Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-09-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d., 140 str. 2 d., BK 63 str. 1 d., 3 d., 64¹ str. 6 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti neatlygintinai 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

2) 2014-06-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. 8 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant dirbti neatlygintinai 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, 2015-02-20 išregistruotas iš probacijos registro atlikus bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. C. 2016 m. sausio 20 d. apie 16 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas neblaivus, tyčia savo sūnui K. C. sudavė abiejų rankų kumščiais nemažiau 2 kartų į veido sritį, taip savo šeimos nariui K. C. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. C. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta šiais duomenimis:

V. C., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. sausio 20 d. po darbo „Ž.“ žemės ūkio bendrovėje, kurioje dirba mechanizatoriumi, ėjo į alaus barą M. kaime. Užėjęs atsigėrė alaus. Jam būnant bare skambinėjo sugyventinė V. Č. ir sakė grįžt namo, su ja susipyko telefonu. Jam pabaigus gerti alų, nežino kiek buvo valandų, galėjo būti apie 16 val., jis grįžo į namus Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). Sūnus K. C. miegojo lovoje girtas, o sugyventinė stovėjo virtuvėje. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jis labai supyko, kad jo sūnus, kurį pats prašė atvažiuoti, kad padėtų persivežti baldus iš seno buto, gėrė namuose, nieko nedirbo, ir dar gėrė su jo sugyventine. Jis priėjęs pradėjo sūnų, gulintį ant lovos, žadinti, purtyti, ir iš dešinės rankos trenkė sūnui savo dešine ranka po vieną kartą į vieną veido pusę ir į kitą veido pusę, kad atsikeltų. Neneigia, kad galėjo suduoti ne delnu, o kumščiu, taip pat, kad galėjo suduoti ir abejomis rankomis, o ne viena ranka, tiksliai nepamena, nes buvo išgėręs. Neneigia, kad savo veiksmais galėjo sukelti sūnui fizinį skausmą. Gailisi, kad trenkė sūnui. Pasižada ateityje daugiau taip nebesielgti (48-49 b. l.);

nukentėjusiojo K. C. parodymais, kad 2016 m. sausio 20 d. apie 16 val. į namus grįžo akivaizdžiai neblaivus jo tėvas V. C. Priėjęs prie jo, gulinčio lovoje, du kartus iš kumščio sudavė į veidą. Tėvas, suduodamas jam sukėlė fizinį skausmą. Į medikus nesikreipė (3-4 b.l.);

2016-01-20 asmens blaivumo testais, iš kurių matyti, kad tą dieną po įvykio nukentėjusiajam K. C. nustatytas 1,69 promilių girtumas, o V. C. nustatytas 1,63 prom. girtumas (14 b.l.);

2016-01-20 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad užfiksuota pirminė informacija nuvykus į įvykio vietą sutampa su nukentėjusiojo parodymais (9, 12-13 b. l.).

Kaltinamojo V. C. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiam sūnui K. C..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis V. C. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė, už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį V. C. siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 4 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir 7 dalis).

Kaltinamasis V. C. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.

Kaltinamojo V. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. C., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. C. teistas (32-33 b. l.), teistumas neišnykęs (BK 97 str.), į psichiatro įskaitą ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (40 b. l.), dirba (44 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) V. C. atžvilgiu bus pasiekti už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskiriant prokurorės prašomą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio) (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir 7 dalis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. C. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam V. C. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 21 d. (18 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktis).

Kaltinamajam V. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (48-49 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

V. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio).

V. C. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 21 d., tai yra vieną para, kas prilyginama 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms.

V. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.