- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-18
- Bylos Nr.
- e2-14255-639/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11667-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- S. R.
- Trečiasis asmuo
- V. C., V. R.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei S. R., tretiesiems asmenims V. R., V. C. (V. C.), dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei S. R. kuriuo prašė priteisti 167,16 Eur turtinės žalos atlyginimo, 22,88 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-09-04 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 75-1 sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 167,16 Eur dydžio draudimo išmoką. Paaiškino, kad atsakovė yra virš esančio buto (iš kurio bėgo vanduo) savininkė. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nėra jos kaltės dėl padarytos žalos, nes 2014
m. rugpjūčio 19 d. sudarė buto preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį su V. C.. Be to 2014 m. rugpjūčio 20 d. perdavė butą jam valdyti. 2014 m. rugsėjo 23 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi užpylimas įvyko kai butą valdė (naudojosi) V. C., dėl to atsakovė negali būti kalta ir negali būti atsakinga. Taip pat nurodė, kad nesutinka su padarytos žalos dydžiu.
3.Tretysis asmuo V. C., paaiškino, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas. Butą jis nusipirko iš atsakovės S. R.. Tačiau butą pradėjo valdyti dar iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, ir jame užsakė padaryti remontą. Remontą atliko jo pasamdyti meistrai. Atliekant remontą jis pats nedalyvavo, tačiau vėliau sužinojo, kad atliekant remontą buvo užpiltas žemiau (pirmame aukšte) esantis butas.
4. Tretysis asmuo V. R. (nukentėjusio buto savininkė) į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Apie bylą posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bylos dokumentais nustatyta, kad 2014-09-04 d. vandeniu buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Įvykio metu butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Dėl turto sugadinimo padaryta žala, dėl kurios ieškovas draudėjui apskaičiavo išmokėjo 167,16 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudiminio įvykio priežastys vandens užliejimas iš viršutinio trečiame aukšte esančio buto kuriuo savininkė tuo metu oficialiai buvo atsakovė S. R.. Dėl to tarp šalių nėra jokio ginčo.
6. Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, ji savo reikalavimo teisę kildina iš draudėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų. Taigi ieškinio teisinį faktinį pagrindą sudaro deliktinė atsakomybė, kuri taikytina atsakingam už žalą asmeniui. Svarbu pažymėti, jog civilinė deliktinė atsakomybė yra prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dėl to taikant šią civilinės atsakomybės rūšį ir nustatant neteisėtus veiksmus turi būti vadovaujamasi CK 263 straipsnio 1 dalyje ir 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto taisykle. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas.
7. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
8. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
9. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
10. Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad būtent atsakovė netinkami prižiūrėjo jai priklausantį butą ir dėl šių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtą gadinantis poveikis, buvo aplietos ieškovės apdraustos patalpos ir kilo žala. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį buto savininkei tenka ir nesant jos kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buto savininkei, sąlygos (žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-01-05 d. sprendimas Nr. e2A-49-253/2017).
11. Atsakovė nurodė, kad kai į vyko buto užpylimas (2014-09-04 d.) jį butą jau buvo perdavusi valdyti trečiajam asmeniui V. C., todėl neturi pareigos atlyginti žalą. Vienok teismas atsakant į šiuos atsakovės argumentus pakartoja, kad civilinė deliktinė atsakomybė yra prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dėl to taikant šią civilinės atsakomybės rūšį ir nustatant neteisėtus veiksmus turi būti vadovaujamasi CK 263 straipsnio 1 dalyje ir 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto taisykle. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas. Byloje nėra ginčo, jog buto savininkė užpylimo metu buvo atsakovė. Tai patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas. Dėl to būtent jai, kaip buto savininkei, ir kilo pareiga rūpintis bei eksploatuoti butą taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Taigi nors nustatyta aplinkybė, jog butą faktiškai prižiūrėjo kitas asmuo, tai neturi teisinės reikšmės. Teisės ir pareigos, numatytos sutartyje, būtų aktualios tik tuo atveju, jeigu ieškovė savo reikalavimą reikštų civilinės atsakomybės pagrindu. Šiuo atveju kadangi ieškovė neturi sutartinių teisinių santykių nei su V. C., nei su kitais asmenimis, todėl teisiškai pagrįsta aplinkybė, kad reikalavimą ji reiškia deliktinės atsakomybės pagrindu, o sutartinių pareigų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šių aplinkybių vertinimas būtų aktualus atsakovei S. R. pareiškus reikalavimą V. C. ar kitam asmeniui, dėl nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiama, kas ieškovei turi atsakyti pagal deliktinės teisės normas, dėl to sutartiniai teisiniai santykiai neturėtų būti vertinami. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi nustatyta aplinkybė, jog draudėjas, įgyvendindamas subrogacijos teisę, savo reikalavimą kildina remdamasis deliktinės, o ne sutartinės teisės normomis.
12. Dėl išdėstytų motyvų ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 167,16 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl žalos dydžio
13. Atsikirtimuose į ieškinį atsakovė taip pat išreiškė abejones dėl ieškovės ieškinyje nurodyto padarytos žalos (nuostolių) dydžio. Ištyręs bylos medžiagą, teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Ieškovės nurodytos lokalinės sąmatos sudarytos ir žala paskaičiuota iš esmės laikantis statybos techninių reglamentų bei rekomendacijų. Be to ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, taip pat pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad apgadintas turtas užfiksuotas po įvykio. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ieškovės apskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas (CPK 12, 178 straipsnis). Įvertinus tai teismas priimant sprendimą remiasi ieškovės pateiktais žalos dydį pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (CPK 185 str.).
Dėl palūkanų
14. Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines kompensuojamąsias palūkanas, t. y. 22.88 Eur, už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2014-11-25) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 167,16 Eur (skola) x 0,05 procentų (palūkanų dydis) / 365 (dienų skaičius metuose) x 999 (pradelstų dienų skaičius).
15. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovei S. R. kilo civilinė deliktinė atsakomybė. Ji gavusi AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją ir žinodama, kad privalo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ žalą, elgėsi pasyviai, į ieškovę nesikreipė, su ja nebendradarbiavo ir jokio susitarimo, kad nebūtų skaičiuojamos palūkanos, nesudarė. Kadangi atsakovė atsisakė geranoriškai atlyginti žalą, ieškovė teisėtai ir pagrįstai tikisi minimalių įstatyme nustatytų palūkanų už laikotarpį nuo tada, kai atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, iki bylos iškėlimo teisme, kadangi šiuo laikotarpiu ieškovė patyrė nuostolius dėl laiku neįvykdytos prievolės – laiku negauto žalos atlyginimo.
17. Be to ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 190,04 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
18. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p. ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 70,08 Eur atstovavimo (teisinės pagalbos) išlaidų, iš viso 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės S. R. 167,16 Eur žalos atlyginimo,22,88 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą 190,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.