Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. TS-125-935/2015Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.

2015 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 59-254 (toliau – ir nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu R. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 147 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta vienam asmeniui) laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį (nusikalstama veika padaryta dviem asmenims) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, bausmės subendrintos ir galutinė bausmė R. Š. buvo paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu R. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 147 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimo bausmėmis, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria R. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnį (viena nusikalstama veika), panaikino ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį, t. y. R. Š. išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, R. Š. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu už vieną nusikaltimą paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę R. Š. paskyrė laisvės atėmimą devyneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino minėtų nutarčių dalis, kuriomis nebuvo įskaityta į Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistajam R. Š. paskirtą bausmę pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendį jam paskirta ir atlikta laisvės atėmimo bausmė. Taip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nuosprendis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis. Nutartimi buvo panaikinti minėtų nuosprendžių ir nutarties dalys, kuriomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 183 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6, 9 dalimis, pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendį R. Š. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 183 straipsnio 1 dalį apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendį, – nuo 2007 m. vasario 12 d. iki 2009 m. birželio 11 d. Kitos teismų nuosprendžių ir nutarčių dalis paliktos galioti nepakeistos.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. ir 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiais R. Š. paskirtos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pakeistos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams.

Bausmės pradžia 2010 m. vasario 15 d. Bausmės pabaiga 2019 m. balandžio 15 d. R. Š. 2/3 paskirtos bausmės atliko – 2015 m. birželio 15 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 59-254 nutarė netaikyti nuteistajam R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veikų, žino ir supranta, jog negalima pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymų, privaloma gerbti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 59-254 atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog R. Š. atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 3 punkte numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tuo pačiu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog R. Š. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už keturių nusikaltimų, iš kurių trys (Lietuvos Respublikos BK 147 straipsnio 2 dalis) yra priskiriami labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, šie nusikaltimai buvo padaryti bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad viena nusikalstama veika buvo padaryta nepilnamečiui asmeniui. Nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas. Čia būtina pabrėžti ir tai, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nors R. Š. ir neturi nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis yra grasinęs smurtu siekdamas kitų asmenų paklusimo. Šis faktas rodo, kad R. Š. savo elgesiu gali kelti pakankamai realų pavojų aplinkiniams, jis savo interesus gali iškelti aukščiau kitų asmenų interesų, juos įgyvendinti neteisėtais būdais.

Kaip jau minėta, R. Š. yra anksčiau teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vis tik jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir naujas nusikalstamas veikas, taip pat ir nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pastebėtina, jog R. Š. nusikalstamos veikos sunkėjo. Aptartos aplinkybės rodo, kad R. Š. nedaro išvadų, nėra linkęs taisytis, jis nevertina jam rodomo pasitikėjimo. Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu yra vieną kartą skatintas, tačiau net septynis kartus pažeidė pataisos namų režimo reikalavimus, už tai penkis kartus buvo baustas, šiuo metu galioja trys nuobaudos. Teismas pabrėžia, kad R. Š. 2015 metais režimo reikalavimus pažeidė net tris kartus, o nustačius vieną iš pažeidimų (tatuiruotės papildymas) ir nuteistajam paaiškinus, jog atlikti konkrečių veiksmų negalima, jis vis tiek nurodė, kad po mėnesio tęs analogiškus veiksmus. Toks R. Š. elgesys pataisos įstaigoje (ypač įvertinus tai, jog nuteistasis suvokė, kad greitu metu bus sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos) leidžia daryti išvadą, kad jis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nepaklūsta privalomoms elgesio taisyklėms, jis neatsakingai žiūri į savo pareigas, nors žino, kad bus sprendžiami jam svarbūs klausimai ir tinkamas elgesys pataisos įstaigoje yra ypač reikšmingas. Taigi aptartų faktų visuma neleidžia manyti, jog R. Š. šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl jų padarymo, savanoriškai atlygino dalį žalos, įvykdė Komisijos jam nustatytas rekomendacijas, taip pat jis turi suformavęs ateities tikslus, sugeba planuoti savo veiksmus, suvokia pasekmes, sugeba atpažinti įvykius ir negatyvias situacijas, stengiasi jų vengti. Nuteistasis mokosi dvyliktoje klasėje, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, išėjęs į laisvę turėtų, kur gyventi, dirbtų. Visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nusikalstamomis veikomis sukeltas pasekmes, jo elgesį pataisos įstaigoje, teigtina, jog paminėtos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, Lietuvos Respublikos BVK 111 straipsnyje yra nustatyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi faktai, kad R. Š. mokosi, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaip jau minėta, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Teismas pažymi ir tai, kad R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 43 balai – vidutinė. Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti, R. Š. priklauso vidutinei nusikalstamumo rizikai, o nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo elgesio riziką yra nepakankama (nusikalstamumo rizika nesumažėjo nei vienu balu nuo praeito svarstymo dėl lygtinio paleidimo).

Atsižvelgdamas į R. Š. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus jį charakterizuojančius duomenis, teismas konstatuoja, kad komisija skundžiamame nutarime pagrįstai nutarė, jog šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas. Teismas konstatuoja, jog šiuo metu nustatyti faktai, kurie yra užfiksuoti pateiktoje medžiagoje, neleidžia daryti pakankamai pagrįstos išvados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neleidžia teigti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Čia dar kartą būtina pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Taip pat teismas mano, jog Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo įgyvendinimas padės R. Š. koreguoti savo elgesį pozityvia linkme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimo Nr. 59-254 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.