Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Teisėja D. Jazbutienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.; 1.2.25.5.; 2.1.12.2.2.; 2.4.6.3.1.

2007 m. kovo 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-03-16 nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Prokuroro ieškinys tenkintas ir iš R. J. priteista 2280 Lt Valstybinei ligonių kasai. P. K. ir K. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir P. K. priteista 4439 Lt turtinės žalos atlyginimo, 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; K. K. priteista 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteista už tai, kad 2004-01-30, apie 18.00 val., Šilutės r., kelio Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda 185 kilometre, vairuodama automobilį „Opel Astra“, pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 145 punkto reikalavimą – vairuotojui prieš pradedant važiuoti, persirikiuoti ar kitaip keisti važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai yra saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, 148 punkto reikalavimą – persirikiuojant duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi, tai yra važiuojamųjų dalių susikirtime manevravo į dešinę papildomą eismo juostą ir sudarė kliūtį šia eismo juosta važiavusiam autobusui „Volvo“, vairuojamam J. K., dėl ko susidūrus transporto priemonėms įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų kūno sužalojimų žuvo automobilio „Opel Astra“ keleivė L. K. ir buvo sunkiai sutrikdyta V. R. sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-03-16 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismas priėmė nuosprendį neištyręs visų baudžiamosios bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinęs byloje surinktus prieštaringus įrodymus. Nuosprendis grindžiamas tik autobuso vairuotojo ir jo keleivių parodymais, kurie nenuoseklūs ir nepagrįsti jokia kita objektyvia baudžiamosios bylos medžiaga. Nurodo, kad visiškai neanalizuojami autobuso vairuotojo J. K. veiksmai, o vadovaujamasi tik ta specialisto išvados dalimi, kurioje konstatuojama, kad jos veiksmai prieštaravo Kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimams. Teismas neteisingai nuosprendyje nurodė, kad liudytojai E. B., R. Z. ir I. G. parodė, kad jos automobilis pajudėjo 20-30 m atstumu, nes šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nurodė 10 m atstumą. Be to, nurodo, kad jos automobilis stovėjo. Nemotyvuotai buvo atmesti jos ir jos gynėjo prašymas atlikti parodymų patikrinimą vietoje bei autotechninę ekspertizę, kas galėjo nurodyti itin svarbias šio autoįvykio aplinkybes, nes liko neaišku, kurią kelio dalį liudytojai laiko kelio viduriu, bei patvirtinti, kad autobusas važiavo didesniu nei 60 km/val. greičiu. Liudytojai E. B., I. G. bei R. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad autobusas važiavo per greitai, visų liudytojų parodymais jie stovintį automobilį pamatė iš daugiau nei 200 metrų atstumo. Autobuso vairuotojas neturėjo jokios galimybės saugiai apvažiuoti jos stovimo automobilio iš dešinės, todėl iš anksto privalėjo mažinti greitį ir tokiu būdu išvengti susidūrimo.

2006-03-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi nuteistosios apeliacinis skundas buvo atmestas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-12-12 nutartimi 2006-03-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Aukščiausiojo Teismo nutartyje, be kita ko, yra nurodyta, jog nagrinėjant bylą į ją turėjo būti įtrauktas civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“.

Teismo posėdyje nuteistoji bei jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismo 2005-03-16 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir su tuo susijusio netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p., 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas ištyręs bylos aplinkybes pagrįstai nuteisė R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. Iš apylinkės teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų matyti, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo L. K. ir buvo sunkiai sužalotas V. R., įvyko dėl R. J. veiksmų, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo paskirta autotechninė ekspertizė. Ekspertizės aktu (b.l.67-77, t.2) yra nustatyta, kad prieš pat susidūrimą R. J. vairuojamas automobilis arba pajudėjo iš kairės eismo juostos į papildomą eismo juostą, arba stovėjo kelyje įstrižai. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir apeliacinės instancijos posėdyje apklaustas ekspertas V. P.. Abiem atvejais buvo nustatyta, jog smūgio metu tarp V. J. vairuojamo automobilio ir autobuso buvo 27 laipsnių kampas, vadinasi, nėra tikėtina V. J. versija, jog ji buvo sustojusi ir niekur nejudėjo, nes, jeigu automobilis būtų sustojęs, jis laikantis Kelių eismo taisyklių 190 p. reikalavimų turėjo stovėti tiesiai, o ne pasuktas kampu. Pabrėžtina tai, kad tokią išvadą ekspertas davė panaudodamas naujausią kompiuterinę modeliavimo programą „Crasch“, o tai atmeta galimybę, jog ekspertas duodamas išvadas galėjo suklysti.

Apylinkės teisme apklaustos autobuse važiavusios mokytojos I. G., R. Z. ir E. B. nedvejodamos parodė, kad prieš pat susidūrimą automobilis pasuko dešinėn prieš pat autobusą. Jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Akcentuotina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojos buvo apklaustos tą pačią dieną, tuojau po autoįvykio ( b.l.103-104, 106-107, 110-111, t.1), kai įvykiai dar nebuvo užmiršti, o apklaustos apylinkės teisme nurodė tas pačias aplinkybes. Liudytojų parodymai neprieštarauja įvykio aplinkybėms, autobuso vairuotojo J. K. parodymams, juos patvirtina specialisto ir eksperto išvados, todėl teismas neturėjo pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, o nurodytas skirtingas atstumas, kurį pajudėjo lengvasis automobilis (ar tai buvo 10, ar 20-30 metrų), nėra pagrindas teigti, kad liudytojų parodymai yra nenuoseklūs.

Tuo tarpu apeliantės parodymai kito priklausomai nuo eismo saugumo eksperto išvadų. Antai nuo pat pradžių ji teigė, kad buvo sustojusi kelkraštyje ( b.l.133-135, 139-141 t.1), apylinkės teisme nurodė, kad jau stovėjo kelio susiaurėjime, „truputį skersai“, darant su ja parodymų patikrinimą vietoje nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje jau nurodė, kad buvo sustojusi papildomos juostos pabaigoje (b.l. 57-58, t.2), o kasaciniame skunde nurodė, kad sustojo beveik pačiame papildomos juostos gale. Beje, apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs ekspertas paaiškino, kad R. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodyta automobilio stovėjimo vieta neatitinka realios padėties pagal nustatytus transporto priemonių sugadinimus.

Liudytojo A. D. parodymai, kuriais siūloma vadovautis apeliaciniame skunde, taip pat yra prieštaringi ir apylinkės teismas pagrįstai juos atmetė. Apylinkės teismas, atmesdamas jo parodymus, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad R. D. negalėjo tvirtai nurodyti, kokį posūkio signalą - kairįjį ar dešinįjį - rodė automobilio vairuotoja. Atliekant įrodymų tyrimą apygardos teisme, buvo padarytas parodymų patikrinimas vietoje su liudytoju. A. D., būdamas įvykio vietoje, negalėjo parodyti, kur įvyko įvykis, vėl teigė, jog degė ne dešinysis, kaip buvo nurodžiusi R. J., o kairysis posūkis ( b.l.40-41, t.2).

Apeliaciniame skunde yra kritikuojami autobuso vairuotojo veiksmai ( teigiama, kad jis važiavo per greitai, turėjo stabdyti, sulėtinti greitį ir pan.). Leistino greičio viršijimo bylos duomenimis nenustatyta. Pabrėžtina, jog autobuso vairuotojas turėjo teisę, siekdamas apvažiuoti kliūtį, važiuoti papildoma eismo juosta, kelio ženklas, nurodantis eismo kryptis tam neprieštaravo ( b.l.50, t.1). Ekspertizės išvadoje ( b.l. 67-76, t.2) yra nurodyta, kad ekstremalus transporto stabdymas ant sniegu padengtos kelio dangos gali būti nesaugus, galintis privesti prie judėjimo stabilumo praradimo. Tą patį ekspertas patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ( b.l.83, t.2). Apeliantė nurodo, jog autobuso vairuotojas turėjo galimybę, pastebėjęs kliūtį, sustabdyti autobusą. Tačiau ši situacija analizuotina ir autobuso vairuotojo veiksmai vertintini Kelių eismo taisyklių atitikimo požiūriu tik tokiu atveju, jeigu R. J. vairuojamas automobilis būtų stovėjęs, o jeigu ir būtų pajudėjęs, tai ne prieš pat betarpiškai artėjantį ir kliūtį bandantį apvažiuoti autobusą, o dar anksčiau. Ekspertizės išvadoje yra akcentuojama, kad jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje eismo ir kelio situacijoje autobuso vairuotojas J. K. iš didesnio nei nurodytas atstumas ( priklausomai nuo važiavimo greičio nuo 38 m iki 151 m) turėjo realią grėsmę eismo saugumui ir kliūtį autobuso judėjimui sudariusį automobilį, tai ekstremaliai stabdydamas galėjo sustoti neprivažiuodamas susidūrimo vietos. Jau minėtais liudytojų I. G., R. Z., E. B., autobuso vairuotojo J. K. parodymais, kuriais pagrįstai rėmėsi apylinkės teismas, buvo nustatyta, kad reali kliūtis ir grėsmė eismo saugumui kilo ne tada, kai autobuso vairuotojas iš toli pastebėjo R. J. automobilį, o būtent tada, kai automobilis pajudėjo dešinėn prieš pat kliūtį bandantį aplenkti autobusą. Šioje situacijoje visai nėra svarbus konkretus atstumas, kuris dėl suprantamų priežasčių atskirų liudytojų gali būti įvertintas ir nurodomas nežymiai skirtingai (10 metrų ar 30 metrų), bet kokiu atveju yra akivaizdu, kad lengvasis automobilis pajudėjo dešinėn prieš pat artėjantį autobusą ir jokios galimybės išvengti susidūrimo autobuso vairuotojas neturėjo. Kita vertus, reikia turėti galvoje ir tai, kad slidžiame kelyje autobusu buvo vežami vaikai, tad kelio viduryje atsiradusios kliūties - lengvojo automobilio apvažiavimas iš dešinės - neprieštaravo Kelių eismo taisyklių 172.p., 173 p. reikalavimams ir buvo teisingas autobuso vairuotojo J. K. sprendimas.

R. J. veiksmai, pravažiavus kelių važiuojamųjų dalių susikirtimą ir tamsiu paros metu manevravus į dešinę, papildomą eismo juostą, sudarius kliūtį ir tuo pačiu pavojų šia eismo juosta važiavusiam autobusui, prieštaravo saugaus eismo reikalavimams, nurodytiems KET 51, 53, 145, 148 punktuose, ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su šios avarijos kilimu.

Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. J. veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, R. J. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Dėl žalos atlyginimo.

Iš draudimo sutarties ( b.l. 31, t.1) matyti, kad R. J. vairuojamas automobilis nuo 2003-02-18 iki 2004-02-17 buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nepagrįstai kaip civilinio atsakovo neįtraukė draudimo kompanijos bendrovės „Lietuvos draudimas“. 2004-01-30 eismo įvykio metu draudiko atsakomybę reglamentavo Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. ( 2003-04-09 redakcija). Pagal šią normą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma yra 30000 Lt asmeniui ir 30000 Lt turtui. Tokia pati draudimo suma yra įrašyta ir paminėtoje draudimo sutartyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija 2006 m. balandžio 11 d. nutartimi suvienodino praktiką šiuo klausimu ir konstatavo, jog tais atvejais, kai draudiko įsipareigojamos atlyginti žalos asmeniui rūšis (turtinė, neturtinė) neaptarta transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, nekonkretizuota šiuos draudimo santykius reglamentuojančiose teisės normose, draudikas atsako asmeniui už abiejų rūšių žalą – turtinę ir neturtinę. Tokiais atvejais draudiko atsakomybę už nukentėjusiajam padarytą žalą, neatsižvelgiant į jos rūšį, riboja tik draudimo išmokų dydis. Draudimo sumos pakanka atlyginti nukentėjusiesiems P. K. ir K. K. apylinkės teismo priteistiems civiliniams ieškiniams, todėl visą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas ( Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d., 3 d.).

Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, apygardos teismas iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ gavo duomenis, kad 2280 Lt ieškinys jau yra patenkintas, išmokant šiuos pinigus Valstybinei ligonių kasai ( b.l.143, t.2), todėl šie pinigai iš civilinio atsakovo nepriteisiami.

Apylinkės teismas atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nusprendė paskirti jai įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Kadangi iš nuteistosios jokia žala nepriteisiama, toks įpareigojimas netenka prasmės. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. norma, numatanti teismo įpareigojimų skyrimą, yra imperatyvi - teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, privalo skirti vieną ar kelis įpareigojimus. Apylinkės teismas skyrė tik vieną, bet vieną iš sunkiausių įpareigojimų - žalos atlyginimą, todėl kolegija vietoj jo, nesunkindama nuteistosios padėties, skiria lengvesnį įpareigojimą - draudimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo išvykti iš gyvenamosios vietos ( BK 75 str. 2 d. 7 p.).

Apylinkės teismas netinkamai išsprendė žalos atlyginimo klausimą, o atidėdamas bausmės vykdymą paskyrė įpareigojimą, kurio negalėjo skirti taip netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą., todėl nuosprendis keičiamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,2 d. 2 p. kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš R. J. yra priteista Valstybinei ligonių kasai 2280 Lt gydymosi išlaidų.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 1 p., 3 d. R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo įpareigota atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p. įpareigoti R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Panaikinti nuosprendžio dalį, pagal kurią iš R. J. priteista turtinė ir neturtinė žala P. K. ir K. K..

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti P. K. 4439 litus turtinės žalos atlyginimo.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti P. K. 6000 litų neturtinės žalos, K. K. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 6000 litų neturtinės žalos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

N. R. J. apeliacinį skundą atmesti.