porą kartų virtuvėje buvo užsėmęs vanduo, tačiau nurodė, kad už stovų išvalymą moka bendrija. Nurodė, kad kai kuriais metais (2007-2008) nereikėjo stovų valyti nei karto. Nurodė, kad šios problemos bendrijai nekėlė, nes visos problemos buvo išsprendžiamos. Pabrėžė, kad jokio pelėsio bute nebuvo, kad bute buvo atliktas remontas tik 2005 metais, 2010 metais virtuvėje buvo sudėtos akmens masės plytelės, todėl, ieškovė butą pirkdama 2012 metais, turėjo galimybę viską apžiūrėti ir įsitikinti, ką ir padarė. Nurodė, kad ieškovė apžiūrėjo butą keletą kartų, kvietė ekspertus vertei nustatyti ir pan., kad apie vamzdynų būklę neklausė, o ji nemaniusi, kad tai yra buto trūkumas. Mano, kad pelėsis galėjo atsirasti, ieškovei netinkamai prižiūrint butą, virtuvėje nenaudojant karšto vandens, nešildant grindų ir pan. Nurodė, kad kai bute buvo sudėti plastikiniai langai, butas buvo intensyviai vėdinamas. Jos žiniomis, ieškovė, įsigijusi butą, pati negyveno, butą buvo išnuomojusi, todėl butas galėjo būti nevėdinamas ir netinkamai prižiūrimas. Be to, nurodė, kad ieškovė nekėlė jokių pretenzijų dėl buto trūkumų, kad 2013-02-26 ieškovė buvo surašiusi paskolos raštelį už paliktą viryklę, kad 1200 Lt turėjo sumokėti iki 2013-04-01, kad šią skolą sumokėjo, o praėjus po sutarties sudarymo daugiau nei 6 mėnesiams, jokių pretenzijų nereiškė. Pretenzija dėl buto buvo gauta tik 2013-09-24, į ją buvo atsakyta. Prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens AB DNB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas įteiktas tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos (2 t. b. l. 58). Atsiliepime nurodė, kad tenkinus ieškovės ieškinį, priteistą sumą reikėtų iš atsakovės tiesiogiai nukreipti į banką paskolos grąžinimui, kad nebūtų pažeisti kreditoriaus interesai (1 t. b. l. 62-63).

Liudytoja J. Ž. parodė, kad ji yra atsakovės atstovės pusseserė ir buvo tą dieną, kai buto apžiūrėti buvo atvykę ekspertai, kad jie nuodugniai apžiūrėjo butą, kad nei drėgmės, nei pelėsio nebuvo. Nurodė, kad virtuvė buvo užpilta prieš 3-4 metus, kad buvo sudėtos naujos plytelės virtuvėje. Paaiškino, kad atsakovė norėjo dukrai nupirkti didesnį butą, todėl šį butą nutarė parduoti. Patvirtino, kad šiame bute lankėsi nemažai kartų, kad prieš parduodant butą, padėjo jį išvalyti, atitraukė baldus nuo sienų, kad butas buvo pastoviai vėdinamas. Patvirtino, kad butas buvo šviesus, tvarkingas, žiemą – šiltas.

Ieškinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-11-06 I. K. įsigijo ginčo butą, o 2008-11-20 šį butą padovanojo savo motinai, kad 2012-09-11 atsakovė L. K. pardavė jai dovanotą butą ieškovei R. Č. (1 t. b. l. 71, 73, 8-13). Iš 2012-08-16 ginčo buto vertinimo ataskaitos, kurią atliko UAB ,,Butas Tau“ matyti, kad turtas buvo apžiūrėtas 2013-08-14, padarytos buto nuotraukos. Nustatyta, kad vertinamo buto būklė gera, kad funkciniai apribojimai naudotis butu nefiksuojami. Vertinime taip pat nurodyta, kad numatyta butą išnuomoti nepilniems kalendoriniams metams (1 t. b. l. 24-41).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų paskolos raštelių, notaro liudijimo matyti, kad ieškovė R. Č. galutinai atsiskaitė su pardavėja 2012-09-25 (1 t. b. l. 78-81). 2012-09-25 išduotame notaro liudijime nurodyta, kad ieškovė turtinių ar kitokių pretenzijų atsakovei neturi (1 t. b. l. 80). Iš 2013-02-26 paskolos raštelio matyti, kad ieškovė įsipareigoja sumokėti 1200 Lt skolą I. K. už paliktą bute viryklę iki 2013-04-01. Šalių teigimu, ši skola buvo sumokėta. Šalys skirtingai aiškina pretenzijų atsiradimo laiką: ieškovė tvirtina, kad telefonu informavo atsakovę ir jos atstovę apie kanalizacijos vamzdyno problemas, pelėsio atsiradimą po keleto savaičių po buto pirkimo, atsakovė nurodo, kad pretenziją gavo tik 2013-09-24. Kadangi atsakovės teiginys patvirtintas rašytiniu įrodymu, manytina, kad tada ir buvo pareikštos pretenzijos, nes kitu atveju, būtų neproporcingai ilgas laiko tarpas, kai ieškovė nesiėmė jokių priemonių. Atsižvelgiant į šią išvadą, vertinant byloje esantį 2012-11-12 apžiūros aktą, kuris buvo pateiktas su dubliku, pasirašytą R. K., ieškovei nepanaikinus abejonių dėl šio dokumento sudarymo aplinkybių, R. K. įgaliojimų, negavus atsakymo iš įmonės, kurioje, tikėtina, dirbo R. K., nėra pagrindo išvadai, kad pelėsis bute buvo nustatytas 2012-11-12 (1 t. b. l. 94-146, 2 t. b. l. 13, 15).

Sutiktina su atsakovės atstovės advokatės argumentais, kad kanalizacijos vamzdynas yra valdomas ir eksploatuojamas įkurtos bendrijos. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad pirkėjas 3-oji DNSB perka iš UAB ,,Grinda“ paslaugas ir moka už avarijų likvidavimą ir lokalizavimą (1 t. b. l. 15-21). Iš atliktų darbų akto Nr. 2368 matyti, kad 2013-02-03 pagal pranešėjo, gyv. (duomenys neskelbtini), informaciją buvo atliktas bendrojo virtuvinio nuotekų stovo išvalymas, nuėmus stovo pravalos dangtelį rūsyje (1 t. b. l. 22). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per laikotarpį, kai butas buvo ieškovės nuosavybėje, keletą kartų buvo išvalytas bendrasis virtuvinis nuotekų stovas, duomenų, kad tuo laikotarpiu buvo užpiltas butas nėra (1 t. b. l. 14, 149-150). Tai, kad butas buvo vieną kartą užlietas 2011 metais, tvirtina 3-osios DNSB raštas, kitą virtuvės užliejimo faktą patvirtino atsakovės atstovė (1 t. b. l. 14). Iš bendrijos pažymoje bei UAB ,,Grinda“ rašte esančių duomenų matyti, kad nuotekų stovo valymas daugiabučiame name, esančiame Tolminkiemio g. 11, Vilniuje, atliekamas dažnai, tačiau pastate įvykusių avarijų, kurios padarė žalą konkrečiam butui, nėra nurodyta (1 t. b. l. 14, 150). Taip pat nebuvo kreiptasi į bendriją dėl avarijų, įvykusių 1 bute (1 t. b. l. 14). Pažymėtina, kad namas, kuriame yra ginčo butas, pastatytas 1994 metais, t. y. 20 metų senumo (1 t. b. l. 8-13). Pastebėtina, kad 2008-2009 metais dėl virtuvinio nuotekų stovo išvalymo nebuvo kreiptasi nei karto (1 t. b. l. 14), todėl teismui, nesant eksperto išvados, nėra pagrindo išvadai, kad namo kanalizacijos vamzdžiai ir jų sistema yra netinkami, nekokybiški, nes liko nepaneigtas atsakovės atstovių argumentas dėl bendrijos narių netinkamo kanalizacijos sistemos naudojimo arba tai, kad kanalizacijos vamzdynas veikia, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, ką ir patvirtina ieškovės pateikta informacinio pobūdžio turto vertinimo ataskaita (2 t. b. l. 37-44). Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindiniai kanalizacijos vamzdžių valymo darbai buvo susiję tik su virtuvinio nuotekų stovo valymu, t. y. dalimi kanalizacijos sistemos. Nesant byloje duomenų apie buto užliejimą ieškovės buto valdymo metu, nėra galimybės konstatuoti bute padidintos drėgmės kiekio, kuris galėjo sąlygoti pelėsio atsiradimą (2 t. b. l. 4-5). Iš šalių pateiktos informacijos apie pelėsį matyti, kad pelėsių atsiradimo priežastys – šiluma, drėgmė ir nepakankamas oro judėjimas, t. y. vėdinimas, nepakankamas šildymas buto patalpų vėsiuoju metų laiku, kad tiksli pelėsinių grybų atsiradimo priežastis nustatoma laboratoriniais prietaisais, kad oras patalpose turi pasikeisti 0,5-0,7 karto per valandą (2 t. b. l. 6-7, 9-10). Atsakovės atstovė I. K. patvirtino, kad ji intensyviai vėdino butą, jame gyvendama, tuo tarpu ieškovė negalėjo patvirtinti tinkamo buto eksploatavimo, kadangi jame gyveno nuomininkai (1 t. b. l. 147). Atsakovė savo atsikirtimus grindžia ir buto nuotraukomis, ieškovės kviesto eksperto ekspertizės akto išvadomis, karšto vandens nenaudojimu bute žiemos sezonu (1 t. b. l. 25-52, 2 t. b. l. 11-12). Darytina išvada, kad atsakovė įrodė, jog jai priklausęs butas iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo esminių trūkumų neturėjo, ir nebuvo nuginčyta prielaida, kad pelėsis bute galėjo atsirasti dėl jo netinkamo eksploatavimo, neįrodžius kanalizacijos vamzdyno esminių trūkumų. 2014-07-03 teismo posėdyje šalims buvo pasiūlyta kreiptis dėl ekspertizės šioje byloje paskyrimo. Ieškovei sutikus, teismas įpareigojo pateikti prašymą raštu bei suformuluoti klausimus ekspertui. Pasibaigus įpareigojimo laikui, ieškovė nurodė, jog atsisako ekspertizės dėl kainos bei dėl įrodinėjimo naštos, kuri tenka atsakovei (2 t. b. l. 28-29). Reikšdamas ieškinį, pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant vieną iš pirmiau įvardytų jo atsakomybę šalinančių pagrindų.

Pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis - priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti - įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6. 327 straipsnio 2 dalį, pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo ar negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos matyti, kad buto pardavėja supratusi, jog buto būklė atitinka standartinio tokio senumo buto, kuris yra pirmame aukšte, būklę, o pirkėja žinojo, kad butas yra 20 metų senumo, yra pirmame aukšte, kad po juo yra rūsys, kanalizacijos sistema. Liko nepaneigta, kad atsakovės atstovė siūlė ieškovei susitikti su bendrijos pirmininke dėl paties gyvenamojo namo būklės aptarimo, tačiau, kaip nurodė ieškovė, su bendrijos pirmininke ji nesusitiko, tačiau pasikvietė ekspertus apžiūrėti butą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pardavėja nuslėpė nuo pirkėjos esminius buto trūkumus. Pagal Civilinio kodekso 6. 327 straipsnio 5 dalį, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jei jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nustatyta, kad apie daikto trūkumus ieškovė pranešė po metų, nors teigia pastebėjusi juos po keleto savaičių.

Pagal Civilinio kodekso 6. 334 straipsnio 1dalies 4 punktą numatyta teisė pirkėjui nutraukti sutartį, kai jam perduodamas netinkamos kokybės daiktas ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė nėra profesionali pardavėja (CK 6.334 str. 5 d.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Ieškovė neįrodė, kad jos nurodyti buto trūkumai yra esminiai, neištaisomi, neatitinkantys natūralaus buto ir bendrojo naudojimo įrenginių nusidėvėjimo, ar dėl to ji patiria nuostolius ir pan., todėl toks pasirinktas savo teisių gynimo būdas – nutraukti sutartį, yra neproporcingas ir neatitinkantis sandorių sudarymo tikslų. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, dėl kitų reikalavimų nepasisakytina, nes jie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Atmetus ieškinį, atsakovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2000 Lt advokatės atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 50).

Iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str. 2 d. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės R. Č. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2000 litų (du tūkstančius litų) arba 579,24 eurus (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 24 eurocentus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 57 litus (penkiasdešimt septynis litus) arba 16,58 eurų (šešiolika eurų 58 eurocentus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą

Teisėja A. S.