- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-304-275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Suinteresuotas asmuo
- G. I.
- Pareiškėjas
- kreditoriaus M
- Kreditorius
- M. D.
- Skolininkas
- S. I.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atmesti prašymai dėl proceso atnaujinimo, ekspertizės paskyrimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus M. D. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko S. I.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Suinteresuotas asmuo G. I. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 5V/2009, kadangi pareiškėja yra įkeisto turto bendrasavininkė, tačiau į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukta. Apie turto arešto nutartį Nr. 5/2009 ir varžytynių nutartį Nr. 5V/2009 G. I. nebuvo informuota, su šiomis nutartimis ji susipažino tik 2010-09-28 gavus antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymą ir turto arešto aktą dėl išieškojimo kreditoriaus M. D. naudai. Apeliantės teigimu ji su savo sutuoktiniu S. I. negyvena jau keturi metai, apie vykstantį išieškojimą nieko nežinojo, todėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nėra praleistas. Pareiškėja taip pat prašė skirti ekspertizę parašo tapatumui nustatyti, ar 2008-12-16 prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo pasirašė M. D. bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0015/09/01976 pagal kreditoriaus M. D. pateiktą vykdomąjį raštą Nr. 5V/2009.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. spalio 25 d. nutartimi atmetė
suinteresuoto asmens G. I. 2010-10-15 prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 5V/2009, prašymus dėl ekspertizės parašo tapatumui nustatyti paskyrimo bei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad S. I., užtikrindamas iki 2008-07-23 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120050019610, 2005-10-04 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė M. D. skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 0,1497 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 5/2009 minėtas įkeistas daiktas buvo areštuotas. Nutartis S. I. pasirašytinai įteikta dar 2009-04-10. 2009 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 5V/2009 nutarta išieškoti skolą ir parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą. Ši nutartis skolininkui taip pat įteikta pasirašytinai. Kadangi nėra duomenų, kad skolininkas S. I. ir G. I. santuoką būtų nutraukę, kad gyventų skyrium (CK 3.73 str.) ar kad jų turtas būtų padalintas (CK 3.116 str.), todėl teismas sprendė, jog pareiškėjos teiginiai, kad ji apie priverstinį skolos išieškojimą sužinojo tik prieš mėnesį, kai pirminė įkeisto turto arešto nutartis jos sutuoktiniui - skolininkui S. I. įteikta prieš pusantrų metų, kelia abejonių. Teismas laikė, kad apie priimtą nutartį G. I. buvo informuota dar 2009 m. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (per sutuoktinį S. I.). Pareiškėjos teigimu ji yra įkeisto turto bendrasavininkė. Teismas pažymėjo, kad hipotekos lakšte Nr. 01120050019610, kurį pasirašė ir pati G. I. (buvus I.) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas tik S. I. , tik skolininkas nurodytas įkeisto turto savininku ir Hipotekos registre. Hipotekos registro duomenis yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 str. 5 d.). Nekilnojamo turto registre sklypo savininku nuo 2005 m. taip pat nurodytas tik S. I. Teismas atmetė suinteresuoto asmens G. I. argumentą, kad civilinėje byloje Nr. 5V/2009 teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, t.y. G. I. , teisių ir pareigų, kuri šioje byloje nebuvo nei skolininkė, nei įkeisto turto savininkė (CPK 365 str.), todėl nėra pagrindo taikyti Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto. Apie priimtas priverstinio skolos išieškojimo nutartis G. I. informuota dar 2009 m. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per sutuoktinį S. I.), tačiau šių nutarčių neskundė apeliacine tvarka, todėl teismas pripažino, kad yra praleistas 3 mėn. prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas (CPK 368 str.). Teismas pažymėjo, kad hipotekos teisėjas, nagrinėdamas pareiškimus ir prašymus supaprastinta tvarka, jokių ekspertizių neskiria tiek dėl to, kad šie prašymai negalės būti išnagrinėti posėdžio metu (CPK 200 str., 212 str., 217 str., 544 str.), tiek dėl to, kad sutinkamai su formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2002-01-21 nutartis Nr. 3K-3-131/2002, LAT 2007-05-08 nutartis Nr. 3K-3-201/2007) hipotekos teisėjas nestabdo savo iniciatyva hipotekos procedūrų išieškoti skolą, ką turėtų daryti nutaręs sustabdyti bylą šiuo pagrindu (CPK 164 str. 2 p.). Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo, abejojantis parašo tikrumu, šias aplinkybes gali ginčyti bendra ginčo teisena, prašydamas stabdyti hipotekos procedūras.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo G. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės tenkinant prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 5V/2009. Nurodo, kad teismas be pagrindo laikė, kad apie priimtas 2009-01-07 ir 2009-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 5V/2009 G. I. sužinojo per S. I. dar 2009 metais. Neesant duomenų, ar G. I. ir S. I. gyvena kartu ar atskirai, bet turint duomenis, kad turtas priklauso dviems savininkams, teismas turėjo atskiru pranešimu informuoti apie bylą. Toks pranešimas šioje byloje nebuvo siųstas, todėl teismas be pagrindo laikė, kad informavus apie bylą S. I. kartu buvo informuota ir G. I. G. I. yra įkeisto daikto savininkė, kuriai įkeistas nekilnojamasis daiktas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su S. I., todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui 2009 m. sausio 7 d. nutartimi Nr. 5/2009 nutarus areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą, o 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi Nr. 5V/2009 tenkinus kreditoriaus M. D. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nutarus išieškoti skolą iš įkeisto turto bei priverstinai parduoti jį iš varžytynių, buvo nuspręsta ir dėl G. I., t.y. neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens, teisių ir pareigų. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas atnaujinti procesą remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Kadangi hipotekos teisėjas pažeidė Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, ir minėtos nutartys nebuvo peržiūrėtos apeliacine tvarka, todėl aukščiau minėtose nutartyse yra padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kas sudaro pagrindą proceso atnaujinimui ir pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Be to, 2009-05-13 nutartimi nutarta išieškoti per didelė negrąžintos paskolos suma. Negrąžinta paskolos suma yra 57 600 Lt, bet ne 84 800 Lt, tai patvirtina pridedamas paskolos sutarties su įrašais apie grąžinimą nuorašas. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo nustato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio terminą. Kadangi šešių mėnesių terminas yra suėjęs, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, dėl ko delspinigiai gali būti priteisti tik už paskutinius šešis mėnesius. Taip pat kreditoriaus M. D. prašomi priverstinai išieškoti delspinigiai yra aiškiai per dideli ir neprotingi (remiantis Paskolos sutarties 6 punktu nustatytos vieno procento delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną nuo pasiskolintos sumos). Be to, iš pridedamos paskolos sutarties matyti, kad skolininkas S. I. yra grąžinęs kreditoriui daugiau nei pusę skolos (grąžinta 67 200 Lt), tai reiškia, jog yra pagrindas taikyti Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies bei 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas ir delspinigius sumažinti. Apie aukščiau minėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis G. I. sužinojo 2010-09-28, kai buvo gautas antstolės Virginijos Meškauskienės patvarkymas ir turto arešto aktas (vykdomoji byla Nr. 0015/09/01976) dėl išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto kreditoriaus M. D. naudai. Pareiškėja su savo sutuoktiniu S. I. negyvena jau keturi metai, todėl apie vykstantį išieškojimą nieko nežinojo. Remiantis Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalimi prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas nepraleistas.
Atsiliepimas
Skolininkas S. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad apie priimtas 2009-01-07 ir 2009-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 5V/2009 sužinojo 2009 metais, tačiau G. I. apie jas neinformavo. Įkeistas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), S. I. ir G. I. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nusipirko jį 2005-05-19, o susituokė 2004-09-25. Apie tai, kad sklypo bendrasavininkė yra ir G. I. teismas turėjo žinoti iš hipotekos lakšto (hipotekos lakštas Nr. 01120050019610), kurį be kita ko pasirašė ir G. I. . Lakšte nurodyta, kad sklypo savininkė yra ir G. I. Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtina hipotekos teisėjo pareigą įspėti apie areštą ir išieškojimą įkeisto daikto savininką. Šią pareigą įtvirtina ir Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, kad hipotekos teisėjas privalo raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką apie tai, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Minėtos teisės normos įtvirtina hipotekos teisėjo pareigą įspėti apie išieškojimą, procesą. Hipotekos teisėjas to nepadarė, pažeidė minėtų teisės normų reikalavimus ir tokiu būdu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų. Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Kadangi hipotekos teisėjas pažeidė Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, ir minėtos nutartys nebuvo peržiūrėtos apeliacine tvarka, todėl aukščiau minėtose nutartyse yra padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, tai sudaro pagrindą proceso atnaujinimui ir pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl teisės paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo
LR CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyti asmenys, galintys paduoti prašymą atnaujinti procesą užbaigtose bylose – tai asmenys, kurių teises ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti priimta nutartimi ar sprendimu. Pareiškėja G. I., teigdama, kad Vilniaus m. I apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjos 2009-01-07 ir 2009-01-07 nutartimis buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, nenurodo, kokia jos teisė buvo pažeista. Tai, kad skolininkas S. I., bei skolos grąžinimo užtikrinimui įkeitusi turtą G. I. nevykdo hipoteka užtikrintos prievolės – grąžinti skolą, pareiškėja neginčija, tuo ji sutinka, kad teismas pagrįstai 2009-01-07 nutartimi areštavo jai ir sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą, o 2009-05-13 nutartimi nutarė jį priverstinai parduoti. Pareiškėjai nenurodžius argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog teismo nutartys dėl arešto ir priverstinio pardavimo buvo priimtos nepagrįstai, pripažintina, kad nutartimis nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, todėl ji negali paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje. Nurodydama, kad ji turėjo būti įtraukta į bylą dalyvaujančiu asmeniu kaip areštuojamo turto bendrasavininkė, tuo pareiškėja nurodo tik formalų pagrindą teismo nutartims panaikinti, o LR CPK 328 straipsnio nuostatos draudžia teismui naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį ar sprendimą. Nors ši teisės norma reglamentuoja sprendimų ir nutarčių naikinimą nagrinėjant bylas apeliacinės instancijos teisme, tačiau pagal analogiją ši nuostata taikytina ir svarstant klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl to, kad teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas proceso teisės reikalavimus.
Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė, jog prašo panaikinti teismo priimtas nutartis, tačiau tai, jog ji reiškia prašymą atmesti kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, leidžia daryti išvadą, kad ji siekia, jog būtų panaikinta nutartis areštuoti turtą, išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą turtą. Padarius išvadą, kad pareiškėja nenurodžiusi aplinkybių, dėl kurių turėjo būti priimtos kitokios nutartys pagal kreditoriaus prašymą t.y. pareiškėjai nenurodžius, jog ji gali įvykdyti ar jau įvykdė sutuoktinio prievolę grąžinti skolą ir dėl to turto pardavimas iš varžytynių pažeidžia jos teisę į turtą, pripažintina, kad tiek pareiškėjai dalyvaujant bylos nagrinėjime, tiek nedalyvaujant, teismas turėtų vienodai spręsti kreditoriaus prašymą, teismo nutarčių naikinimas dėl to, kad įkeisto turto antroji savininkė nebuvo įspėta apie areštą ir pardavimą turto priverstinai, būtų formalus. Žinodama, kad sutuoktinis negrąžina skolos, pareiškėja už jį neįvykdė prievolės, ji nepateikė įrodymų, jog kreipėsi ieškininės teisenos tvarka dėl skolos ir delspinigių kitokio dydžio nustatymo, todėl tai leidžia daryti išvadą, kad net ir įspėta apie išieškojimą, pareiškėja nebūtų sumokėjusi skolos ir delspinigių.
Dėl neteisingai nustatyto negrąžintos paskolos ir delspinigių dydžio
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartyse nurodyta neteisinga negrąžintos paskolos dalis, išieškoma delspinigių suma yra per didelė, nes netaikytas ieškininės senaties terminas juos apskaičiuojant, tačiau teismo nutartyje buvo nurodyti argumentai, kodėl teismas atmetė prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu. Nutartyje paryškintai nurodyta, jog hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, tai reiškia, jog skolininkams nesutinkant su nurodyta skolos ir delspinigių, hipotekos procedūros nestabdomos ir šioje byloje nenagrinėjama kreditoriaus paskaičiuotos skolos, delspinigių pagrįstumas, o siūloma skolininkams kreiptis į teismą ginčo tvarka, su reikalavimu nustatyti kitokio dydžio, nei nurodo kreditorius, skolą ir delspinigius. Pareiškėja neginčija šių teismo išvadų, nenurodo, jog teismo nutartyje nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika, aiškinant bylų nagrinėjimą XXXVI skyriuje numatyta tvarka būtų kitokia, todėl pirmosios instancijos teismo išvados padarytos tinkamai taikant teismų praktiką.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja turi atlyginti valstybei išlaidas, kurias turėjo teismas, siųsdamas procesinius dokumentus, jos sudaro 8,50 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš G. I. 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.