Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1244-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-12
Bylos Nr.
2A-1244-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27353-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
Vilniaus Baltarusių jaunimo sąjungos
Atsakovas
R. R.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1244-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27353-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.; 44.2.1; 44.2.4.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus Baltarusių jaunimo sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus Baltarusių jaunimo sąjungos ieškinį atsakovui R. R. dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt žalos atlyginimo ir 150,00 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad 1996 m. V. S. buvo išriktas, nekomercinės visuomeninės organizacijos asociacijos Vilniaus Baltarusių jaunimo sąjungos (toliau – VBJS) vadovu. 2006 metais į VBJS buvo priimtas atsakovas, kuris buvo paskirtas vyriausiuoju buhalteriu. Atsakovas turėjo vykdyti materialinę-finansinę apskaitą ir atskaitomybę visais VBJS veiklos klausimais. Pagal pareigas VBJS vyriausiajam buhalteriui suteikiama tokia pati finansinių dokumentų parašo teisė kaip ir vadovui, tiek kartu, tiek vienasmeniškai, VBJS veiklos ribose. VBJS vadovo teisė pasirašinėti visus dokumentus už nedalyvaujančius susirinkimuose VBJS narius buvo įtvirtinta ieškovo dokumentuose. 2009 metų rugpjūčio mėnesį konflikto su VBJS tarybos pirmininku V. S. metu atsakovas grasino jam atkeršyti. Realizuodamas savo grasinimus, atsakovas 2009 m. rugsėjo 21 d. parašė melagingą pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai atliktų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 ir 300 straipsniuose. Atsakovo veiksmai ieškovui padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą, nes teisėsaugos organai ėmėsi įvairių represinių priemonių ir visiškai sustabdė organizacijos bei vadovo veiklą. Dėl atsakovo šmeižto ir melagingų parodymų Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2011 m balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 V. S. (ieškovo vadovas) buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Ieškovo vadovas V. S. buvo nuteistas nepagrįstai. Atsakovas padarė ieškovui 5000 Lt turtinė žala, kurią sudaro faktinės išlaidos byloje dėl važiavimo į apklausas, spausdinimo ir kopijavimo, skundų valstybinėms institucijoms teikimas, susirašinėjimas dėl nepagrįsto persekiojimo fakto.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 20.000,00 Lt baudą. Nurodė, kad kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, kadangi sužinojo, kad klastojant atsakovo parašą yra teikiami duomenys valstybės institucijoms. Teismo nuosprendyje, kuris yra prejudicinis šioje byloje, konstatuota, jog V. S. pateikta darbo sutartis neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, nes neturi jokios juridinės galios, nes yra pasirašyta tik paties V. S. kaip darbdavio, o R. R. parašo ant sutarties nėra. Byloje yra nustatyta, kad kaltinime nurodytus dokumentus atsakovo vardu pasirašė ne pats atsakovas, o ieškovo vadovas imituodamas atsakovo parašą. Ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, t.y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovas nenurodo jokio įstatymo, kurį pažeidė atsakovas. Nepriklausomai nuo to, ieškovas reiškia identiškus reikalavimus tam pačiam atsakovui pakartotinai. Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėtas analogiškas ieškovo pirmininko ieškinys atsakovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, atsakovo prašymą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė, priteisė iš ieškovo 19,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų - neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės - buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Teismas pažymėjo, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai: 2007-06-01 ir 2008-08-29 Nr. 88-R-2/08 komandiruotės pažymėjimai, išduoti atsakovui, 2007-01-11 Nr. 19-60/07, 2007-01-09 Nr. 19-10/07 VBJS pažymos, teikiamos policijai, kuriuose nurodyta informacija apie tai, kad atsakovas dirba organizacijoje vyr. buhalteriu, baudžiamosios bylos Nr. 1-311 -203/2011 6 tome esantys VBJS kasos pajamų orderis 2006-06-07 serija 9804586 Nr. 3447, kurį pasirašė atsakovas vykdydamas vyr. buhalterio pareigas, patikimai neįrodo nuolatinio vyr. buhalterio funkcijų atlikimo, nes nuo 2007 metų duomenų apie bet kokį atsakovo darbą asociacijoje, nėra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 V. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2007-2008 metais aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą ir tyčią suklastojo VBJS dokumentus ir juos panaudojo, pasirašydamas už atsakovą. Nuosprendyje buvo konstatuota, jog organizacija nuo 2007-01-01 buvo įdarbinusi ir atlyginimą mokėjo tik dviem darbuotojams – R. J. bei V. S., o pats V. S. teisme pripažino, kad realiai VBJS visuomet vadovavo ir iki šiol vadovauja būtent jis pats, o pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą yra atsakingas ūkio subjekto vadovas, todėl atsakomybėn už aplaidų apskaitos tvarkymą yra trauktinas būtent kaltinamasis. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismas pažymėjo, kad VBJS įstatų 2 punkte nurodyta, kad sąjunga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Visuomeninių organizacijų įstatymais. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnis taip pat nustato, kad asociacijos veikia, laikydamasi Konstitucijos, CK, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais, todėl nepagrįstas ieškovo atstovo motyvas, kad asociacijos sprendimai yra jos vidaus reikalas, net ir tuo atveju, kai prasilenkia su įstatymo reikalavimais. Teismas atsakovo neteisėtų veiksmų nekonstatavo, nes teisėsaugos organai ėmėsi įvairių represinių priemonių ir sustabdė organizacijos bei vadovo veiklą dėl paties ieškovo vadovo veiksmų (neveikimo), kuris nesiėmė priemonių tinkamai organizuoti asociacijos buhalterinės apskaitos.

CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o CPK 179 straipsnis numato, kad įrodymus teikia šalys. Byloje nėra nei vieno įrodymo, realiai patvirtinančio žalos padarymą ieškovui, todėl teismas žalos padarymo faktą pripažino neįrodytu.

Teismas pažymėjo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisę arba įstatymų saugomas interesas, atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė. Tokiu būdu, ieškovas turi teisę teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos, baudos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes jo teisę kreiptis į teismą gina įstatymas. Ar ieškovo ieškinys yra pagrįstas, sprendžia teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, todėl nepriėmus teismo sprendimo dėl ieškinio reikalavimų konstatuoti apie ieškinio nepagrįstumą nėra pagrindo. Ieškinio nepagrįstumas turi būt akivaizdus. Ieškovas kreipėsi į teismą pirmą kartą, duomenų apie piktnaudžiavimo savo teisėmis byloje nesurinkta. Nors ieškinys reiškiamas atsakovui analogiškai pagrindais, kaip ir civilinėje byloje Nr. 2-130-235/2013, tačiau šios bylos ieškovas yra kitas, ne fizinis asmuo, V. S., o VBJS.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus Baltarusių jaunimo sąjunga prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, patenkinant ieškovo ieškinį visiškai.

Atsakovas apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

1) Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, kad atsakovas nuo 2006 m. iš tikrųjų buvo paskirtas į vyriausiojo buhalterio pareigas. Tai patvirtina 2006 m. gruodžio 15 d. ieškovo ir atsakovo sudaryta sutartis. Teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą iškviesti į teismo posėdį patį atsakovą, kad paklaustų jo apie neveikimo faktą, kuris turėjo sunkių teisinių pasekmių ieškovui. Teismas atsisakė išreikalauti įrodymus apie atsakovo kriminalinę praeitį. Byloje esantys dokumentai, tai yra VBJS Tarybos 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimas Nr. 18-01/06, patvirtino, kad atsakovas ėjo buhalterio pareigas. Teismas nepagrįstai vadovavosi 2006 m. gruodžio 15 d. darbo sutartimi su atsakovu, kuris pastarosios nepasirašė. Šis faktas bylai neturi jokios reikšmės, nes pagal minėtą Tarybos spredimą atsakovas buvo paskirtas vyr. buhalterio pareigoms visuomeniniais pagrindais, kaip dirba visi ieškovo nariai, kurie atsako už savo visuomeninių pareigų sritį. Ieškovas negalėjo priimti atsakovo į apmokamą darbą, kadangi neturėjo lėšų, todėl 2006 m. gruodžio 15 d. darbo sutartis laikytina šalių ketinimų projektu. Vyr. buhalterio pareigos ieškovui nebuvo aktualios, kadangi ieškovas nevykdė jokios komercinės veiklos. Todėl atsakovas vykdė savo pareigas geranoriškais visuomeniniais pagrindais, tai yra tiesiog padėjo kaip specialistas finansų srityje. Teismui pateikti komandiruočių pažymėjimai, išduoti atsakovui, taip pat patvirtina, kad atsakovas dirba organizacijoje vyr. buhalteriu. Šias pažymas atsakovas pats pateikė policies komisariatui. Byloje taip pat buvo pateiktas kasos pajamų orderis, išrašytas 2006 m. birželio 7 d., kuriuo atsakovas apmokėjo vertimo paslaugas ir pasirašė savo parašu kaip vyr. buhalteris.

2) VBJS tarybos pirmininkas V. S. turėjo teisę pasirašyti organizacijos dokumentus už kiekvieną VBJS tarybos narį, taip pat ir už atsakovą. Ieškovo 2006 m. rugpjūčio 11 d. sprendime nurodyta, kad vadovas turi teisę pasirašyti visus vidinius dokumentus už bet kurį tarybos narį ir sekretorių, iš anksto suderinęs dokumento turinį telefonu. Po atsakovo skundo policijai dėl organizacijos dokumentų pasirašinėjimo už jį, ieškovas nusiuntė suinteresuotoms įstaigoms 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą, kuriuo visi dokumentai buvo pripažinti tikrais, o juose esanti informacija galiojančia. Šis dokumentas buvo pateiktas teismui. Jokio kriminalinio elgesio čia nebuvo, tik ieškovo veiklos rutina, kuri tęsiasi pagal ieškovo įstatus, nepažeidžiant Lietuvos įstatymų. Atsakovas su ieškovo vadovu yra pažįstamas jau 20 metų. Nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas buvo registruotas ir kurį laiką gyveno ieškovo buveinėje. Todėl atsakovas galėjo pareikšti protestą, jeigu nesutiko su tuo, kad ieškovo vadovas pasirašo už jį. Atsakovas, nusprendęs atsisakyti tokios parašų praktikos, galėjo savo valią pareikšti ieškovui arba išspręsti ginčą civilinio proceso tvarka. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prieštaravo susiklosčiusiai ieškovo veiklos praktikai. Tai tik patvirtina, kad atsakovas, susipykęs su ieškovo vadovu ar iš keršto, šį faktą panaudojo susidorojimui su V. S. ir ieškovo veiklos dezorganizavimui. Ikiteisminis tyrimas tęsėsi beveik dvejus metus, buvo konfiskuotas visas ieškovo archyvas, visi dokumentai ir antspaudai.

3) Teismas nepagrįstai 2006 m. gruodžio 15 d. darbo sutarties su atsakovu nepateikimą VSDFV įvertino kaip atsakovo atsakomybę šalinančią aplinkybę. Jokie įstatymai neįpareigoja privačių asmenų registruoti tokio pobūdžio sutarčių valstybinėse įstaigose. Minėta sutartis yra ieškovo vidinis dokumentas, darbo apmokėjimas pagal sutartį nėra garantuotas, kadangi ieškovas neturėjo ir neturi lėšų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas 2009 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai atliktų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 ir 300 straipsniuose, kadangi sužinojo, kad klastojant atsakovo parašą yra teikiami duomenys valstybės institucijoms. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 ieškovo pirmininkas buvo pripažintas kaltu, įvykdęs BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Nepriklausomai nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio ieškovo vadovas mano, kad atsakovas jį nepagrįstai apklatino. Ieškovo reikalavimas atlyginti turtinę žalą, kuri susidarė iš faktinių išlaidų baudžiamojoje byloje, negali būti vertinamas kitaip, kaip tik piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Ieškovas neįrodinėja visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Todėl jo reikalavimas priteisti turtinę žalą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės už ieškovui padarytą žalą dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl ieškovo vadovo galimai atliktos nusikalstamos veikos.

Byloje nustatyta, kad V. S. yra ieškovo vadovas (b.l. 7). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-311-203/2011 V. S. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 20 MGL (2600,00 Lt) dydžio bauda (b.l. 74-84). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. S. skundą ir paliko nepakeistą nurodytą nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti nuteistojo V. S. skundą (b.l. 11-14). Taigi, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, jame nustatyti faktai dėl nusikalstamos veikos pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą pripažintini neįrodinėtinais (prejudiciniais).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, civilinė atsakomybė gali atsirasti tik tada, jeigu skolininko elgesys yra neteisėtas. Ši sąlyga yra būtina tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės atvejais. Jeigu skolininko elgesys buvo teisėtas, civilinė atsakomybė neatsiranda. Taip pat neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti ieškovas.

Ieškovo ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodoma, kad 5000,00 Lt žala jam buvo padaryta dėl atsakovo skundo, pateikto ikiteisminio tyrimo įstaigai, pagrindu ieškovo vadovui iškeltos baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Tačiau baudžiamojoje byloje buvo priimtas aukščiau nurodytas teisėtas ir pagrįstas teismo nuosprendis, todėl atsakovo veiksmų dėl kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą negalima pripažinti neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime buvo pagrįstai padaryta išvada, kad civilinės atsakomybės sąlygų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neanalizuoja ieškovo nurodytų įrodymų dėl atsakovo buvimo ieškovo vyriausiuoju buhalteriu bei ieškovo vadovo teisės pasirašyti už atsakovą, kadangi jau minėtu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažinta, kad atsakovas nebuvo ieškovo darbuotoju ir vyriausiojo buhalterio pareigų neatliko, už ieškovo buhalterinę apskaitą yra atsakingas jo vadovas, kuris neteisėtai pasirašė dokumentuose atsakovo vardu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė