Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-283-280/2022

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-01
Bylos Nr.: e2A-283-280/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas: J. P.
Atsakovas: D. P., A. N.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-283-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03984-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-60-494/2021 pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovams D. P., A. N. ir atsakovės D. P. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė atidalinti šalims priklausantį bendrą nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise natūra Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-01-27 įsakymu Nr. 48FPĮ-149-(14.48.123.) „Dėl Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintame formavimo ir pertvarkymo projekte (toliau – projektas) suformuotus šiuos žemės sklypus: Nr. 2, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 16, 21, 23, 27 (jų plotai po 1000 m²), Nr. 19 (plotas 1144 m²); priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise natūra projekte suformuotus šiuos žemės sklypus: Nr. 1, 3, 6, 11, 13, 15, 22, 24, 25, 26, 29 (jų plotai po 1000 m²), Nr. 18 (plotas 1144 m²); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise natūra projekte suformuotus šiuos žemės sklypus: Nr. 14, 17, 20 (jų plotai po 1000 m²). Taip pat prašė priteisti ieškovei bei atsakovams projekte suformuotus žemės sklypus Nr. 10, 28, 30, 31, 32, 33, 34 atitinkamomis dalimis, nurodytomis patikslintame ieškinyje. Prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 1,9003 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šiomis dalimis: ieškovei ir atsakovei po ½ dalį. Taip pat 1,6000 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklauso šiomis dalimis: ieškovei ir atsakovei po 6500/16000 dalis, atsakovui 3000/16000 dalys. Taip pat 0,300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). sav., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2015 metais buvo atliktas šių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris yra patvirtintas. Pagal projektą buvo suformuoti nauji 34 žemės sklypai pakeičiant jų naudojimo paskirtį ir būdą, o būtent: projekte numatytų žemės sklypų Nr. 1 – 29 naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypų Nr. 31 – 34 naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos; žemės sklypo Nr. 30 naudojimo būdas – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos. Proporcingai turimai šalių nuosavybei atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienai šaliai tenkantis žemės sklypų bendras plotas iš viso sudaro: ieškovei ir atsakovei po 16001,50 m² ploto, atsakovui - 6000 m² plotas.

3. Atsakovė D. P. priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu prašė atidalyti atsakovei nuosavybės teise priklausančią 1,60015 ha ploto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą ir jai priteisti asmeninės nuosavybės teise projekte suformuotus žemės sklypus, pažymėtus Nr. 1, 3, 6, 7, 11, 13, 15, 23, 24, 27, 29 (kiekvienas 0,1 ha ploto) ir Nr. 18 (0,1144 ha ploto); ieškovei priteisti asmeninės nuosavybės teise projekte suformuotus žemės sklypus, pažymėtus Nr. 2, 4, 5, 8, 9, 12, 17, 19, 21, 22, 25, 26 (kiekvienas 0,1 ha ploto), priteisti suformuoto žemės sklypo Nr. 10, kurio plotas 0,2 ha, po 1/3 dalį (0,0667 ha) ieškovei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisti žemės sklypo Nr. 28, kurio plotas 0,1 ha, po 16/38 dalis (0,042 ha) ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisti žemės sklypo Nr. 30, kurio plotas 0,452 ha, po 1425/4520 dalis (0,142 ha) ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisti žemės sklypo Nr. 31, kurio plotas 0,878 ha, po 16/38 dalis (0,037 ha) ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisti žemės sklypo Nr. 32, kurio plotas 0,1 ha, po 16/38 dalis (0,042 ha) ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisti žemės sklypo Nr. 33, kurio plotas 0,1082 ha, po 16/38 dalis (0,046 ha) ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise; priteisti žemės sklypo Nr. 34, kurio plotas 0,0235 ha, po 16/38 dalis (0,010 ha) ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taip pat prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 15I1ž), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6I1m) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 7I1m), esančius (duomenys neskelbtini). Prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 13I1p), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 14I1ž), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I1p), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 9I1p), esančius (duomenys neskelbtini). Prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Patikslintame priešieškinyje ji nurodė, kad ginčas iš esmės kilo dėl to, kaip bendraturčiams turėtų būti paskirstyti žemės sklypai, kurie, vertinant tiek sklypų geografinę padėtį, tiek ir jiems taikomus apribojimus (servitutus, apsaugos zonas ir kt.), savo kokybinėmis savybėmis ženkliai skiriasi vienas nuo kito. Ieškovės ir atsakovės reikalavimas dalyje dėl žemės sklypų, projekte pažymėtų Nr. 1-6, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 18, 19, 21, 24, 29 ir iš dalies Nr. 10, 31-34 atidalijimo (dėl pastarųjų sklypų nežymiai skiriasi reikalaujamų priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise dalių dydis), iš esmės sutampa. Tačiau turėtų būti vertinama ne pavienių žemės sklypų atidalijimas ir priteisimas kiekvienai iš šalių pagal tai, kad tam tikri pagal kiekvienos iš šalių pareikštus reikalavimus atidalijami sklypai sutampa, o vertinama visų 12 sklypų, kaip viso atidalijamo komplekso, atitinkamai atidalytinų kiekvienai iš šalių, kokybinė vertė ir viso šaliai atidalijamo komplekso sklypų kokybinės savybės bendrai. Nuo to, kokiu būdu būtų atidalyta žemės sklypo dalis, atitinkamu būdu turi būti sprendžiamas ir pastatų atidalijimas. 24 žemės sklypai (gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo) savo rūšine ir kokybine prasme bei paskirtimi yra skirtingi nuo kitų prašomų atidalyti neužstatytų žemės sklypų pirmiausia vien todėl, kad jiems yra nustatyti skirtingo dydžio apribojimai, be to, dalis jų ribojasi su šalims, kaip bendrojo naudojimo teritorija, priklausančiu sklypu Nr. 30, o kita sklypų dalis su viešuoju keliu. Pasisakydama dėl 7 sklypo nurodė, jog ji sutiko su ieškovės reikalavimu, kad vietoj žemės sklypo Nr. 2 atsakovei atitektų žemės sklypas Nr. 1, kuris yra žemės įduboje ir prie pelkėtos vietos, todėl kompensuojant sklypo Nr. 1 mažesnę kokybinę vertę, atsakovei turėtų būti priskirtas žemės sklypas Nr. 7, kuris taip pat ribotųsi su atsakovei atidalintu žemės sklypu Nr. 1. Tokiu būdų žemės sklypus būtų galima naudoti racionaliau bei išvengti gretimų sklypų savininkų ginčų. Sklypai 7, 8 ir 9 pagal savo kokybines savybes – geografinę padėtį, ribų taisyklingumą, taikomų apribojimų (servitutų) turinį – yra patys vertingiausi iš visų 29 gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo projektu formuojamų sklypų. Ir visus šiuos tris sklypus ieškovė savo ieškiniu pašo atidalyti nuosavybės teise tik jai. Lygiateisiškumas iš dalies būtų pasiekiamas tik tuo atveju, jei atsakovei būtų priteistas bent vienas iš šių trijų (Nr. 7, 8, 9) sklypų, o būtent sklypas Nr. 7, nes sklype Nr. 9 yra ieškovės naudojamas statinys, o sklype Nr. 8 ieškovė savavališkai ir be atsakovų sutikimo, taip pat jau yra pasistačius stacionarų namelį. Sklypai Nr. 1, 7, 12, 16, 20, 26, 27 ribojasi su bendru sklypu Nr. 30, atidalytinu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tokia aplinkybė, vertinant kokybiniu kriterijumi, praplečia šių sklypų naudojimo galimybes, kadangi šalia šių sklypų jų savininkai turės papildomą plotą, kurį sudaro bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalytinas sklypas Nr. 30. Nurodė, jog sutinka, kad jai būtų atidalintas žemės sklypas Nr. 24, tačiau nesutinka su ieškovės prašymu atidalinti atsakovei žemės sklypą Nr. 25. Minėtuose žemės sklypuose yra kelio servitutas, kurio didžioji dalis, t.y. 0,0170 ha patenka į žemės sklypą Nr. 24, be to žemės sklype Nr. 24 taip pat yra atsakovei priklausantis ir jos naudojamas nesudėtingas statinys (stoginė malkinei). Tuo tarpu atidalinus atsakovei žemės sklypą Nr. 25, kurio dalį 0,039 ha užima servituto kelias, būtų pabloginta atsakovės padėtis, nes žemės sklypų vertė yra ženkliai mažesnė dėl jų ploto sumažėjimo. Todėl žemės sklypas Nr. 25 atidalintinas ieškovei, tokiu būdu išlaikant pusiausvyrą tarp ieškovei ir atsakovei tenkančių sklypų vertės sumažėjimo dėl servitutinių kelių ir užtikrinanti CK 1.5 str. įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą. Atsakovės prašoma atidalyti tarp ieškovės ir atsakovės žemės geresnius ir blogesnius sklypus proporcingai jų naudingosioms savybėms, kad toks atidalijimas nepažeistų atsakovės teisių, t.y. atsakovei priteisti sklypus Nr. 27, Nr. 7, taip pat blogesnius sklypus Nr. 29 ir Nr. 1, o ieškovei priteisti sklypus Nr. 4, 8, 9, kurie yra vieni vertingiausių projektu formuojamų žemės sklypų, taip pat sklypą Nr. 26, kuris yra ženkliai vertingesnis už sklypą Nr. 29 tiek nustatytų servitutų turiniu, tiek ir ribojimusi su gretimybėmis – sklypas Nr. 29 ribojasi su keliu ir turi 165 kv. m. servitutą, o sklypas Nr. 27 ribojasi su bendro naudojimo teritorija (sklypu Nr. 30, kas ženkliai padidina sklypo vertę) ir turi ženkliai mažesnį 134 kv.m ploto kelio servitutą, be to sklypas Nr. 27 yra taisyklingos stačiakampio formos.

5. Priešieškiniu atsakovas prašė atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią 0,6 ha ploto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal projektą, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti suformuotus žemės sklypus Nr. 14, 16, 20 (kiekvienas 0,1 ha ploto), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti suformuotą žemės sklypą Nr. 17, prašė priteisti suformuoto žemės sklypo Nr. 10, kurio plotas 0,2 ha, po 1/3 dalį (0,0667 ha) atsakovui ir ieškovei, suformuoto žemės sklypo Nr. 28, kurio plotas 0,1 ha, 6/38 dalis (0,016 ha) atsakovui, 16/38 dalis (0,042 ha) ieškovei, suformuoto žemės sklypo Nr. 30, kurio plotas 0,452 ha, 1670/4520 dalis (0,167 ha) atsakovui, 1425/4520 dalis (0,142 ha) ieškovei, suformuoto žemės sklypo Nr. 31, kurio plotas 0,878 ha, 6/38 dalis (0,014 ha ) atsakovui, 16/38 dalis (0,037 ha) ieškovei, žemės sklypo Nr. 32, kurio plotas 0,1 ha, 6/38 dalis (0,016 ha ) atsakovui, 16/38 dalis (0,042 ha) ieškovei, žemės sklypo Nr. 33, kurio plotas 0,1082 ha, 6/38 dalis (0,017 ha ) atsakovui, 16/38 dalis (0,046 ha) ieškovei, žemės sklypo Nr. 34, kurio plotas 0,0235 ha, 6/38 dalis (0,004 ha ) atsakovui, 16/38 dalis (0,010 ha) ieškovei. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės atsakovo naudai.

6. Priešieškinyje nurodė, kad pagal ankstesnį susitarimą jam turėjo atitekti naujai suformuoti žemės sklypai Nr. 14, 16 ir 20; sklypas Nr.10 (esama namų valda) turėjo likti bendroje nuosavybėje lygiomis dalimis su kitais bendraturčiais, kaip tai numatyta projekte pažymėtoje sklypo Nr.10 naudojimosi tvarkoje. Sklypas Nr. 10 atidalintinas atsakovui ir ieškovei po 1/3 dalį (po 0,0667 ha), o bendram naudojimui suformuotas žemės sklypas Nr. 28 atidalintinas atsakovui 6/38 dalys (0,016 ha) ir ieškovei tenka 16/38 (0,042 ha). Ieškovė ieškiniu prašo atidalinti atsakovui žemės sklypus Nr. 14 ir 20, todėl ginčo dėl šių žemės sklypų atidalinimo byloje nėra. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu atidalinti jam žemės sklypą Nr. 17 ir atsižvelgiant, kad ginčo tarp šalių nėra dėl jam atidalinamo žemės sklypo Nr. 20. Mano, kad protingiausia ir racionaliausia, kad jam būtų pripažinta nuosavybės teisė į šalia esantį žemės sklypą Nr. 16. Žemės sklypas Nr. 17 atidalintinas ieškovei ribotųsi su jos pačios ieškinyje prašomu jai priteisti sklypu Nr. 21, tokiu būdu taip pat sudarant sklypų naudojimo vientisumą, kas taip pat sudarytų mažiau galimybių gretimų sklypų savininkų tarpusavio ginčams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškiniai patenkinti. Teismas nusprendė atidalyti ieškovei nuosavybės teise priklausančią 1,60015 ha ploto dalį, atsakovei nuosavybės teise priklausančią 1,60015 ha ploto dalį, atsakovui 0,6 ha ploto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal patvirtintą projektą sekančiai: priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise projekte suformuotus žemės sklypus ir pažymėtus: Nr. 1, 3, 6, 7, 11, 13, 15, 23, 24, 27, 29 (visi 0,1 ha ploto) ir Nr. 18 (0,1144 ha ploto); ieškovei asmeninės nuosavybės teise - suformuotus žemės sklypus ir pažymėtus: Nr. 2, 4, 5, 8, 9, 12, 17, 19, 21, 22, 25, 26 (visi 0,1 ha ploto); priteisti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise suformuoto žemės sklypo Nr. 10, kurio plotas 0,2 ha, po 1/3 dalį (0,0667 ha), žemės sklypo Nr. 28, kurio plotas 0,1 ha, po 16/38 dalis (0,042 ha), žemės sklypo Nr. 30, kurio plotas 0,452 ha, po 1425/4520 dalis (0,142 ha), žemės sklypo Nr. 31, kurio plotas 0,878 ha, po 16/38 dalis (0,037 ha), suformuoto žemės sklypo Nr. 32, kurio plotas 0,1 ha, po 16/38 dalis (0,042 ha), žemės sklypo Nr. 33, kurio plotas 0,1082 ha, po 16/38 dalis (0,046 ha), žemės sklypo Nr. 34, kurio plotas 0,0235 ha, po 16/38 dalis (0,010 ha); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise suformuotus žemės sklypus Nr. 14, 16, 20 (visi 0,1 ha ploto), suformuoto žemės sklypo Nr. 10, kurio plotas 0,2 ha, 1/3 dalį (0,0667 ha), suformuoto žemės sklypo Nr. 28, kurio plotas 0,1 ha, 6/38 dalis (0,016 ha), suformuoto žemės sklypo Nr. 30, kurio plotas 0,452 ha, 1670/4520 dalis (0,167 ha), suformuoto žemės sklypo Nr. 31, kurio plotas 0,878 ha, 6/38 dalis (0,014 ha) suformuoto žemės sklypo Nr. 32, kurio plotas 0,1 ha, 6/38 dalis (0,016 ha), suformuoto žemės sklypo Nr. 33, kurio plotas 0,1082 ha, 6/38 dalis (0,017 ha), suformuoto žemės sklypo Nr. 34, kurio plotas 0,0235 ha, 6/38 dalis (0,004 ha). Taip pat nusprendė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 15I1ž), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6I1m) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 7I1m), esančius (duomenys neskelbtini); atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 13I1p), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 14I1ž), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I1p), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 9I1p), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas ieškovei priteisė iš atsakovų po 1050,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovei priteisė 1588 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui - 896 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad 1,9003 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ dalis, t.y. po 0,95015 ha. 1.6000 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei, atsakovei priklauso po 6500/16000 dalis (po 0,65 ha) ir atsakovui priklauso 3000/16000 dalys (0,30 ha). 0,3000 ha ploto žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2015 m. atliktas Žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo Projektas (Nr. FPP-2015-07/30) apima bendrą 3,8003 ha plotą, kuriame suformuoti 34 žemės sklypai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovui – 0,6 ha arba 6/38 dalys; atsakovei – 1,60015 ha arba 16/38 dalių; ieškovei – 1,60015 ha arba 16/38 dalių. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-01-27 įsakymu Nr. 48FPĮ-149-(14.48.123.) „Dėl Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ projektas buvo patvirtintas.

9. Nustatė, kad 23 sklype yra atsakovei ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantys pastatai. Šalys naudojasi 10 žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai pagal šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias dalis: ieškovei ir atsakovei priklauso po ¼ d., atsakovui ½ d. namo. Taip pat šiame sklype yra pagalbinio ūkio pastai - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m), kurie priklauso ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. 14 žemės sklype yra pastatai: lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 8I1p) ir tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 9I1p), kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei; 15 žemės sklype yra pastatas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 15I1ž), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei; 18 žemės sklype yra ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir stsakovei. 9 sklype yra pastatai – garažas (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 13I1p) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 14I1ž), kuriais naudojasi ieškovė.

10. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, kasacinio teismo išaiškinimais. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai dalyje dėl žemės sklypų, projekte pažymėtų numeriais Nr. 1-6, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 18, 19, 21, 24, 29 ir iš dalies Nr. 10, 31-34 atidalijimo (dėl pastarųjų sklypų nežymiai skiriasi reikalaujamų priteisti bendrosios dalinės nuosavybės teise dalių dydis), iš esmės sutampa. Vienok, teismas sutiko su atsakovės ir jos atstovo nuorodytom aplinkybėm, kad turėtų būti vertinama ne pavienių žemės sklypų atidalijimas ir priteisimas kiekvienai iš šalių pagal tai, kad tam tikri pagal kiekvienos iš šalių pareikštus reikalavimus atidalijami sklypai sutampa, o vertinama visų 12 sklypų, kaip viso atidalijamo komplekso, atitinkamai atidalytinų kiekvienai iš šalių (ieškovei ir atsakovei), kokybinė vertė ir viso šaliai atidalijamo komplekso sklypų kokybinės savybės bendrai.

11. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės prašoma nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka neatitinka visų bendraturčių interesų, nes nėra atsižvelgta, kad prašomuose atidalyti ginčo sklypuose (Nr. 9, 10, 14, 15, 18, 23) yra ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir pagalbiniai ūkio pastatai, dėl kurių atidalijimo ieškinyje ieškovė reikalavimų nereiškė. Sprendė, kad žemės sklypų, juose esančių pastatų, statinių atidalijimo klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai. Ieškovė žemės sklypus prašo atidalyti neatsižvelgdama į šiuo metu nusistovėjusį faktinį pastatų naudojimą ir nusistovėjusią naudojimosi jais bei naudojimosi žemės sklypais tvarką.

12. Nurodė esant būtinybei įvertinti ir tai, kad pagal ieškovės reiškiamus reikalavimus, iš dvylikos jai nuosavybės teise prašomų priteisti žemės sklypų iš esmės jie visi yra savo kokybinėmis savybėmis patys vertingiausi iš projektu formuojamų 29 žemės sklypų, kurių naudojimo būdas yra gyvenamosios teritorijos. Teismas sutiko su atsakovais, kad iš esmės visi sklypai yra geriausioje geografinėje padėtyje, jiems, kaip tarnaujantiems daiktams, apribojimai servitutu arba iš viso nenustatomi, arba tokie ribojimai yra minimalūs; su viešaisiais keliais, nuo kurių sklypams yra taikomos apsaugos zonos, ribojasi tik vienas iš dvylikos ieškovės prašomų priteisti jai sklypų (sklypas Nr. 5); taip pat ji prašo priteisti nuosavybės teise net 5 sklypus iš 9 sklypų (sklypus Nr. 2, 7, 12, 16, 27), besiribojančių su šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priteistinu žemės sklypu Nr. 30 (plotas 0,4520 ha, naudojimo būdas – bendro naudojimo teritorija), kuris iš esmės praplečia šių besiribojančių žemės sklypų panaudojimo galimybes. Tuo tarpu atsakovams, ieškovės nuomone, užtenka priteisti tik 4 iš devynių žemės sklypų, kur atsakovei siūloma priteisti tik du sklypus Nr. 1 ir Nr. 26, maža to, kai sklypas Nr. 26, kaip tarnaujantis daiktas, dar yra apribotas ir vienu didžiausių projektu suformuotų žemės sklypų masyvo servitutu (134 kv.m), o žemės sklypas Nr. 1 yra pelkėtoje teritorijoje. Atsakovės nuomone, akivaizdu, kad ieškiniu reikalaujamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas neatitinka kitų bendraturčių interesų ir pažeidžia jų teises.

13. Nurodė, kad atsakovams prašomi priteisti asmeniškai kiti 15 sklypų (t.y. 12 atsakovei ir 3 atsakovui) yra savo kokybinėmis savybėmis ženkliai prastesni – net 6 sklypai (sklypai Nr. 6, 11, 15, 25, 24, 29) yra prie viešojo kelio, iš esmės daugumai sklypų nustatomi servitutai, užimantys daugiau nei 10 proc. nuo viso sklypo ploto ir pan. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė pretenduoja ir kartu nesutaria dėl teisių, kurios atitektų joms atidalijus 24 žemės sklypus, kurie savo rūšine ir kokybine prasme bei paskirtimi yra skirtingi nuo kitų prašomų atidalyti neužstatytų žemės sklypų pirmiausia vien todėl, kad jiems yra nustatyti skirtingo dydžio apribojimai, be to dalis jų ribojasi su šalims, kaip bendrojo naudojimo teritorija, priklausančiu sklypu Nr. 30, o kita sklypų dalis su viešuoju keliu.

14. Teismas sprendė, kad ginčo sklypus (tame tarpe ir pastatus, statinius) atidalijus būtent atsakovų, o ne ieškovės prašomu būdu, bus prisilaikyta tarp ginčo šalių teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių įgyvendinimo, lygybės principų bei bus užkirstas kelias potencialiems šalių ginčams ateityje. Atsakovų siūlomas žemės sklypų, juose esančių pastatų, statinių atsidalijimo variantas ir būdas yra proporcingiausias ir labiausiai atitinkantis visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus, atsižvelgiant į šalių ir jų atstovų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodytus sutikimo/nesutikimo su priešingos šalies procesiniais dokumentais argumentus. Nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad visi atidalijami sklypai yra lygiaverčiai, įvertinus juose nustatytus apribojimus – servitutus. Nurodė, kad būtų neteisinga vienam iš bendraturčių sudaryti išskirtinas sąlygas ateityje turėti nuosavybėje praktiškai visus sklypus be juose nustatytų servitutų, o kitiems tik su apribojimais - servitutais.

15. Pažymėjo, kad ieškovė, reikšdama reikalavimus dėl žemės sklypų atidalijimo, jokių reikalavimų, susijusių su sklypuose esančių pastatų, statinių atidalijimo, kompensacijos priteisimo nereiškė. Neišsprendus pastatų ir kitų statinių, esančių, tame tarpe, atidalintinuose žemės sklypuose, atidalijimo klausimo, nebūtų pasiektas visiškas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, atsižvelgiant į dabartinius šalių nestabilius santykius, šiuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, liudytojų parodymus, sutiko su atsakovų priešieškiniuose nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais, kurių neatkartojo, dėl žemės sklypų (bei atsakovės nurodytų pastatų, statinių) atidalijimo tvarkos nustatymo.

16. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas įvertinęs, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Proporcingai ieškovės iš atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos sumažintos 1/3 dalimi, ir ieškovei priteistos iš atsakovų lygiomis dalimis. Atsakovams iš ieškovės priteistos jų patirtos išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kurioje projektu suformuotas žemės sklypas, pažymėtas Nr. 7 (0,1 ha ploto), priteistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise; o suformuotas žemės sklypas, pažymėtas Nr. 17 (0,1 ha ploto), priteistas ieškovei ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise suformuotą žemės sklypą, pažymėtą Nr. 17 arba žemės sklypą, pažymėtą Nr. 25 (0,1 ha ploto); priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise suformuotą žemės sklypą, pažymėtą Nr. 7. Kitoje dalyje prašo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Nurodo, kad teismas sprendime iš esmės perrašė visus atsakovės procesinių dokumentų argumentus, pažeisdamas motyvacijai keliamus reikalavimus, ir jais išimtinai vadovavosi, neatsižvelgdamas į bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir pažeisdamas ieškovės, kaip bendraturtės, interesus. Teismas jokio realaus, tinkamo ir išsamaus byloje esančių įrodymų bei šalių argumentų vertinimo neatliko, tinkamai neįvertino šalių pateiktų argumentų ir įrodymų, neišsiaiškino ir netyrė svarbių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, išnagrinėjo bylą neteisingai, nes neproporcingai ir neteisingai iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalijo ir šalims priteisė bendro turto dalis.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teismas neįvertino to, kad su šalims bendrai priklausančiu žemės sklypu Nr. 30 ribojasi 9 sklypai Nr. 1, 2, 3, 7, 12, 16, 20, 26, 27. Ieškovei paskirti tik sklypai Nr. 2, 12 ir 26, iš kurių žemės sklypas Nr. 26 turi vieną didžiausių 134 kv. m. servitutą visame sklypų komplekse, o iš jų be apribojimų yra tik sklypas Nr. 12. Atsakovei priskirti su žemės sklypu Nr. 30 besiribojantys net 4 geri sklypai Nr. 1, 3, 7 ir 27, kurie arba turi menkus ribojimus (žemės sklypo Nr. 27 servitutinio kelio dalis užima tik 0,0113 ha sklypo ploto) arba neturi ribojimų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovei priskirtas žemės sklypas Nr. 5 yra iš esmės blogiausias – nelygus, su nuolydžiu, iš pietinės ir rytinės pusės ribojasi su keliu. Tik du ieškovės sklypai Nr. 12 ir 21 yra be servitutų, kai tuo tarpu atsakovei priteisti net keturi servitutų neturintys sklypai Nr. 1, 6, 7, 23. Todėl pakeitus sklypų paskirstymą, būtų atkurtas proporcingumas, nes kiekviena šalis gautų po 3 sklypus be apribojimų.

20. Liudytojai T. P., I. P. patvirtino, kad žemės sklype Nr. 1 nėra jokių pelkių. Atsakovė savo patikslintame priešieškinyje pati patvirtino, jog vedant taikos derybas norėjo, jog jai atitektų žemės sklypas Nr. 1. Teismas tinkamai neištyręs įrodymų apie žemės sklypą Nr. 1, įskaitant liudytojų parodymų, nepagrįstai sprendė, jog jis yra pelkėtoje teritorijoje. Atsakovei nepagrįstai buvo priskirti du vertingiausi žemės sklypai Nr. 1 ir 7, vieninteliai esantys geriausioje vietoje prie pat miško, kurioje daugiausia privatumo visame sklypų komplekse, kas žymiai padidina jų vertę, neturintys apribojimų.

21. Teigia, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklypu Nr. 7 jau ilgą laiką kaip savo rūpinasi ieškovė ir jos šeimos nariai, šį žemės sklypą tvarko ir prižiūri. Tai patvirtina 2021-07-02, 2021-09-28 ieškovės pateikti įrodymai. Liudytojai T. P. ir I. P. paliudijo, jog ilgą laiką ieškovės vardu faktiškai atliko žemės sklypo Nr. 7 tvarkymo veiksmus. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Ieškovė faktiškai valdo ir naudoja žemės sklypus Nr. 7, 8 ir 9, žemės sklype Nr. 9 pastatė ir naudoja garažą, žemės sklype Nr. 8 – namelį ant ratų, todėl logiška, kad šie sklypai turėtų atitekti ieškovei.

22. Nurodo, kad ji neprivalėjo byloje reikšti reikalavimų ir dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokie reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su žemės sklypų atidalijimo klausimu ir nekliudo išspręsti žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Mano, kad tai neturėtų įtakos vertinant ieškovės reikalavimų dėl žemės sklypų atidalijimo būdo pagrįstumo. Netinkamą bendraturčių turto atidalijimą patvirtina tai, kad teismas atsakovei priteisė 6, o ieškovei tik 4 statinius, neanalizavo šių statinių vertės, kokybės parametrų, aklai patenkino atsakovės reikalavimą vien pagal tai, kam priskirtame žemės sklype buvo atitinkami statiniai. Teismas nenustatė jokios kompensacijos šaliai, kuriai teko mažesnės vertės turtas (šiuo atveju, tikėtina, ieškovei). Teismas atsakovei priteisė ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m), nors atsakovė pati nurodė, jog šiuo statiniu su ieškove naudojasi bendrai. Atsakovei buvo priteista neproporcingai daugiau turto, negu ieškovei. Ieškovei net nepasiūlyta ir nepriteista jokia kompensacija už tai. Teismas klaidingai nustatė, kad atsakovei priskirtame žemės sklype Nr. 23 yra net 10 dalintinų statinių, kadangi jame yra tik ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6I1m) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 7I1m), ką nurodė ir pati atsakovė. Kiti statiniai yra kituose sklypuose. Mano, kad tai turėjo įtakos teismui neproporcingai paskirstant šalims turto dalis. Ieškovei priteistas ūkinis pastatas (sklype Nr. 9) turės būti nugriautas, todėl po tokio statinių atidalijimo ieškovė liks iš esmės be statinių (išskyrus garažą), kiti ieškovei priteisti objektai – lauko virtuvė ir tvartas. Liko neišspręstas klausimas, kieno lėšomis turės būti nugriautas sklype Nr. 9 esantis ūkinis pastatas. Taigi, atidalinant turto dalis atsakovei buvo priskirta didesnės vertės ir naudingesnė atidalinto turto masė, o toks padalinimas neatitinka visų bendraturčių interesų, yra neracionalus, pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą ir paneigia ieškovės teisę į jai priklausančią dalytino turto dalį.

23. Mano, kad atsakovei turėtų atitekti žemės sklypas Nr. 17, kuris per žemės sklypą Nr. 18 susijungtų į žemės sklypų Nr. 17, 18, 23, 24 (pastarieji trys priteisti atsakovei) grandinę (atsakovė juos netgi galėtų sujungti); arba sklypas Nr. 25, kuris turi tik 39 kv. m. dydžio servitutą ir kuris per žemės sklypą Nr. 24 susijungtų į žemės sklypų Nr. 25, 24, 23, 18 (pastarieji trys priteisti atsakovei) grandinę. Ieškovei turėtų atitekti tokio paties dydžio vienas iš dviejų (Nr. 1 ir 7) vertingesnių žemės sklypų, priteistų atsakovei – žemės sklypas Nr. 7, kurį ieškovė galėtų racionaliai naudoti kartu su kitais jai priteistais šalia esančiais žemės sklypais Nr. 8, 9 ir 12, įvertinant ir tą aplinkybę, kad ieškovės šeima jau daugelį metų tvarko ir prižiūri žemės sklypą Nr. 7; tokiu atveju atsakovei liktų vertingas sklypas Nr. 1. Tokiu būdu perskirsčius žemės sklypus, likusio bendraturčių turto atidalijimas, nustatytas sprendimu (įskaitant ir statinių padalijimą), galėtų likti nepakitęs, tai atitiktų protingumo ir proporcingumo principus, bendraturčių interesus, greičiau atkurtų teisinę taiką tarp šalių.

Atsiliepimas

24. Atsakovė D. P. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 2662 Eur.

Šalies argumentai

25. Nurodo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė žemės sklypą Nr. 17 priteisti atsakovui. Teismas žemės sklypą Nr. 7 priteisė atsakovei, žemės sklypus Nr. 17 ir 25 priteisė ieškovei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujo reikalavimo nurodymas apeliaciniame skunde reiškia, kad toks reikalavimas byloje turėtų būti sprendžiamas naujais aspektais, atsižvelgiant į nurodomas naujas aplinkybes, kodėl žemės sklypas Nr. 17 turėtų būti priteisiamas nebe atsakovui, bet atsakovei. Be to, sklypas Nr. 17 ribojasi su ieškovės prašytu jai priteisti žemės sklypu Nr. 21 ir sprendimu jai priteistais žemės sklypais Nr. 22 ir 26, tokiu būdu sudarant ieškovei priskirtų sklypų naudojimo vientisumą, kas sudarys mažiau galimybių gretimų sklypų savininkų tarpusavio ginčams, o ieškovė turės galimybę optimaliau panaudoti šiuos sklypus, galimai juos netgi sujungdama.

26. Teigia, kad teismo pagrįstai nurodoma, jog turi būti vertinama visų 12 sklypų, kaip viso atidalijamo komplekso, atitinkamai atidalytinų kiekvienai iš šalių (ieškovei ir atsakovei), kokybinė vertė ir viso šaliai atidalijamo komplekso sklypų kokybinės savybės bendrai. Ieškovės tvarkoje nebuvo atsižvelgta į tai, kad prašomuose atidalyti ginčo sklypuose yra ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai.

27. Pati ieškovė prašė priteisti jai nuosavybės teise net 5 sklypus iš šių 9 sklypų (t.y. sklypus Nr. 2, 7, 12, 16, 27) ir tik likusius 4 sklypus prašė priteisti kitiems dviem atsakovams ir nelaikė to neproporcingu savo interesų tenkinimu. Nors ieškovė tvirtina, kad jai buvo priteista tariamai mažesnės vertės turto dalis, tame tarpe jai priteistas vieną didžiausių servitutų turintis žemės sklypas, tačiau ieškovė neįvertina to, kad atsakovei priteisti du žemės sklypai, kurie turi dar didesnius apribojimus nei ieškovei priteistas žemės sklypas Nr. 26, t.y. atsakovei priteistas žemės sklypas Nr. 24, turintis nustatytą 0,0176 ha ploto servitutą, ir žemės sklypas Nr. 29, turintis 0,0165 ha ploto kelio servitutą. Ieškovės atsakovams prašyti priteisti asmeniškai kiti 15 gyvenamosios paskirties teritorijos naudojimo būdo sklypų (12 atsakovei ir 3 atsakovui) yra savo kokybinėmis savybėmis ženkliai prastesni nei ieškovės sau priskirti sklypai – net 6 sklypai (Nr. 6, 11, 15, 25, 24, 29) yra prie viešojo kelio, iš esmės daugumai sklypų nustatomi servitutai, užimantys daugiau nei 10 proc. nuo viso sklypo ploto ir pan. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai nuosavybės teise 12 sklypų, kurių kokybinės savybės yra geriausios. Kodėl būtent šie 12 sklypų turėjo būti atidalyti ieškovei nei iš ieškinio, nei iš ieškinio patikslinimo turinio nebuvo aišku.

28. Teigia, kad ieškovei nebuvo priteista mažesnės vertės turto dalis ir nebuvo pažeistas proporcingumo principas, nes tiek ieškovei, tiek atsakovei priteistuose žemės sklypuose yra nustatyti atitinkami apribojimai, dalis šalims priteistų sklypų ribojasi su joms kaip bendrojo naudojimo teritorija priklausančiu žemės sklypu Nr. 30, kita sklypų dalis su viešuoju keliu. Ieškovės prašomas žemės sklypų perskirstymas reikštų jos teisių suabsoliutinimą atsakovės teisių ir teisėtų interesų sąskaita ir kartu šalių, kaip bendraturčių, teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros iškreipimą.

29. Nesutinka, kad žemės sklypas Nr. 1 yra vienas vertingiausių sklypų komplekse. Ieškovė šį žemės sklypą prašė atidalyti atsakovei. Atsakovė sutiko, kad vietoje žemės sklypo Nr. 2, jai atitektų žemės sklypas Nr. 1, kuris yra žemės įduboje ir prie pelkėtos vietos, todėl kompensuojant minėto sklypo Nr. 1 mažesnę kokybinę vertę, atsakovė prašė jai priskirti žemės sklypą Nr. 7, kuris taip pat ribotųsi su jai atidalintu žemės sklypu Nr. 1. Tokiu būdu šiuos žemės sklypus būtų galima naudoti racionaliau bei išvengti gretimų sklypų savininkų ginčų. Atsakovė sutiko, jog jai būtų atidalyti blogesni sklypai (pvz. Nr. 29, 1), tačiau nesutiko, jog visi geriausi sklypai Nr. 7, 8, 9 ir 4 būtų atidalyti vienai ieškovei. Sklypai Nr. 1, 2, 3, 7, 12, 16, 20, 26, 27 ribojasi su bendru sklypu Nr. 30, atidalintu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tokia aplinkybė praplečia šių sklypų naudojimo galimybes. Sklypas Nr. 1 yra pats prasčiausias, nes tiek jis, tiek ir su juo besiribojanti sklypo Nr. 30 teritorija, yra įduboje ir užpelkėjusi. Sklypai Nr. 7, 8 ir 9 pagal savo kokybines savybes – geografinę padėtį, ribų taisyklingumą, taikomų apribojimų (servitutų) turinį – yra patys vertingiausi iš visų 29 gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo projektu formuojamų sklypų. Siekiant lygiateisiškumo atsakovė prašė priteisti vieną iš šių trijų (Nr. 7, 8, 9) sklypų, o būtent sklypą Nr. 7, nes sklype Nr. 9 yra ieškovės naudojamas statinys, o sklype Nr. 8 ieškovė jau yra pasistačius stacionarų namelį. Liudytojų – ieškovės sūnaus T. P. ir vyro I. P. parodymai dėl jų subjektyvaus pobūdžio nėra pakankami, kad būtų galima pripažinti įrodyta aplinkybę, jog tik ieškovė rūpinosi žemės sklypu Nr. 7, nes atsakovė taip pat faktiškai naudojosi šiuo žemės sklypu, jį šienavo ir prižiūrėjo, ką patvirtina liudytojo J. P. parodymai ir atsakovės pateiktos nuotraukos.

30. Atsakovė prašė jai priteisti sklypus Nr. 27, Nr. 7, taip pat blogesnius sklypus Nr. 29 ir Nr. 1, o ieškovei priteisti sklypus Nr. 4, 8, 9, kurie yra vieni vertingiausių projektu formuojamų žemės sklypų, taip pat sklypą Nr. 26, kuris yra ženkliai vertingesnis už sklypą Nr. 29 tiek nustatytų servitutų turiniu, tiek ir ribojimusi su gretimybėmis – sklypas Nr. 29 ribojasi su keliu ir turi 165 kv. m. servitutą, o sklypas Nr. 26 ribojasi su bendro naudojimo teritorija (sklypu Nr. 30, kas ženkliai padidina sklypo vertę) ir turi ženkliai mažesnį 134 kv.m ploto kelio servitutą, be to, sklypas Nr. 26 yra taisyklingos stačiakampio formos. Atsakovė, su sąlyga, kad jai būtų atidalijamas jos prašomas 12 sklypų visetas, sutiko su reikalavimu priteisti jai sklypą Nr. 29, kuris yra pats blogiausias iš visų gyvenamosios teritorijos 29 sklypų (jo pietinė riba per visą jos ilgį ribojasi su bendruoju keliu (sklypas Nr. 34), vakarinėje žemės sklypo pusėje per visą sklypo ribos ilgį nustatomas 0,0165 ha ploto kelio servitutas, sklypas yra netaisyklingos trapecijos formos). Kadangi atsakovei priteistas blogiausias sklypas Nr. 29, tai teisinga ir proporcinga, kad jai buvo priteistas ir bent vienas iš sklypų (sklypai Nr. 7, 8 arba 9), kurio kokybinės savybės yra geriausios, t.y. sklypas Nr. 7.

Atsiliepimas

31. Atsakovė nesutinka, kad žemės sklypas Nr. 25 būtų priteistas jai. Atsakovei yra priteistas šalia esantis žemės sklypas Nr. 24. Žemės sklypuose yra kelio servitutas, kurio didžioji dalis, t.y. 0,0170 ha patenka į žemės sklypą Nr. 24, be to, jame yra atsakovei priklausantis statinys (stoginė malkinei). Atidalinus atsakovei dar ir žemės sklypą Nr. 25, kurio dalį 0,039 ha užima servituto kelias, būtų pabloginta jos padėtis, nes žemės sklypų vertė yra ženkliai mažesnė dėl jų ploto sumažėjimo. Todėl žemės sklypas Nr. 25 pagrįstai buvo atidalintas ieškovei, tokiu būdu išlaikant pusiausvyrą tarp sklypų vertės sumažėjimo dėl servitutinių kelių.

32. Nurodo, kad statinių atidalijimo klausimas yra susijęs su žemės atidalijimu ir būtent nuo to, kokiu būdu atidalinami žemės sklypai, atitinkamu būdu turi būti sprendžiamas ir statinių atidalijimas. Pagal ieškovės ieškinį po atidalijimo dalis statinių patektų arba į ieškovei priklausančius žemės sklypus, arba į atsakovei prašomus atidalyti žemės sklypus. Ji žemės sklypus prašė atidalinti apskritai neatsižvelgdama į nusistovėjusį faktinį pastatų naudojimą ir nusistovėjusią naudojimosi jais bei naudojimosi žemės sklypais tvarką. Teismas į šias aplinkybes atsižvelgė. Ieškovės reikalavimo dėl statinių atidalijimo jos nurodomu būdu nereiškė, viso bylos nagrinėjimo metu jokių savo alternatyvių variantų dėl statinių atidalijimo neteikė. Ieškovė neįrodinėja atsakovės siūlomo statinių atidalijimo varianto netinkamumo, t.y. nenurodo jokių argumentų, kodėl toks atidalijimas neatitinka šalių interesų bei nepateikia jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų, tame tarpe apie jos nurodomos kompensacijos už jai tekusį tikėtinai mažesnės vertės turtą dydį. Ieškovė neskundžia teismo sprendimo dalies dėl statinių atidalijimo. Klausimas dėl lėšų ieškovės nurodomam pastatui nugriauti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ji pati spręs kaip šį jai priteistą turtą valdyti.

33. Tai, kad teismas rėmėsi atsakovės procesinių dokumentų argumentais, nereiškia, kad priėmė nemotyvuotą sprendimą. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atidalyti bendraturčių turtą jos nurodomu būdu, iš esmės jokių būtent tokį jos reikalavimo pagrįstumą pagrindžiančių argumentų nenurodė, tik išreiškė pageidavimą, kokius sklypus norėtų, kad jai priskirtų teismas, taip pat nepasisakė dėl galimo ginčo žemės sklypuose esančių statinių atidalijimo būdo.

Atsiliepimas

34. Atsakovas A. N. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp atsakovo ir ieškovės ginčas kilo dėl suformuotų žemės sklypų Nr. 17 ir 16. Ieškovė ir atsakovė dėl šių žemės sklypų ieškiniu ir priešieškiniu viena kitai reikalavimų nereiškė ir dėl jų priteisimo vienai iš šalių nepasisakė, nes ginčo dėl nurodytų žemės sklypų nebuvo. Ieškovė apeliaciniu skundu reiškia (kelia) naują reikalavimą atsakovei, nes prašo priteisti žemės sklypą Nr. 17 jau ne atsakovui, o atsakovei. Ieškovė ginčija dalį atsakovo priešieškinio ir atitinkamai sprendimo dalį, kuria patvirtintas priešieškinis.

Žemesnės instancijos teismas

35. Nesutinka, kad teismas atidalindamas turto dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovei priskyrė didesnės vertės ir naudingesnį atidalinto turto masę, o toks padalinimas neatitinka visų bendraturčių interesų. Teismas priteisė ieškovei ne du žemės sklypus, kurie neturi apribojimų, bet tris, nes ne tik ieškovei priteisti sklypai Nr. 12 ir 21 neturi jokių apribojimų, bet ir žemės sklypas Nr. 5. Priteisti atsakovei žemės sklypai, kurie neturi apribojimų yra Nr. 1, 7 ir 23, o žemės sklypas Nr. 6 turi netgi 79 kv.m. dydžio nustatytą servituto apribojimą. Teismo nustatyta, kad žemės sklypai Nr. 1-3, besiribojantys su žemės sklypu Nr. 30 ir esantys už žemės sklypo Nr. 7, yra nuokalnėje. Žemės sklypo Nr. 30 dalis, besiribojanti su žemės sklypais Nr. 1-3, yra pelkėta vieta, apaugusi medžiais ir krūmais, todėl negali būti vertinama kartu su visais kitais likusiais žemės sklypais, besiribojančiais su žemės sklypo Nr. 30 dalimi, kuri yra ant kalno ir lygi. Teismas, padalindamas ginčo šalims po du žemės sklypus (ieškovei sklypas Nr. 26, 12, atsakovui sklypas Nr. 16, 20 ir atsakovei sklypas Nr. 7 ir 27), besiribojančius su žemės sklypu Nr. 30, teisingai ir proporcingai paskirstė žemės sklypus.

36. Nesutinka, kad žemės sklypas Nr. 26 turi vieną didžiausių 134 kv. m. servitutą visame sklypų komplekse, nes atsakovei atidalinti net du žemės sklypai turi didesnius apribojimus, t.y. žemės sklypas Nr. 24 turi 170 kv. m., o žemės sklypas Nr. 29 turi 165 kv.m. servituto apribojimą ir iš dviejų pusių ribojasi su keliu bei yra netaisyklingos formos, lyginant su kitais atidalinamais žemės sklypais. Nesutinka, kad ieškovei priskirtas žemės sklypas Nr. 5 yra iš esmės blogiausias sklypas – nelygus, su nuolydžiu, iš pietinės ir rytinės pusės ribojasi su keliu. Iš projekto matyti, kad jis ribojasi su keliu tik iš rytinės pusės ir neturi jokių servituto apribojimų. Ieškovei atidalintų dvylikos žemės sklypų servitutais apribotas bendras jų plotas sudaro 710 kv.m., kai tuo tarpu iš atsakovei atidalintų dvylikos žemės sklypų servitutu apribotas bendras plotas sudaro net 865 kv. m. Patenkinus apeliacinį skundą, ieškovė ne tik įgytų didžiausią kiekį žemės sklypų, neturinčių apribojimų (ieškovei net 4 sklypai, o atsakovams tik po 2 sklypus), bet tuo pačiu sumažintų bendrą žemės sklypų servitutais apribotą plotą iki 681 kv.m.), o atsakovei padidintų iki 894 kv.m., reikalaujamas atidalinti ieškovei žemės sklypas Nr. 7 servitutais apribojimų neturi. Atidalintas ieškovei žemės sklypas Nr. 17 ribojasi su jos pačios prašytu ir jai atidalintu žemės sklypu Nr. 21 ir 22, tokiu būdu sudarant sklypų naudojimo vientisumą. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog byloje yra pakankamai įrodymų, jog tik ji viena naudojosi žemės sklypu Nr. 7. Ieškovė ir atsakovai nebuvo sutarę dėl šios žemės sklypo naudojimosi tvarkos.

37. Nurodo, kad statinių atidalijimo klausimas yra susijęs su žemės atidalijimu, ir būtent nuo to, kokiu būdu būtų atidalinta žemės sklypo dalis, atitinkamu būdu turi būti sprendžiamas ir pastatų atidalijimas. Šalys sutiko, kad dalis joms priklausančių pagalbinio ūkio pastatų patenka į suformuotus bendro naudojimui numatytus žemės sklypus ir yra faktiškai sunykę, todėl jie ateityje bus nugriauti. Dauguma atidalinamų pastatų yra seni ir apleisti, todėl ginčo dėl jų vertės nebuvo ir ieškovė nereikalavo kompensacijos už atitinkamas jų dalis, kas parodo, kad ji sutiko su atsakovės siūlomu statinių atidalinimo būdu ir tvarka bei tai ją tenkino.

38. Ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. teismui pateikė 2022 m. gegužės 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą su priedais, kurį prašo priimti. Ekspertinio tyrimo aktas patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, kas sudaro prielaidas, prijungus šį įrodymą prie bylos, bylą išnagrinėti išsamiai, visapusiškai ir teisingai. Nurodo, kad ekspertas tyrė 7 iš 10 ieškovei ir atsakovei sprendimu paskirstytų statinių (dėl likusių statinių nuosavybės tarp šalių ginčo nėra), nustatė ginčo statinių vertes, pagal kurias matyti, kad atsakovei atiteko ne tik daugiau, bet ir daug vertingesnių statinių (2,5 karto). Ekspertas taip pat vertino dalies ieškovei ir atsakovei padalintų žemės sklypų vertę ir būklę, bei nustatė, jog sklypų Nr. 1 ir 7 (abu priteisti atsakovei) vertė, įvertinus kiekybinius rodiklius būtų panaši, priešingai nei teigia atsakovė, taip pat ekspertas pasisakė dėl kitų ieškovei ir atsakovei priskirtų sklypų vertės. Eksperto išvados patvirtina, kad ieškovei atiteko prastesnės kokybės ir mažesnės vertės sklypai negu atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).

40. Ieškovė prieš pat teismo posėdį, 2022 m. gegužės 18 d. teismui pateikė 2022 m. gegužės 17 d. Ekspertinio tyrimo aktą su priedais, kurį prašo priimti. Nurodo, kad tik 2022 m. gegužės 17 d. gavo rašytinį įrodymą, susijusį su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, kurio negalėjo pateikti į bylą anksčiau (pasitelktas ekspertas tyrimą atlikinėjo nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. gegužės 17 d.). Teigia, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kuomet teismas net nesant ieškovės reikalavimo paskirstė šalims ir sklypuose esančius statinius.

41. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi byloje atsakovė buvo pareiškusi reikalavimus dėl žemės sklypuose esančių statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė turėjo pareigą pirmosios instancijos teisme pateikti visus argumentus dėl statinių priskyrimo vienai iš šalių, jų vertės. Byloje šalys reiškė reikalavimus ir dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, todėl taip pat bylos nagrinėjimo metu, trukusio ilgą laiką, turėjo galimybę savalaikiai rinkti bei pateikti bylai reikšmingus įrodymus dėl žemės sklypų būklės bei vertės. Kadangi nauji įrodymai pateikti nesavalaikiai, teisėjų kolegija atsisako juos priimti. Pažymėtina, kad Ekspertinio tyrimo aktą su priedais ieškovė turės galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo.

42. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atidalintas šalims priklausantis bendras nekilnojamasis turtas iš bendrosios dalinės nuosavybės kiekvienai iš šalių atitinkamai priskiriant tam tikrus žemės sklypus, statinius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

43. Pažymėtina, kad įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Tai reiškia, kad daikto atidalijimo būdu negali būti ginami tik vieno (grupės) ir nepaisoma kitų bendraturčių interesų. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis (grupė) siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. L. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011). Šie išaiškinimai patvirtina ir tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimas turi atitikti bendraturčių interesus ir nepažeisti jų nuosavybės teisių į atidalijamus daiktus.

45. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai siekė atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės objektus – žemės sklypus natūra ir pateikė siūlomus variantus, kurie iš žemės sklypų turėtų atitekti vienam ir kitam bendraturčiui. Šalių ginčas iš esmės kilo, kaip bendraturčiams turėtų būti paskirstyti žemės sklypai. Apeliantė pageidauja, kad jos asmeninėn nuosavybėn atitektų be kitų žemės sklypų atitektų atsakovei priskirtas žemės sklypas Nr. 7, vietoje šio sklypo sutiktų, kad atsakovei atitektų vienas iš jai priskirtų žemės sklypų - Nr. 17 arba Nr. 25. Tokiu atveju ji nebeprieštarautų ir dėl tokio žemės sklypuose esančių statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, koks atliktas teismo sprendimu, nors atsakovei atiteko statinių daugiau bei didesnės vertės, nei ieškovei.

46. Byloje nustatyta, kad 1,9003 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis po ½ dalis, t.y. po 0,95015 ha. 1.6000 ha ploto žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei, atsakovei priklauso po 6500/16000 dalis (po 0,65 ha) ir atsakovui priklauso 3000/16000 dalys (0,30 ha). 0,3000 ha ploto žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. 2015 m. atliktas Žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo Projektas (Nr. FPP-2015-07/30) apima bendrą 3,8003 ha plotą, kuriame suformuoti 34 žemės sklypai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovui – 0,6 ha arba 6/38 dalys; atsakovei – 1,60015 ha arba 16/38 dalių; ieškovei – 1,60015 ha arba 16/38 dalių. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017-01-27 įsakymu Nr. 48FPĮ-149-(14.48.123.) „Dėl Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ projektas buvo patvirtintas.

47. Šalys byloje procesiniais dokumentais reiškė reikalavimus dėl jos priklausančio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kiekviena iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodė, kokie žemės sklypai turėtų atitekti kiekvienam iš bendraturčių, pateikė motyvus, kodėl tokiu būdu turėtų būti turtas atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė taip pat prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovės bei atsakovės asmeninės nuosavybės teise tam tikrus statinius, įvertinant, kokiuose žemės sklypuose jie yra. Ieškovė reikalavimo dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės byloje nereiškė, prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti tik naujai suformuotus konkrečius žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovų reikalavimus. Ieškovė savo atsiliepimuose į šį reikalavimą savo nesutikimo pagrindo: aplinkybių bei įrodymų nepateikė, dėstė savo nuomonė bylos nagrinėjimo metu. Tai apsunkino kitų byloje dalyvaujančių asmenų galimybę juos vertinti.

48. Pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad tikrai kai kuriuose žemės sklypuose yra pastatai. Šalys naudojasi 10 žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrai pagal šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias dalis: ieškovei ir atsakovei priklauso po ¼ d., atsakovui ½ d. namo. Taip pat šiame sklype yra pagalbinio ūkio pastatai - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2I1m) ir ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m), kurie priklauso ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. 14 žemės sklype yra pastatai: lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, plane pažymėtas 8I1p) ir tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 9I1p), kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei; 15 žemės sklype yra pastatas garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 15I1ž), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei; 18 žemės sklype yra ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5I1m), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei. 9 sklype yra pastatai – garažas (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 13I1p) bei ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 14I1ž). 23 sklype yra atsakovei ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodoma, kad į šį sklypą patenka ir kiti statiniai iš 9, 10, 14, 15 sklypų).

49. Pažymėtina, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

50. Šiuo atveju šalys apsiribojo tik tuo, kad teismui išvardino žemės sklypus, kuriuos pageidauja paskirstyti tarp šalių, atsakovė nurodė kiekvienai iš šalių priteistinus statinius, tačiau į bylą nėra pateiktos jokios vizualizacijos, kaip tai turėtų atrodyti realiai. Į bylą pateiktas pertvarkomų žemės sklypų pagrindinis brėžinys su jame pažymėtais naujai formuojamais sklypais, juose esančiais statiniais, kuriuos sudėtinga identifikuoti, vizualiai niekaip neatspindi kiekvienos iš šalių formuojamos pozicijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų (pateikto pertvarkomų žemės sklypų pagrindinio brėžinio, namų valdos statinių schemos) vienareikšmiškai negalima spręsti dėl kai kurių statinių lokalizacijos, nepašalinus abejonių, ar dalis statinių nepatenka į besiribojančius žemės sklypus (pvz. žemės sklype 23 esančio statinio dalis galimai patenka ir į 18 žemės sklypą). Todėl teismui turėtų būti pateikiami aiškūs planai, vizualizacijos, kuriose atsispindėtų naujai suformuotų žemės sklypų ribos, konkrečių statinių buvimo vieta, atvaizduojant, kokie sklypai (taip pat ir statiniai) kuriai iš šalių turėtų būti priskiriami privačion nuosavybėn.

51. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą turi būti vertinama visų 12 sklypų, kaip viso atidalijamo komplekso, atitinkamai atidalytinų kiekvienai iš šalių, kokybinė vertė ir viso šaliai atidalijamo komplekso sklypų kokybinės savybės bendrai, tačiau pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl sklypų kaip komplekso vertės vadovavosi išimtinai vien tik atsakovės nurodomais argumentais, kodėl vieni, ar kiti sklypai turėtų būti priteisiami kažkuriai iš šalių, taip pat, kodėl skiriasi šių sklypų vertingumas. Pažymėtina, kad vien tiktai iš pateikto pertvarkomų žemės sklypų pagrindinio brėžinio, jame nurodytų žemės sklypams taikomų apribojimų, negalima vienareikšmiškai spręsti, kurie žemės sklypai yra vertingiausi, kurie mažiau vertingi. Į bylą ieškovė ir atsakovė buvo pateikusios žemės sklypo Nr. 7 fotonuotraukas, bylos nagrinėjimo metu liudytojais buvo apklausti ieškovės sūnus ir sutuoktinis, atsakovės sutuoktinis. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie duomenys nepakankami spręsti dėl visų žemės sklypų, kaip kompleksų, būklės, jų lygiavertiškumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose ne kartą buvo nurodoma, jog galimai reikėtų byloje skirti ekspertizę žemės sklypų lygiavertiškumui nustatyti (2020-07-07 rašytiniuose paaiškinimuose, 2021-08-04 atsiliepime į patikslintą priešieškinį). Nors tiesiogiai toks prašymas teismui ir nebuvo suformuluotas, tačiau, manytina, kad siekiant išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes dėl žemės sklypų ne/lygiavertiškumo teismas turėjo šalims pasiūlyti kreiptis į specialistus dėl turto vertinimo ar svarstyti ekspertizės skyrimo klausimą.

52. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės reikalavimus dėl statinių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tokį sprendimą iš esmės grindė tik tuo, jog ieškovė reikalavimų, susijusių su ginčo žemės sklypuose esančių pastatų, statinių atidalijimu, kompensacijos priteisimu nereiškė. Nors bylos nagrinėjimo metu 2021-11-18 teismo posėdyje ieškovės atstovas kėlė klausimą dėl statinių vertės, kompensacijos priteisimo, tačiau į tai atsakovės atstovas nurodė, jog statiniai lygiaverčiai, praėjo laikas tokius klausimus kelti, o teismas dėl tokios aplinkybės ir ieškovės pozicijos plačiau ir nesiaiškino.

53. Kaip minėta, ieškovė po ginčijamo sprendimo priėmimo kreipėsi į ekspertą dėl žemės sklypų, statinių vertinimo, pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus rašytinius įrodymus, kurie nors ir nebuvo priimti, paliekant šį klausimą spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui, tačiau vien tokių naujų įrodymų teikimo faktas tik patvirtina, kad byloje nebuvo visapusiškai išsiaiškintos aplinkybės dėl žemės sklypų, statinių vertės.

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė, kad kompensacijos būdas, kai bendraturčiai valdo bendrąja nuosavybės teise kelis daiktus ir atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės siekiančiam bendraturčiui už atidalijimą iš vieno ar kelių daiktų priteisiama kompensacija ne pinigais, o didesne turto dalimi kitame bendrąja daline nuosavybės teise valdomame daikte (daiktuose), paprastai galima, jeigu yra bendraturčių sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Apeliantė nurodo, kad sutiktų, jog atsakovei tektų daugiau statinių, bet pageidautų, kad tokiu atveju jai vietoje žemės sklypo Nr. 17 arba Nr. 25 atitektų geresnis žemės sklypas Nr. 7. Kadangi byloje nebuvo nustatyta, kokios vertės yra žemės sklypuose esantys statiniai, todėl ir spręsti, ar būtų pagrindas kitaip dalinti žemės sklypus tuo atveju, jeigu išaiškėtų, jog ieškovei tenka mažesnės vertės statiniai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima. Byloje liko neįvertintos sklypų, statinių kokybinės savybės, vertingumas ne tik atskirai, bet ir pagal jų išdalijimo būdą, dėl ko negalima spręsti, ar šiuo atveju proporcingai bendraturčiams yra paskirstytas atidalytinas turtas. Kaip matyti, tik dėl to šalys negali susitarti ir ginčo išspręsti gera valia.

55. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas ir mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad mišrus atidalijimo būdas galėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iš bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Todėl nustačius, kad vienai iš šalių tenka vertingesnė turto dalis, turėtų būti svarstoma, ar negalėtų būti kitai šaliai kompensuojama pinigais.

56. Apeliacijos proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (nenustatytų faktinių aplinkybių), bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

57. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat turės būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, priklausomai nuo bylos baigties (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė