Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-634/2015

Teisėjas Lina Lesinskienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01409-2013-0

2015 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Vigelienei, nuteistojo T. Ž. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 65 str., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2014-09-23 nutartimi pakeista bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2015-03-06.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-10-25, 07.00 val. iki 2013-10-26, 20.20 val. (dvi paros) ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 baudžiamąjį įsakymą (bausmės rūšis pakeista 2014-09-23 nutartimi).

T. Ž., atliekančiam arešto bausmę, kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš T. Ž. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. nuteistas už tai, kad 2013-10-24, apie 19.00 val., bute (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, plūdo savo žmoną I. Ž. necenzūriniais žodžiais, sakydamas, kad palauks jos prie darbo, grasino sumušti bei nužudyti, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 21.22 val., 21.26 val., 23.16 val. bei 23.29 val. parašė I. Ž. į jos mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), grasinančio pobūdžio trumpąsias žinutes, tuo įtikinėdamas nukentėjusiąją, kad jo grasinimas ją sumušti ir nužudyti yra realūs. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013-10-25, apie 06.30 val. įsibrovęs į butą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, toliau grasino I. Ž. palaukti jos prie darbo, sumušti ir nužudyti. Veika kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Be to, T. Ž. nuteistas už tai, kad 2013-10-25, apie 06.45 val., įsibrovęs į butą, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, abiem rankom sugriebęs savo žmoną I. Ž. pastūmė ją ir pargriovė ant lovos, tokiu būdų sukeldamas jai fizinį skausmą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. T. Ž. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas T. Ž. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad T. Ž. padarė du nesunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, abu nusikaltimai baigti, nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad T. Ž. teisiamas ketvirtą kartą, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą. Nors BK 56 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-25 nenumato, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau tai nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį, nes laisvės atėmimo bausmės skyrimą lėmė ne šios normos ankstesnės redakcijos taikymas, bet visuma byloje nustatytų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis vengė atlikti jam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas švelnesnes bausmes. Pažymėtina, kad T. Ž. nebe pirmą kartą įvykdo smurtinį nusikaltimą, todėl šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė yra tinkamiausia bausmės rūšis, leidžianti realiai pasiekti kriminalinei bausmei keliamus tikslus (BK 41 str. 2 d.). Aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenį, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų pasiekti nepavyktų. Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad T. Ž. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nustatydamas bausmės dydį, artimą sankcijos minimumui, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Nuteistojo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikytos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju nuteistasis T. Ž. nusikalstamas veikas padarė neatlikęs jam ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, todėl apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai vadovaujantis BK 63 str. taisyklėmis, bausmes subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, pagrįstai pagal BK 66 str. reikalavimus į šios bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas ir bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 baudžiamąjį įsakymą. Maksimali bausmė už kiekvieną iš nuteistojo padarytų veikų yra numatyta laisvės atėmimas iki dvejų metų, taigi subendrintą galutinę bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu su žmona (nukentėjusiąja) santykiai geri, laisvėje turi darbą, kurį gali prarasti dėl bausmės atlikimo, nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, juo labiau, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant privalomam gynėjo dalyvavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam T. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.