Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1999 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 293 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, subendrinus nuosprendžius – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 10 mėnesių;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 11 mėnesių; 2012 m. gruodžio 10 d. teismo nutartimi nuosprendžiai subendrinti – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

6) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 8 mėnesiams,

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. baudžiamuoju teismo įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių;

8) Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams,

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo (neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2019 m. liepos 15 d. apie 23.40 val., būdamas pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių T. Ševčenkos g. 26, Vilniuje, ir patalpintas į laikino sulaikymo patalpas Nr. C.66 tyčia nuplėšė ant sulaikymo patalpų durų sumontuotą 292,01 eurų vertės guminį apdailos sluoksnį, tuo padarydamas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 292,01 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais Ž. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis Ž. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 15 d. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Tą vakarą jam labai skaudėjo šoną, todėl jis maždaug 3 val. kvietė policijos pareigūnus, kad jie jam iškviestų pagalbą, tačiau jie nereagavo, todėl jis supykęs nuplėšė nuo durų kažkokias detales. Dėl to labai gailisi, žalą atlygins išėjęs į laisvę ir susiradęs darbą.

Kadangi kaltinamasis Ž. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę dėl svetimo turto sugadinimo, taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

2019 m. liepos 15 d. Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio V. (V.) M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 15 d., apie 23.40 val., priėjęs prie sulaikymo patalpos Nr. C.66, kurioje tuo metu buvo Ž. G., pamatė, kad sulaikymo patalpos durų apsauginė guma yra nuplėšta. Ž. G. paaiškino, kad jis taip pasielgė, nes norėjo patikrinti stiprumą (b. l. 10).

2019 m. liepos 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad ant sulaikymo kameros, esančios T. Ševčenkos 26, Vilniuje, durų vidinės pusės varčios matomi atidalintos gumos pėdsakai, atidalintos gumos atraižos sudėtos kameros gale (b. l. 12-15).

Apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas į kompaktinio disko laikmeną įrašytas Vilniaus apskrities VPK laikino sulaikymo patalpų Nr. C.66 vaizdo stebėjimo kameros įrašas, nustatyta, kad į kaltinamąjį panašus vyras prieina prie durų ir nuplėšęs medžiagą panašią į gumą numeta ant grindų, matosi, kaip daužo duris rankomis (b. l. 17-23).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad Ž. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2019 m. liepos 15 d., būdamas patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, supykęs, kad policijos pareigūnai į jį nereaguoja, daužė kameros duris ir nuplėšė guminį durų apdailos sluoksnį. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be to juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos ir vaizdo įrašo apžiūros protokolai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. Ž. G., būdamas patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, tyčia nuplėšė ant sulaikymo patalpos durų sumontuotą 292,01 eurų vertės guminį apdailos sluoksnį, tokiu būdu sugadindamas nedidelės vertės turtą padarė Policijos departamentui 292,01 eurų žalą. Ž. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajame akte aprašant Ž. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo nurodyta, kad žala buvo padaryta UAB „PPP Projektas“, o jos dydis nurodytas 241,33 eurai, kadangi buvo remtasi tuo metu pateiktais UAB „PPP Projektas“ dokumentais ir sąmata, tačiau iki įrodymų tyrimo pradžios buvo nustatyta, kad galutiniu apskaičiavimu žalos dydis siekia 292,01 eurus, be to, žala padaryta Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turtui, todėl teismas šioje dalyje kaltinimą tikslina, nurodydamas, jog kaltinamojo veiksmais Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padaryta 292,01 eurų turtinė žala.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas Ž. G. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad Ž. G. yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingas, teistas 11 kartų, iki suėmimo registravosi užimtumo tarnyboje (b. l. 85), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 75-83), nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis viršija sankcijos vidurkį. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis pripažino savo kaltę, Ž. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu UAB „PPP projektas“ buvo pareiškusi 850,69 eurų dydžio civilinį ieškinį. Bylą perdavus nagrinėti teisme 2019 m. spalio 28 d. UAB „PPP projektas“ pateikė prašymą dėl civilinio ieškovo byloje pakeitimo. Jame nurodyta, kad šioje byloje žala buvo padaryta Policijos departamento pasitikėjimo teise valdomam turtui, už kurio priežiūrą bei eksploataciją yra atsakinga UAB „PPP projektas“, todėl civiliniu ieškovu vietoj jų turėtų būti įtrauktas Policijos departamentas (b. l. 107). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalimi, iki teisiamojo posėdžio pradžios pradinis civilinis ieškovas UAB „PPP projektas“ buvo pakeistas į Policijos departamentą. Pastarojo atstovai teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame patikslino ir nusikalstama veika padarytos žalos dydį, nurodydami, kad atlikus galutinius remonto darbus padarytos žalos suma siekia 292,01 eurus. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, civilinio ieškinio dydis pagrįstas civilinio ieškovo paaiškinimais, pateiktais dokumentais: lokaline sąmata (b. l. 124). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad Ž. G. sugadino Policijos departamento turtą. Taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Policijos departamento civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Byloje esantis kompaktinis diskas su Vilniaus apskrities VPK laikino sulaikymo patalpų Nr. C.66 vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašu paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 19).

Kaltinamajam kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu paskirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu Ž. G. paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš Ž. G. 292,01 eurus (du šimtus devyniasdešimt du eurus 01 cnt) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Kompaktinį diską su su Vilniaus apskrities VPK laikino sulaikymo patalpų Nr. C.66 vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.