Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. D. prašymas dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės mokėjimo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) galutine subendrinta 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas A. D. laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros), A. D. paliekant atlikti 88 paras arešto bausmės. Nuosprendžiu A. D. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. D. išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalis – 25 000 Eur.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis pakeistas. Nuspręsta panaikinti minėto nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotina iš A. D. automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalis 25 000 Eur, ir priimti naują sprendimą – vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. D. automobilio AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 6 d. buvo padaryti du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vertes atitinkančią pinigų sumą – 102 820 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nuteistojo gynėjo kasacinis skundas atmestas.

5.1. Skunde teigiama, kad akivaizdu, jog skiriant bausmę ar (ir) baudžiamojo poveikio priemonę teismai (valstybės vardu) siekia nubausti asmenį, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo pasitaisytų ir ateityje nebenusikalstų, tai yra siekia BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Aktualiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, siekiama iš A. D. išieškoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės, AUDI Q8, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį – 102 820 Eur, tai yra piniginį ekvivalentą, kuris savo prigimtimi ir tikslais aktualioje byloje yra analogiškas baudai, o tiksliau – baudos sumokėjimo procesui. Dėl šios priežasties jis prašymą grindė suformuota teismų praktika dėl keliamo prioriteto savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui, kad teismo nuosprendis, pirmiausia, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nuteistojo vertinimu, šiuo atveju spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos/baudžiamojo poveikio priemonės – įvykdymo laikotarpį, teismas privalėjo taikyti analogiją į baudos sumokėjimo terminų atidėjimo mechanizmus, atsižvelgti į baudžiamojo poveikio priemonės dydį ir nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visos jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės (baudos) savanoriškai per nustatytą laikotarpį jis neturi jokios realios galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutartį bei skundui nagrinėti pateiktą teikimo medžiagą, taip pat įvertinęs nuteistojo skundo turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

9. Pritardamas skundžiamos nutarties teiginiams apygardos teismas pažymi, kad nei BK 72 straipsnis, nei BPK nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BVK 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė.

10. Nuteistojo teigimu, nepaisant to, jog nurodytos teisės normos nenumato galimybės išdėstyti ar atidėti konfiskuotino turto vertės išieškojimą, teismas tai gali padaryti savo nuožiūra, taikydamas analogiją į baudos sumokėjimo terminų atidėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas. Su šiuo teiginiu skundą nagrinėjantis teismas nesutinka. Skunde teismo diskrecija šiuo klausimu motyvuojama teismų praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis), tačiau cituojamuose nutarimuose ir nutartyse kalbama apie bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių tikslus, apie bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindus ir principus, apie įstatymo analogijos taikymą ir teisės principus ir kt., kas nėra susiję su baudžiamojo poveikio priemonių išieškojimo išdėstymu ar atidėjimu, todėl tai negali būti laikoma pagrindu tenkinti skundą. Baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje, tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, ir kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas), kaip baudžiamojo poveikio priemonė, negali būti prilyginama baudai, kaip bausmei, ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

11. Skirtingai nei nurodoma skunde, prašant pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendyje numatytą terminą baudžiamojo poveikio priemonei sumokėti, baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ši baudžiamojo poveikio priemonė iš karto pradedama vykdyti priverstinai, o ne laisva nuteistojo valia, bei nuosprendis dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pateikiamas vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas, 357 straipsnio 6 dalis), kuris nuosprendį vykdo ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, tačiau vadovaudamasis išimtinai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendis, pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, kuriuo A. D. kartu su skirta arešto bausme, be kita ko, paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (102 820 Eur) konfiskavimas, yra įsiteisėjęs ir vykdomasis raštas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo yra išsiųstas Lietuvos antstolių rūmams, todėl, vadovaujantis ir šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu baudžiamajame procese, darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino pratęsimo ar nuteistojo bei jo gynėjo pageidaujamo termino baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti nustatymo. Nors skunde nuteistasis nurodo aplinkybes, susijusias su šeimine ir finansine padėtimi, dėl kurių jam sudėtinga savanoriškai įvykdyti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir kurios yra pagrįstos kartu su prašymu apylinkės teismui pateiktais objektyviais duomenimis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato jokios galimybės pratęsti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo) įvykdymo termino, aukštesnės instancijos teismas plačiau dėl šių skundo argumentų nepasisako.

12. Kita vertus, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, t. y. civilinio proceso įstatymas numato galimybę antstoliui spręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, A. D., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje, tai yra tokiu būdu, aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu, jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes. Kaip matyti iš skundo, jokių aplinkybių, kad jau būtų kreipęsis į antstolį ir taręsis su juo dėl vykdymo veiksmų A. D. nenurodė, taigi tokią galimybę vis dar turi.

13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti nuteistojo A. D. prašymo dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo termino pratęsimo ar nustatymo yra teisingas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.