Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-611-829/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
1-611-829/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00600-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Kaltinamasis
P. K.
Nukentėjusysis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-611-829/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00600-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,

kaltinamajam P. K.,nukentėjusiajam R. G., jo įstatyminei atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, pačio teigimu dirbantis Norvegijoje, gyvenantis Kaunas, (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus; vadovaujantis BK 63 straipsniu 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, galutinė bausmė paskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis P. K. 2019 m. sausio 3 d., apie 18 val. 23 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, viešoje vietoje – gatvėje, matant kitiems asmenims, tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, priėjęs prie gatve ėjusio nepilnamečio R. G., gim. (duomenys neskelbtini), sugriebė jį už kaklo ir keletą metrų pastūmęs pakišo koją ir pargriovė jį ant žemės, padarydamas jam dešinės čiurnos sąnario sumušimą, taip šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nežymiai sutrikdė R. G. sveikatą.

Kaltinamasis P. K. pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, paaiškindamas, kad 2019 m. sausio 3 d. važiavo su drauge automobiliu „Audi A3“ iš Kudirkos Naumiesčio. (duomenys neskelbtini), degant raudonam šviesaforo signalui, 3 ar 4 jaunuoliai ėjo per gatvę. Nesuvaldė emocijų, kadangi buvo įpykęs, ir išlipęs iš automobilio, pargriovė nukentėjusįjį. Įvykio metu buvo blaivas. Neigiamai vertina savo elgesį. Jaučia didelę gėdą ir kaltę. Ateityje daugiau taip nesielgs. Nori keisti savo gyvenimą, pakeitė gyvenamąją vietą, draugus. Dėl jo veiksmų R. G. galėjo patirti nustatytus sužalojimus. Šį įvykį galėjo matyti jo draugė D. J. ir nukentėjusiojo draugai. Civiliniai ieškiniai atlyginti. Šiuo metu pajamų ir santaupų neturi. Sutiktų dirbti viešuosius darbus (b. l. 143–144).

Kaltinamajam P. K. visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamasis, nukentėjusysis, jo įstatyminė atstovė ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Iš nukentėjusiojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. sausio 3 d., apie 18 val. 30 min. jis su draugais: E. J., L. Š. ir A. Š., ėjo iš treniruotės. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, priėjus (duomenys neskelbtini) pastatą jis perėjo gatvę per pėsčiųjų perėją, kurią reguliavo šviesoforas. Matė, jog jam įeinant į perėją mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Einant per pėsčiųjų perėją jis girdėjo jog iš kažkurio automobilio pasigirdo signalas, tačiau iš kurio automobilio buvo signalas jis nematė. Perėjęs pėsčiųjų perėją jis po kelių akimirkų pastebėjo, kad sustojo automobilis, iš kurio išlipo jam nepažįstamas vaikinas, kuris prie jo eidamas plūdosi keiksmažodžiais, sakė: ,,– (duomenys neskelbtini)“ ir rankomis stvėręs jam už kaklo stūmė jį atgal, po to pakišo koją ir jį pargriovė ant trinkelių. Pargriovęs dar kažką pasakė, tačiau smūgių nesudavė. Atsistojęs jis pajuto skausmą dešinėje kojos čiurnoje, kurią tikriausiai pasitempė pargriovimo metu. Kai jį vaikinas pargriovė, tai jis matė kaip iš automobilio „Audi A3“ išlipo mergina, girdėjo kaip ji jį pastūmusį vaikiną ramino, sakė jam jog jau gana, kvietė važiuoti. Tuomet jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilyje daugiau jis jokių asmenų nematė. Jis galvoja, jog tas vaikinas buvo nepatenkintas tuo kaip jis perėjo gatvę. Jiems išvažiavus atėjo jo draugai, kurie užsifiksavo automobilio valstybinį numerį. Po įvykio jo draugas E. J. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Pareigūnai jį parvežė namo, iš kur jis kartu su savo mama nuvažiavo į Šakių ligoninės priėmimą, kur jam nustatė dešinės kojos čiurnos raiščių patempimą. Pas šeimos gydytojus jis nesilankė. Jis išsigando kaip prie jo staiga ir netikėtai priėjo tas vaikinas ir griebė jam už kaklo, pradėjo galvoti ką jis padarė, jog jį šitaip užsipuolė, todėl norėtų, jog kaltas asmuo būtų nubaustas (b. l. 41).

Iš liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. sausio 3 d. apie 18 val. 30 min. sūnų R. G. namo parvežė policijos pareigūnai. Paklausus kas atsitiko, jis paaiškino, kad tą diena apie 18 val. 10 min. jam einant (duomenys neskelbtini) pro miesto skverą, prie jo sustojo „Audi“ markės automobilis, iš kurio išlipęs nepažįstamas jaunuolis be jokios priežasties griebė sūnų už kaklo ir pakišdamas koją pargriovė jį ant žemės. Dar pasakojo, kad tuo pačiu automobiliu vyko mergina, kuri išlipusi sudrausmino tą jaunuolį. Jis pasakojo, kad kartu su juo dar buvo jo trys draugai. Kadangi sūnui skaudėjo dešinę koją, su juo nuvyko į Šakių ligoninę, kur priėmime gydytojas nustatė dešinės kojos čiurnos raiščių patempimą. Dėl ko nepažįstamas vaikinas užsipuolė sūnų nurodyti negali. Po patirto sužalojimo sūnus buvo apžiūrėtas Šakių ligoninės priėmimo skyriuje, po apžiūros išleistas gydytis į namus. Dėl sūnaus gydymo jokių išlaidų neturėjo, įvykio metu joks sūnaus turtas sugadintas nebuvo. Dėl sūnaus sumušimo ji patyrė stresą, išgąsti, sūnus taip pat labai išsigando, jam buvo sukeltas ir fizinis skausmas, todėl dėl visų šių nemalonių išgyvenimų jai ir sūnui yra padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 100 Eur, todėl reiškia civilinį ieškinį 100 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti (b. l. 52–54, 55–56).

Iš liudytojo L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. sausio 3 d., apie 18 val. 30 min. jis su draugais: R. G., E. J. ir A. Š., ėjo iš krepšinio treniruotės. Priėjus (duomenys neskelbtini) pastatą jis perėjo gatvę per pėsčiųjų perėją, kurią reguliavo šviesoforas. Į perėją pirmas įėjo R. G. Jis matė, kad tuomet kai R. G. įėjo į pėsčiųjų perėją mirksėjo žalias šviesoforo signalas, o R. G. dar būnant viduryje perėjos jau užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Pereidamas per pėsčiųjų perėją R. G. jokių nepadorių ar kitokių gestų nerodė, jokių žodžių ar keiksmažodžių neišsakė. Kai R. G. ėjo per pėsčiųjų perėją jis girdėjo jog iš tamsios spalvos automobilio, stovėjusio antroje juostoje už sidabrinio automobilio, pasigirdo garsinis signalas. Kai R. G. perėjo per pėsčiųjų perėją jis po kelių akimirkų pastebėjo, jog automobilis pasuko dešinėn ir sustoje dešinėje kelio pusėje. Kol R. G. jų laukė perėjęs perėją, jis matė kaip iš minėto automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išlipo nepažįstamas vyriškis, smulkaus kūno sudėjimo, žemo ūgio, ir priėjęs prie R. G. stvėrė jam už kaklo, stūmė atgal, po to pakišo koją ir R. G. pargriovė ant trinkelių, pargriovęs jokių smūgių nesudavė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jie trise greitai nubėgo prie pargriauto R. G. Dar jis matė kaip iš automobilio išlipo mergina, girdėjo kaip ji jį ramino vyriškį, sakė jam jog jau gana, kvietė važiuoti. Tuomet jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. Po įvykio E. J. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams R. G. parvežė namo. Jis išsigando kai priėjo prie R. G. netikėtai priėjo vaikinas ir jį užsipuolė, pargriovė ant žemės, pagalvojo jog R. G. gali mušti. Jis jautėsi dėl R. G. blogai, kadangi šis dėl patirtos traumos negali žaisti krepšinio. Jeigu jam taip būtų nutikę tai jis bijotų eiti į gatvę, kadangi dėl nieko, be jokios priežasties gali užsipulti ir naudoti fizinį smurtą (b. l. 64–66).

Iš liudytojų A. Š. ir E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad šių parodymai analogiški liudytojo L. Š. parodymams (b. l. 69–71, 74–76).

2019 m. sausio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2019 m. sausio 3 d. pagal gautą pranešimą, jog ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, prieš 4 minutes nepažįstamas vaikinas, išlipęs iš automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudavė 15 metų amžiaus vaikinui ir pasišalino link Jurbarko pusės. Įvykio vietoje rastas R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad apie 18 val. 30 min. viešoje vietoje jam nepažįstamas asmuo išlipęs iš automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sugriebęs ranka už kaklo ir spirdamas per koją, pargriovė jį ant žemės ir, įsėdęs į automobilį, pasišalino (b. l. 5, 9).

2019 m. sausio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, jog apžiūrėta vieta, esanti, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, kurioje buvo pastumtas ir pagriautas nukentėjusysis R. G. (b. l. 12–13, 14–17).

2019 m. sausio 8 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos pateiktos vaizdo medžiagos apžiūros protokole aprašyta vaizdo kameros, filmuojančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžas, nufilmuota medžiaga, kurioje matosi, kad 18 val. 23 min. 5 s. pėsčiųjų perėja per (duomenys neskelbtini) gatvę pereina asmuo, jam tik perėjus per pėsčiųjų perėją (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja automobilis, kuris pasuką į dešinę ir sustoja, iš jo išlipa vairuotojas, priėjęs prie perėją perėjusio asmens jį pastumia ir pakišęs koją pargriauna ant žemės (b. l. 21–23).

Viešosios įstaigos „Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje R. G. nustatyta diagnozė: dešinės čiurnos raiščių patempimas (b. l. 24).

2019 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. G. nustatyta dešinės čiurnos sąnario sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, pvz.: koja apauta batu, kokiu tai pagrindu, daiktu ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu ir laiku. Tokio pobūdžio sužalojimas gali būti padaromas tiek smūgiuojant, tiek griūnant, krentant ar pan. Sužalojimas padarytas mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Dėl sužalojimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 29).

2019 m. sausio 8 d. asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. G. iš jam pateiktų atpažinti 6 asmenų nuotraukų, iš veido bruožų atpažino, kad jį pastūmęs ir sužalojęs asmuo yra pavaizduotas 6 nuotraukoje, kuris yra P. K. (b. l. 47–49).

Atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį traukiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai, todėl turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kad nusikalstamą veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, turi kilti pasekmės, t. y. visuomenės rimtis ar tvarka turi būti realiai sutrikdomi, nes numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, dėl ko numatytos pasekmės yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis.

Teismo metu nustatyta, kad kaltinamojo P. K. padaryti veiksmai atlikti viešoje vietoje – Šakių mieste, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, gatvėje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Taigi, gatvė, esanti Šakių mieste, prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, yra vieša vieta, kurioje bet kuriuo laiku gali pravažiuoti ar būti asmuo. Antras svarbus aspektas, susijęs su P. K. atliktų veiksmų vertinimu yra tas, jog jis ne tik atliko veiksmus viešoje vietoje, bet tai padarė kitų žmonių akivaizdoje – liudytojų L. Š., A. Š. ir E. J. Taigi visos šios išvardytos aplinkybės rodo, kad P. K. savo elgesiu šokiravo konfliktą mačiusius asmenis. Šis konfliktas nutraukė jų planus bendrauti su draugais bei dėl tokių kaltinamojo veiksmų įvykio vietoje buvę asmenys be abejonės sutriko, patyrė neigiamas emocijas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. „2018 m. sausio 3 d.“ keistinas į „2019 m. sausio 3 d.“.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą bei savo noru atlygino padarytą žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kadangi nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Skiriant kaltinamajam P. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant kad prieš žmogų naudojamas fizinis smurtas, trikdoma visuomenės rimtis ir norima taip veikti; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – veika buvo padaryta iš chuliganiškų paskatų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltinamųjų asmenybę, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis P. K. teistas 2 kartus, abu kartus už analogišką nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, pačio teigimu dirbantis Norvegijoje, duomenų charakterizuojančių kaltinamąjį bei ar kaltinamasis yra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje valstybinis kaltintojas nepateikė, į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kaltinamajam P. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje skirtina 6 mėnesius viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 valandų visuomenės labui; vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. K. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina, kol įsiteisės nuosprendis (b. l. 86–88).

Civilinė ieškovė ir nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą R. G. reiškia 100 Eur dydžio civilinė ieškinį dėl neturtinės žalos (b. l. 55). R. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neturtinė žala jai visiškai atlyginta, todėl procesas dėl neturtinės žalos nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Kauno teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiojo R. G. gydymo reiškia 70,74 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 34–35). Kaip matyti iš Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškimo, civilinis ieškinys yra atlygintas, todėl procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Skaitmeninės informacijos laikmenos (kompaktiniai diskai), paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Iki įsiteisės nuosprendis P. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Procesą dėl R. G. civilinio ieškinio nutraukti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Skaitmeninės informacijos laikmenas (kompaktinius diskus) palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė