Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-572-478-2013

Teisėja Lidija Deksnienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00798-2012-8

2013 m. liepos 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nuteistajam V. T., gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 27 d. apie 21.40 - 22.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „MAXIMA“, esančios Chemikų g. 37, Jonavoje, konflikto metu pastumdamas E. J., pargriovė jį ant žemės, nukentėjusiajam atsikėlus ir bandant pabėgti, jį pasivijo ir vėl pastūmė, nukentėjusiajam nugriuvus ant žemės, nuplėšdamas nuo kaklo atvirai pagrobė svetimą, E. J. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę 1400 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. J. 1400 litų turtinę žalą.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą - LR BK 41 str., 54 str. ir 75 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos įstatymų taikymo praktikos, todėl paskyrė jam per giežtą bausmę, kuri prieštarauja teisingumo principui. Skunde nurodoma, jog teismas nustatė dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes: apeliantas visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, savo elgesį vertino kritiškai, nuoširdžiai gailisi bei atlygino nukentėjusiajam žalą. Apeliantas pažymi, jog šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena su drauge S. S., bendrai augina jos mažametį vaiką, jokių nusikaltimų daugiau nedaro, stengiasi gyventi dorai, todėl ilgalaikis realus laisvės atėmimas neigiamai paveiks jo ir šeimos socialinius ryšius, išėjus iš pataisos namų, jam bus sunku integruotis į visuomenę. Apelianto nuomone, teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, net nesvarstė galimybės jam taikyti LR BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. T., jo gynėja advokatė A. R. Medišauskienė prašė nuteistojo skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas V. T. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

Apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Dėl paskirtos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. T. anksčiau teistas penkis kartus, pirmi trys nusikaltimai padaryti nuteistajam dar esant nepilnamečiu, beveik visi jo padaryti nusikaltimai susiję su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė neišnykus teistumui ir nepraėjus nė metams po bausmės už ankstesnius nusikaltimus atlikimo, todėl LR BK 27 str. prasme jis laikomas recidyvistu. LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins LR BK 41 str. numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko V. T. su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas atsižvelgė į nuteistojo nusikaltimu padarytą žalos dydį, tai, kad žala iš dalies atlyginta, kitas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai paskyrė bausmę, artimą minimaliai BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytai terminuoto laisvės atėmimo bausmei.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinio apysunkio recidyvinio nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d., padarymą V. T. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo.

Dėl BK 75 str. nuostatų taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip minėta aukščiau, apeliantas anksčiau teistas 5 kartus už tyčinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, po kurio jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, kurio metu nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą. Ankstesni apelianto teistumai, tyčinių nusikaltimų darymas neišnykus teistumui bei lygtinio paleidimo laikotarpiu rodo, kad jis yra linkęs daryti nusikaltimus, nevertina visuomenėje priimtų elgesio normų, yra linkęs nusikalsti, pavojingas visuomenei asmuo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir BK 75 str. taikymo tikslus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad apylinkės teismas, nesvarstęs galimumo taikyti V. T. bausmės vykdymo atidėjimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Nuosprendžio išvados dėl bausmės paskyrimo pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.