Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo, \ civilinėje byloje pagal ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. ieškinį atsakovei R. S. dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiantį dokumentą nesant bendrasavininkės sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. K., A. S. ir O. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė duoti už atsakovę R. S. jiems sutikimą gauti pagal architektės M. M. parengtą 2016-08-19 projektinę dokumentaciją - Garažų statybos projektą specialiuosius architektūros reikalavimus ir prisijungimo sąlygas, statybas leidžiantį dokumentą dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), dalyse, pažymėtose raidėmis B, C, D bendraturčių 1996-11-30 pasirašytame ir Nekilnojamojo turto registre registruotame šio žemės sklypo plane.Nurodė, kad ieškovai kartu su atsakove R. S. yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas) bendraturčiai, kuriems taip pat nuosavybės teise priklauso atskiros gyvenamosios paskirties patalpos statinyje, kuris yra tame pačiame žemės sklype. Žemės sklype yra pastatytas garažų paskirties statinys (toliau - garažų statinys), kuriam Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-11-25 išdavė statybos leidimą, tačiau jis buvo panaikintas teismo sprendimu bendraturtės R. S. iniciatyva ir to pasekoje šie statiniai pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau - Inspekcija) savavališka statyba, kiekvienam iš ieškovų surašant 2014-05-06 savavališkos statybos aktus bei 2014-05-06 privalomus nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovai dėl šių aktų ir nurodymų panaikinimo kreipėsi į teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 27289-933/2014, kurį paliko galioti Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016, nurodė, kad reikalavimas dėl aktų ir nurodymų panaikinimo atmetamas, tačiau suteikiamas 6 mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybas leidžiantį dokumentą dėl garažų statinio, t.y. teismo sprendimu suteikta galimybė įteisinti savavališkomis pripažintas statybas. Civilinės bylos dėl minėtų nurodymų ir aktų panaikinimo nagrinėjimo metu buvo žinoma, kad žemės sklype garažų statinio statyba iš esmės galima, tačiau formali kliūtis tinkamai sutvarkyti tas statybas buvo ir yra žemės sklypo bendraturčių nesutarimas dėl tų statybų apimties, nors iš tikrųjų niekada visiškai nebuvo aišku, kokie atsakovės nesutikimo motyvai. Ieškovai pirmą kartą kreipėsi į atsakovę sutikimo jų parengtam projektui 2015-01-28 pareiškimu per notarą T.P. V., tačiau į jį negavo jokio atsakymo, prieštaravimo jam, todėl laikydami, kad atsakovė neturi priežasčių nesutikti, kreipėsi dėl sutikimo į teismą ir tik civilinės bylos nagrinėjimo jame metu išgirdo tikruosius atsakovės motyvus, sąlygas, kuriomis tos garažo statinio statybos, jos nuomone, galimai būtų galimos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10- 20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19002-937/2015, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2016-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-716-275/2016, nurodė, kad jie negali daryti kategoriškos išvados, jog pagal ieškovų parengtą projektinę dokumentaciją, padarytus jos pakeitimus ir patikslinimus bylos nagrinėjimo metu, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje, ir ieškovų patvirtinimus, kad planuojamos statybos bus vykdomos tik žemės sklypo B, C, D dalyse, kurios priskirtos ieškovų individualiam naudojimuisi pagal 1996-11-30 žemės sklypo planą, registruotą Nekilnojamojo turto registre, o ant žemės sklypo išorinės ribos, kuri yra ir atsakovės naudojimuisi priskirtos žemės sklypo A dalies riba, nebus statoma tvora. Taigi, teismai pasisakė, kad atsakovės sutikimo neduoda ne todėl, kad garažų statinio statybos žemės sklypo B, C, D dalyse negalimos ar kaip nors pažeistų atsakovės interesus, bet tik dėl to, kad projektinė dokumentacija nėra pakankamai tiksli įsitikinti, jog statinys liks stovėti tik žemės sklypo B, C, D dalyse.Ieškovai po minėtų teismų sprendimų priėmimo pakoregavo projektinę dokumentaciją (architektės M. M. parengtas 2016-08-19 garažų statybos projektas) ir iš naujo pateikė ją derinti atsakovei 2016-08-19 raštu. Naujai sudaryta projektinė dokumentacija buvo sudaryta tiksliai viską pamatuojant, jų duomenis kelis kartus patikrinant su specialistais ir sudarant papildomus, paprastai nesudaromus, brėžinius, iš kurių matyti tiek esama, tiek būsima situacija, jų duomenys jau yra išbaigti. Kadangi nauja projektine dokumentacija pašalintos bet kokios abejonės dėl atsakovei individualiam naudojimuisi priskirtos žemės sklypo A dalies atlaisvinimo nuo užstatymo, t.y. nebeliko nė vienos priežasties vertinti galimas statybas kaip pažeidžiančias atsakovės interesus, bet ji tokio sutikimo neduoda, tai jo davimo klausimas išspręstinas teismo sprendimu.Atsakovė R. S. atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovei sužinojus, jog sklypo A dalyje nėra asmeninės nuosavybės teise priklausančių išmatavimų dėl jų savavališkai pastatytų statinių, ji apie tai informavo ieškovus, kurie dėl to dar labiau apsunkindavo ir trukdydavo jai teisėtai naudotis žemės sklypu tiek asmenine, tiek bendra nuosavybe. Todėl projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas iš esmės buvo panaikinti administracinio teismo, kai atsakovė jiems nedavė sutikimo, o minėti dokumentai buvo gauti suklastojus jos parašą. Atsakovę stebina ieškinyje ieškovų klaidinantis argumentai, kad iš tikrųjų nebuvo aišku, kokie atsakovės nesutikimo motyvai, kai iš aukščiu išdėstyto matyti ir iš teismui pateiktų dokumentų, kad apie juos visada puikiausiai žinojo, jog atsakovė nori teisėtai naudotis įsigyta nuosavybe - įvažiavimo į sklypą galimybe, turėti sklypą su konkrečiais parametrais, kai vieno iš ieškovų V. K. garažo siena pastatyta atsakovės sklypo A dalyje, bei nurodė, kad nesutinka dėl esminio statinio pažeidimo, kai statinys įeina į svetimą sklypą. Atsakovei sužinojus, kad nėra sklype priklausančių jai išmatavimų, patys ieškovai atsisakė bendrauti su atsakove. Be to, pastoviai ir piktybiškai sudarinėdavo įvairias kliūtis patekti į jai priklausančią sklypo dalį, žalodavo bei gadindavo jos asmeninius daiktus, dėl ko atsakovei ne vieną kartą teko kreiptis dėl ieškovų chuliganiškų veiksmų į policiją. Beje, kiekvieną kartą matant atsakovę kieme, jai girdit, ieškovai ją specialiai užgauliodavo ir žemindavo nemaloniais žodžiais, o savo žeminančiais veiksmais parodydavo arogantišką poelgį. Juolab ieškovai dar nuteikinėdavo ir gretimų sklypų kaimynus, kad ignoruotų atsakovę. Ieškovai savo ieškinį grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis (faktais) dėl kurių jau buvo pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-19003-937/2015 atsiliepime, kai buvo pirmą kartą teikę ieškinį atsakovei dėl statybos projekto sutikimo, kodėl nebuvo sureaguota į ieškovų 2015-01-28 pareiškimu per notarą T.P. V. siųstus dokumentus. Tiesiog apie pastarąjį pareiškimą atsakovė sužinojo iš ieškovų pateikto ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-l7250-833/2015 dėl naudojimosi turtu (žemės sklypu) tvarkos, tik tuomet nebuvo pridėti jokie garažo ir tvoros prieš projektiniai pasiūlymai. Pažymi, jog minėtame dokumente terminas buvo suteiktas specialiai per trumpas ir nėra protingas.Ieškovai nurodo, kad atsakovei nenorint būti tokio statinio statytoja ir nenorint turėti kokį nors jai nuosavybės teise priklausantį statinį ant jos individualios naudojimuisi priskirtos A dalies, ši dalis palikta neužstatyta, atitinkama dalis esamo statinio dalis bus nugriauta kaip numatyta naujai parengta dokumentacija. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-84-794/2016 pažymėjo, jog R. S. nėra suinteresuota statinio, kurio dalis jai priklausytų pastatymu. Todėl pritariant, atsakovė tikrai nenorėtų turėti tokio statinio su pažeidimais, kai ieškovams dėl to yra patogu prasiplatinti savo sklypo dalis atsakovės sklypo sąskaitą, taip sumažinai jai skirtą naudotis dalį, kaip dar paliekant statinio dalis (garažo sieną) stovėti svetimame sklype. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A- 716-275/2016 nurodo, kad pastato ilgis ir plotis yra esminiai duomenis, kai ginčas tarp bendrasavininkų kilęs dėl mažų žemės sklypo dalių naudojimo. Tačiau vėlgi pagal ieškovų pateiktą architektės M. M. parengtą 2016-08-19 garažų statybos projektą brėžinio 1 lapą matyti, kad iš viso nėra nurodyta, kokia paliekama neužstatyta atsakovei sklypo ploto dalis. Todėl vėl neaišku ar projektai nepažeis atsakovės interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino ieškovų V. K., A. S. ir O. Z. teisę gauti statybas leidžiantį dokumentą pagal M. M. parengtą 2016 m. rugpjūčio 19 d. projektinę dokumentaciją dėl garažų paskirties pastato statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), nesant žemės sklypo bendrasavininkės atsakovės R. S. sutikimo.Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į anksčiau tarp šalių teismuose vykusių ginčų išnagrinėjimo rezultatus ir nurodė, kad po teismų procesinių sprendimų priėmimo ieškovai parengė 2016 m. rugpjūčio 19 d. garažo ir tvoros statybos projektą. Vertindamas šią projektinę dokumentaciją šalių ginčo kontekste, teismas, viena vertus, iš esmės sutiko su atsakovės argumentais, kad dokumentuose yra tam tikrų neaiškumų-netikslumų, kita vertus, spręsdamas, ar šie projektinės dokumentacijos trūkumai gali būti vertinami kaip pakankamai pagrindžiantys-pateisinantys atsakovės nesutikimą su statinio projektu, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovės nurodytos aplinkybės yra susijusios su ieškovams priskirtinomis statinio dalimis. Atsižvelgdamas į tai, šiuos projektinės dokumentacijos netikslumus-trūkumus teismas vertino kaip nereikšmingus atsakovės teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste. Pabrėžė, kad tiesiogiai su atsakovės naudojamo žemės sklypo dalimi susijusi projekto dalis yra aiškiai atskleista ir detalizuota, todėl konstatavo, jog ieškovų teikiamas projektas nepažeis atsakovės teisių naudotis jai priskirta sklypo dalimi. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nurodė neketinanti išsaugoti jos naudojimuisi priskirto sklypo dalį šiuo metu užimančios pastato dalies. Priešingai, atsakovė išreiškė aiškų nesutikimą tam, kad jos naudojamo sklypo dalyje būtų statomas naujas ar išsaugomas esantis statinys, o kadangi pagal ieškovų teikiamą projektą būsimas statinys bus ne mažiau kaip per 10 cm nuo atsakovei priskirto naudotis sklypo dalies ribos, teismas padarė išvadą, kad ir šiuo aspektu atsakovės teisės ar teisėti interesai nepažeidžiami. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad atsakovės atsisakymas-vengimas duoti savo sutikimą ieškovų parengtai projektinei dokumentacijai nepagrįstai ir neproporcingai varžo ieškovų teises ir teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė R. S. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimo ir prašo jį panaikinti- ieškovų ieškinį atmesti. Nurodo, kad M. M. 2016-08-19 parengtoje projektinėje dokumentacijoje nėra numatoma statyti tvorą, kadangi tvoros statyba sumažintų atsakovei priskirtą individualiam naudojimuisi kraštinę atsakovės naudojimuisi žemės sklypo dalį. Būtent tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai sprendė, išsamiai nenagrinėjęs ir be jokios gilesnės analizės bei nesigilinę į konkrečias bylos aplinkybes, visiškai tenkino ieškinį, neįvertinęs esančių M. M. 2016-08-19 parengtų prieš projektinių pasiūlymų teisėtumą ir pagrįstumą, kurie neprieštarautų atsakovės interesams. Atsakovė negali sutikti su skundžiamame teismo sprendime esančiais motyvais, kurių pagrindu be jokios detalesnės ir gilesnės analizės teismas nelaikė pateiktus projektinius pasiūlymus su esminiais netikslumais ir trūkumais, kurie pažeidžia atsakovės interesus. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad be tikslių projekto brėžiniuose skaičių būtų sunku apskaičiuoti ir patikrinti aplinkybę, jog ieškovų statiniai tikrai bus ant jiems tenkančios sklypo dalies. Beje, teismas netgi nesirėmė bendraturčių pasirašytu žemės sklypo planu 1996-11-28, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Vadinasi, kas ir reikštų, kad atlikus aritmetinius veiksmus pagal 1996 metų sklypo planą iš bendro sklypo ilgio 21,99 m taškuose 4 ir 5 ir atėmus ieškovų dalį 18,44 m, būtų galima patikrinti ar atsakovei pilnai bus atlaisvinta nuo ieškovų statinių ir jai bus palikta 3,55 m taškuose 5-12-11 ir 3,58 m taškuose 13-14 priskirta naudotis sklypo A dalies plotas toks, koks atvaizduotas minėtame pasirašytame bendraturčių žemės sklypo plane.Užtat brėžiniuose ne tik be nenurodyto ieškovų bendro pastato „sienų ilgio“, bet ir be kitų esminių skaičių tampa neaišku: kiek statinio atitrauks nuo kairės bendraturčių žemės sklypo dalies brėžinio lapuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 esančiose viršutiniame 2.1 taške ir apatiniame 2.2 taške, kadangi tarp taškų 1.3 ir 1.4 nėra įrašytas netgi skaičius, koks atsakovei paliekamas atlaisvintas plotas sklypo A dalyje. Be to, pateiktuose dokumentuose nėra aišku, kiek atėmus bendrą statinio „sienų ilgį“, jį atitraukus nuo kairės sklypo dalies, kaip ir kiek patraukus garažą nuo atsakovės sklypo, ar Ieškovų statinys pilnai bus perstatytas 18,44 m tik jiems bendrai priskirtoje naudotis sklypo dalyje (1996 m. plane nuo 4 iki 11 taško 5,68+5,46+7,30). Šiuo aspektu svarbu pabrėžti, Vilniaus apygardos 2016-06-30 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-716-275/2016, kuris paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimą, nurodęs, kad pastato ilgis ir plotas yra laikomi esminiais duomenimis, kai ginčas tarp bendrasavininkių kilęs dėl mažų žemės sklypo dalių naudojimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog nesant brėžiniuose trims pagrindiniams vyraujantiems parametrams: plotui, ilgiui ir aukščiui, neįmanoma būtų vis tik patikrinti aplinkybes, jog statiniai realiai ir tikrai stovės ieškovams priskirtoje 18,44 m naudojamojoje žemės sklypo dalyje, kas yra labai svarbu, jog nebūtų pažeidžiami atsakovės, kaip savininkės teisėti interesai. Teismas visiškai šių klausimų neanalizavo.

16. Nurodo, jog aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad ieškovų išmatuota „taškais 2.5 ir 2.6 pažymėta sienos vieta, kurioje šiuo metu yra vidinė pastato siena“, kas reikštų, kad matavimai minėtuose taškuose atlikti statinio viduje, o ne statinio išorėje. Todėl nuo atsakovės sklypo A dalies būtent bus traukiama ieškovų išmatuota vidinė siena, o ne išorinė statinio siena. Kas reiškia, kaip matyti pagal projektus, jog pagal patraukiamos vidinės sienos išmatuotus parametrus bus perstatoma V. K. išorinė statinio siena taškuose 2.3 ir 2.4, nes taip yra nurodyta tiek aiškinamajame rašte, tiek pažymėta projektų brėžiniuose. Taigi išorinės sienos neišmatuota dalis ir toliau liks stovėti ant atsakovės sklypo dalies, t. y. statinio išorinė siena pagal brėžinius bus perstatoma pagal išmatuotos vidinės sienos matmenys, kas prieštarauja atsakovės interesams ir neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 1.5 straipsnio. Dėl to, atsakovė kreipėsi į M. K. individualią veiklą vykdantį specialistą, kad šis išmatuotų ieškovų statinio išorinę sieną, kuri patenka į jos sklypo A dalį. Teismas atsakovės teisinę poziciją ignoravo, tarsi atsakovė neturėtų jokios teisės ginti savo nuosavybės. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „pastato būtent išorinė (o ne vidinė) siena (nepriklausomai nuo šios sienos apšiltinimo ar apdailos medžiagų) bus nutolusi nuo atsakovei priskirto naudotis sklypo ribos ne mažiau kaip 10 cm“. Atsakovė griežtai nesutinka su minėtais teismo argumentais. Tokia teismo išvada padaryta nepagrįstai, nesivadovaujant CPK 265 straipsnio nuostatomis bei teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas peržengė pareikštus reikalavimus ir išėjo už jo ribų. Kadangi tarp šalių jau vyko panašaus pobūdžio ginčas, kaip precedentas, ieškovams pirmą kartą kreipiantis į teismą gauti iš atsakovės sutikimą dėl statybos projektui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-20 sprendime civilinėje byloje Nr. e2-19002-937/2015 nurodė, jog pateikto M. M. 2016-08-19 projekto 4 lape tarp taškų 1 ir 4 paskaičiavimai atlikti ne nuo išorės sienos, o 5 brėžinio lapas iš viso be skaičių, kad „atstumai tarp taškų apskaičiuoti tarp tų vietų, kur nubrėžtos linijos, kas neatitinka garažo sienų ribų, taigi, galimai garažo ribos gali būti dar didesnės“. Todėl teismo priimtas nepagrįstas sprendimas leidžia manyti, kad teismas toleruoja ir piktnaudžiauja kitai šaliai, nes bus įteisintas tik šis pagal projektą konkrečių matmenų neturintys statinys, nes pirmosios instancijos teismas sudaro prielaidas ieškovams jį koreguoti, o tai prieštarauja Statybos įstatymui, kuris numato, jog vienas iš esminių statinio projekto sprendimų yra statinio išorės matmenys, kurie turi būti konkrečiai išmatuoti ir atvaizduoti projekto brėžiniuose.

17. Pirmosios instancijos teismas priėmęs sprendimą nenurodė jokių byloje esančių įrodymų, kuro grindžia atsakovės vengimą duoti sutikimą ieškovams parengti projektinę dokumentaciją, o tai atrodo kaip teismo nusistatymą prieš atsakovę ir jos kaltinimą. Galbūt todėl, kad atsakovė aiškiai nurodė, jog pasitelkiant specialisto M. K. išvada ji nori, kad nuo jos sklypo A dalies ieškovai privalomai patrauktų savo išorinę, o ne vidinę statinio sieną.

19. Kaip minėta, ieškovų pateiktame garažų statinio projekte tiesiogiai nurodoma, kad šis statinys bus 10 cm atstumu nuo žemės sklypo A dalies ribos. Pirmos instancijos teismas nenustatė ir atsakovė nenurodė jokių duomenų ar argumentų, kurie patvirtintų tokio sprendimo negalimumą ar neatitikimą kitiems duomenims. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nesirėmė žemės sklypo planu, registruotu Nekilnojamojo turto registre, neatitinka faktinių aplinkybių. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad Garažo statinio projekte nėra nurodyti kokie nors esminiai to statinio duomenys. Šio statinio tiek plotis, tiek ilgis, tiek atskirų jų sudedamųjų dalių pločiai nurodyti brėžiniuose. Pažymėtina, kad atsakovės teisėtų interesų užtikrinimui svarbu ne tai, kaip ir kiek viena ar kita statinio konstrukcija bus patraukta, bet tai, kokių duomenų kokioje buvimo vietoje jos numatomos pastatyti. Tuos galutinius duomenis atitinkamu tikslumu ir nustato statinio projektas, nurodydamas duomenis, kurie turi būti pasiekti, bet ne kaip jie bus pasiekti. Statybos rezultatų pasiekimas yra rangos teisinių santykių dalykas ir jų tinkamumas patikrinamas per statybų baigimo akto surašymo ir nekilnojamojo daikto duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą procedūra metu.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš tikrųjų pastato išorinė siena nebus perstatoma, nes jos numatomoje buvimo vietoje, pažymėtoje taškais 2.3 ir 2.4 iš tikrųjų yra vidinė dabartinio pastato siena, „tikroji išorinė“ siena liks neišmatuota ir vietoje, pažymėtoje taškais 2.5 ir 2.6, t.y. žemės sklypo A dalyje. Tokie argumentai atmestini, nes teisės aktų reikalaujamu tikslumu garažo statinio projekte privaloma nurodyti ne esamus savavališka statyba pripažintus statinius, o statinius, kurie turi likti po statybų užbaigimo. Be to, pirmos instancijos teismas atsakovės interesų apsaugą užtikrino ne tik savo sprendimo rezoliucine dalimi, duodant nuorodą į konkretų garažo statinio projektą, bet ir dėstydamas aplinkybes motyvuojančioje dalyje, t.y. nurodydamas, kad garažo statinys negali būti statomas ant žemės sklypo A dalies ir tai nenumatoma pagal garažo statinio projektą.

21. Apeliaciniame skunde keliamas įvažiavimo (pravažiavimo) į žemės sklypo A dalį klausimas nėra šios bylos kaip statinių statybos apskritai dalykas, nes statinių statybos metu nėra sprendžiami naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir sąlygų klausimai. Be to, privažiavimo prie šios dalies klausimas nėra ir faktiškai aktualus, nes tokia galimybė atsakovei yra ir ji ja naudojasi, o į įvažiavimo galimybės faktiškai nėra dėl pačios atsakovės kaltės - ta A dalis nėra įrengta, joje yra žemės ūkio naudmenos, nepritaikytos jomis važiuoti transporto priemone.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

22. Apeliaciniame skunde atsakovė, nurodžiusi, kad teismas byloje neatskleidė bylos esmės, neprašo grąžinti bylos naujam nagrinėjimui, prašo, panaikinus teismo sprendimą, ieškinį atmesti. Iš skundo teksto galima daryti išvadą, kad atsakovė neatskleidimu esmės nurodo tai, kad teismas neįvertino ieškovų pateiktų 2016-08-19 priešprojektinių pasiūlymų teisėtumo ir pagrįstumo. Kuo pasireiškia šių pasiūlymų neteisėtumas, pareigą nurodyti turėjo atsakovė, atsiliepdama į ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad iš pateiktų brėžinių negalima teigti, kad pastatas nepateks į atsakovei priskirtiną naudotis sklypą, tačiau teismas padarė išvadą, kad pagal ieškovų teikiamą projektą statinio išorinė siena bus ne mažiau kaip per 10 cm nuo atsakovei priskirto naudotis sklypo dalies ribos, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės teisės ir teisėti interesai nepažeidžiami. Tai, kad teismo sprendime padaryta išvada, kad pagal tokius priešprojektinius pasiūlymus turi būti paruoštas projektas statinio rekonstrukcijai, reiškia, kad ieškovai turės teisę statyti pastato sieną , nutolusią nuo atsakovei priskirtinos naudotis sklypo dalies ribos ne mažiau, nei 10 cm, tuo atveju, jei faktiškai išliks pastato siena mažesniu atstumu, ieškovai pažeis teismo sprendimo nuostatą ir atsakovė turės pagrindą reikalauti, kad statinys nebūtų statomas mažesniu atstumu nuo jai skirto sklypo ribos.

23. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad be tikslių projekto brėžiniuose skaičių būtų sunku apskaičiuoti ir patikrinti aplinkybę, jog ieškovų statiniai tikrai bus ant jiems tenkančios sklypo dalies. Ieškovų pateiktame garažų statinio projekte tiesiogiai nurodoma, kad šis statinys bus 10 cm atstumu nuo žemės sklypo A dalies ribos, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovų pasiūlymas nėra pagrįstas, neaiški jo kraštinių vieta. Atsakovė nenurodė argumentų, kurie patvirtintų tokio projekto įgyvendinimo negalimumą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad projektinėje dokumentacijoje nenurodytos vidinių ribų koordinatės, tačiau šių koordinačių nenurodymas leidžia spręsti apie tai, ar pateiktu projektu bus pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai. Esminiu matavimu yra ne pastato vidaus, o išorės ribos, todėl plane nurodymas atstumo nuo pastato sienos iki sklypo ribos, leidžia daryti išvadą, kokiu žemės plotu už pastato sienos galės naudotis atsakovė pagal nustatytą naudojimosi tvarką. Pateiktame garažų ardymo-mūrijimo darbų plane matyti, kad dalis esamos garažo sienos numatyta nugriauti, jame yra nurodyti atstumai, nuo būsimos išorinės garažo sienos iki žemės sklypo, kuriuo naudojasi atsakovė, ribos, todėl atsakovės argumentai, kad nėra tikslių projekto brėžiniuose skaičių, nepagrįsti. Iš šio plano matyti, kad atstumas nuo sklypo ribos iki garažo sienos yra 3550 cm, kad šis atstumas neatitinka nustatytai naudojimosi žemė sklypu tvarkos, tokių duomenų byloje nėra. Atsakovė nenurodė, kokius kitus, be nurodytų skaičių, turėjo pateikti priešprojektiniame pasiūlyme architektė, kokius reikalavimus ji pažeidė nenurodydama šių skaičių, todėl atsakovės argumentas, kad ieškovų pasiūlymas garažų pastato ardymui yra neteisėtas, yra nepagrįstas.

24. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesirėmė žemės sklypo planu, registruotu Nekilnojamojo turto registre, neatitinka bylos duomenų, nes teismas pripažino pagrįstu architektės pateiktą aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad pateiktuose brėžiniuose užstatoma žemės sklypo dalis, priskirta naudotis bendrasavininkiams –ieškovams, o nuo esamų statinių atlaisvinama S. dalis, pažymėta taškais 1.3,1.4,1.5,1.6. Atsakovė turėjo nurodyti, kad turi interesą žinoti, koks projektuojamas atstumas tarp kiekvienų iš šių taškų. Kadangi esminis ginčas byloje kyla dėl atstumo, esančio tarp taškų 1.5 ir 1.6, šis atstumas plane yra nurodytas, todėl atsakovės argumentas, kad esminiai skaičiai nėra nurodyti, nepagrįstas.

25. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad Garažo statinio projekte nėra nurodyti kokie nors esminiai statinio duomenys. Šio statinio tiek plotis, tiek ilgis, tiek atskirų jų sudedamųjų dalių pločiai nurodyti brėžiniuose. Atsakovės teisėtų interesų užtikrinimui svarbu ne tai, kaip ir kiek viena ar kita statinio konstrukcija bus patraukta, bet tai, kokioje buvimo vietoje jos numatomos pastatyti, esmę sudaro tai, kokioje vietoje bus statinio siena, besiribojanti su atsakovei priskirta žemės sklypo dalimi, todėl atsakovė, teigdama, kad projekte turėjo būti nurodyti ir kiti matmenys, turėjo šį teiginį pagrįsti, t.y. nurodyti, kokį jos teisėtą interesą pažeidžia ir kokių atstumų nenurodymas pateiktame plane.

26. Ieškovė pateikė byloje 2018-01-29 prašymą įpareigoti ieškovus paskaičiuoti pagal pateiktą projektinę dokumentaciją žemės sklypo (duomenys neskelbtini), užstatymo tankį. Ir prijungti papildomus dokumentus. Prašyme nurodė, kad ieškovams išnaudojus pilnai užstatymo tankį, kitas bendraturtis praras galimybę statytis ką nors savo dalyje. Prašymas atmestinas, nes šiuo prašymu atsakovė siekia, kad byloje būtų gauti nauji įrodymai, kuriuos atsakovė turėjo galimybę teikti pirmosios instancijos teisme. CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Iš teismo posėdžių garso įrašo matyti, kad atsakovė tokio prašymo nereiškė pirmosios instancijos teisme, nenurodė tokios aplinkybės, kaip užstatymo tankio viršijimas pirmosios instancijos teismui kaip pagrindo ieškiniui atmesti, todėl teismas, priimdamas įrodymus, kuriuos būtinybė pateikti iškilo vėliau, atmesta ieškovės prašymą įpareigoti ieškovus teikti papildomus įrodymus byloje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.