- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1S-613-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00114-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje 2019 m. gegužės 30 d. priimtą nutarimą Nr. 91-99 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. nuosprendžiu skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Galutinė paskirta bausmė - 1 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. liepos 2 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. gegužės 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-99 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 6 mėnesių 2 dienų (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 30 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 46 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tai, kad asmuo pataisos įstaigoje laikosi nustatytos tvarkos, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuo 2018 metų rugpjūčio mėnesio pradėjo dirbti VĮ „Mūsų amatai“ valgyklos darbuotoju, ir nuo tų pačių metų rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis siuvėjo specialybės. Sprendžia problemas dėl alkoholio vartojimo – dalyvauja atviruose AA susirinkimuose. Toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai išėjęs asmuo galės lengvai adaptuotis visuomenėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nuteistojo A. M. elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Laisvės atėmimo bausmė daro teigiamą įtaką nusikalsti. Būnant per daug ilgą laiką laisvės atėmimo vietoje, yra apsunkinamas sugrįžimo į visuomenę procesas. Todėl teismo teiginiai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei rėžimo reikalavimų, bei bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, yra neargumentuoti teisės taikymo atžvilgiu bei sumenkina lygtinio paleidimo instituto svarbą dėl nuteistųjų integravimosi į visuomenę procesą. Taip pat tokiais teiginiais išreiškiamas nepasitikėjimas Pravieniškių PN-AK vykdomomis socialinės reabilitacijos programomis.
5.2. Skunde teigiama, kad būtent tai, jog bausmės atlikimo metu jo elgesys buvo nepriekaištingas, rodo Pravieniškių PN-AK komisijos pateikta informacija. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo balas yra 46 balai. Tai reiškia, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, jis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi pataisos įstaigoje numatytos tvarkos, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra dirbantis, papildomai mokosi kitos specialybės. Sprendžia problemas dėl alkoholio vartojimo – dalyvauja AA susirinkimuose. Skunde pabrėžiama, kad komisija pagrįstai padarė išvadą, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad lygtinai išėjęs galės lengvai adaptuotis visuomenėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Paskirta bausmė jau padarė teigiamą įtaką. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai vertino ankstesnių teistumų įtaką dabartiniams pokyčiams.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. M. nepateikė.
10. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju A. M. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 46 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Tokiu atveju asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.
11. A. M. pataisos įstaigoje pastaruoju metu charakterizuojamas iš esmės teigiamai: jis dirba, įkalinimo įstaigoje mokosi, aktyviai dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, organizuojamuose socialinės reabilitacijos renginiuose, lankė AA atvirus užsiėmimus. Skatintas vieną kartą, drausmine tvarka baustas nebuvo. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, jo elgesys pataisos įstaigos administracijos nėra vertinamas taip pozityviai, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimą lengvosios grupės sąlygomis. Šios nurodytos aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, jos tik rodo, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Kaip ir minėta, būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
12. Nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Iš 46 nusikalstamo elgesio rizikos balų 41 balas sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumą, ir 5 balus sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu dar gali koreguoti, stengtis pašalinti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius. Iš 2019 m. gegužės 28 d. Socialinės tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis A. M. į problemas įsivelia dėl to, kad neįvertina savo elgesio pasekmių ir kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo, yra linkęs smurtinio elgesio rimtumą minimizuoti. Savitvardos problemų teigia neturįs, tačiau jo padaryti nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio. Iki suėmimo, spręsdamas savo problemas, elgėsi nusikalstamai, problemas su teisėsauga linkęs aiškintis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, alkoholio poveikiu, provokuojančiu kitų elgesiu. Vis dėlto, pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų aktyviai lankęs programas, susijusias su emocijų kontrole, smurtinio elgesio prevencija ir pan. Todėl spręsti, kad susidarius konfliktinei situacijai, nuteistasis neišsiprovokuos ir sugebės nepasiduoti priešingiems teisei impulsams, nėra pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis apie ateities planus kalba abstrakčiai, anksčiau nesilaikė paskirtų reikalavimų, ne visada sugebėdavo elgtis pagal galiojančias elgesio normas. Pastarosios aplinkybės paneigia skundo teiginius, jog A. M. jau yra tinkamai pasiruošęs integruotis į visuomenę ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreipiamas dėmesys, kad A. M. nuteistas už tyčinį nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, anksčiau ne kartą teistas, jam buvo skirtos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jis ir vėl buvo nuteistas už tyčinių nusikalstamų veikų, taip pat ir analogiškų, padarymą. Paskutinė nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad ir pakartotinio smurtinio elgesio rizika išlieka vidutinė, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo A. M. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. M., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. M. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.