Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Sandrai Poškienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, Tomai Laurinaitienei, ekspertui Sigitui Simanauskui, S. P. (asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones) atstovei pagal įstatymą A. P., S. P. (asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinines priemones) gynėjai advokatei Loretai Daukšienei, nukentėjusiajam A. B., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas pradinis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamam padarius įstatymo draudžiamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., kuriam prokurorė nutarimu prašo taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2016 m. sausio 11 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia, be jokios priežasties, garsiai rėkdamas „Ko čia atvažiavot", „Dinkit iš čia", rankoje laikydamas kauptuką pribėgo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio „VW Transporter", v/n (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo nukentėjusieji D. V. ir A. B., ir kauptuku vieną kartą sudavė į automobilio variklio gaubtą, taip jį sugadindamas ir padarydamas VŠĮ „Kauno rajono greitosios pagalbos stočiai" 179,54 eurų turtinę žalą, tokiais savo vandališkai veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniam ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo nukentėjusiojo, liudytojų, eksperto parodymai, eksperto išvada bei kiti pateikti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusiojo A. B. parodymais nustatyta, kad B. ir P. sieja tik tarnybiniai reikalai. Parodė, jog dirbo Kauno rajone pagalbos stotyje vairuotoju, kai gavo kvietimą vykti į (duomenys neskelbtini) sodus. Ten nuvykus klausė žmonių, kur rasti adresą, nurodė kur rasti S. P.. Laukė policijos pareigūnų, buvo pranešta, kad ten pavojinga, gręsia pavojus žmonių sveikatai gyvybei. Išlipęs iš automobilio, pamatė įsiutusį žmogų, įlipo atgal į automobilį. Įsiutęs žmogus išėjo iš namo su kauptuku, užsimojo į langą. Pradėjus važiuoti, trenkė per variklio dangtį, per kapotą. Užsimojęs su kauptuku P. labai keikėsi. Ikiteisminio tyrimu metu davė teisingus parodymus. Priėjus P. prie automobilio lango ir užsimojus kauptuku, bijojo, kad jis neišdaužtų lango. Tuo metu, kai jis trenkė kauptuku į automobilį, pašalinių žmonių buvo tik kitoje pusėje, kurie neaišku ar matė visą įvykį. Pats veiksmas truko apie 15-20 sekundžių, jis jau sėdėjo automobilyje, jungė pavarą, viskas vyko greitai. S. P. bendravimo su policijos pareigūnais nematė, nuo auto iki tos vietos buvo 50-60 metrų atstumas. S. P. buvo atsipalaidavęs, rodė grimasas. Išėjus policijai, išėjo mama. Ji sakė, kad viskas gerai. Jam nustatyta globa, globėja paskirta mama. Mama sutiko atlyginti žalą po įvykio. Tą dieną buvo apsirengęs medicininiais drabužiais, buvo galima nuspėti, kad jis yra medicinos darbuotojas. Kai P. užsimojo kauptuku, pajuto realią grėsmę savo atžvilgiu, suveikė savisaugos instinktas, kad reikia saugotis ir bėgti.

Teisme apklaustas ekspertas Sigitas Simanauskas nurodė, kad tvirtina byloje esantį ekspertizės aktą pilnoje apimtyje. Nurodė, kad išvados nesikeičia. Tokį atvejį turėjo pirmą kartą. Tas asmuo visiškai neklauso, nevykdo jokių užduočių, jokio verbalinio kontakto nebuvo, jis nenustygsta vietoje. Jis yra pavojingas visuomenei. Atlikdami ekspertizę, patys nesijautė saugiai. Jo nuomone, jam reikalinga skirti stacionarinį gydymą specializuotoje psichiatrijos ligoninėje Rokiškyje. Jis taip pat girdėjo grąsinimus, P. yra nevaldomas, piktas. Atvestas buvo policijos pareigūnų, tačiau policijos pareigūnų buvimas jo neramino, jis nereagavo. P. savęs įvykio metu negali suvokti, diagnozuota liga išlieka. Vartojant vaistus jam jie nepadėjo, liga tęsiasi ilgai. Ekspertizės metu apie 10-15 min bendravo su S. P.. Jo mama buvo atvykusi ir bandė jį ginti. Mama nepareiškė neigiamų dalykų, ji teigiamai charakterizavo sūnų. Rėmėsi visais bylos duomenimis, buvo apklausiami pareigūnai, kurie paneigė, kad jis buvo agresyvus. Jie agresyvumą paneigė, kai veiksmas yra neadekvatus, kai sudaužo automobilį kauptuku, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu surinktais parodymais, turėjo medicininę P. ligos istoriją. Namuose užtikrinti sąlygas, kad nepakenktų sau ar kitiems, nėra įmanoma. Tai tipiškas ligos progresas. Jam reikalingas sustiprintas ligos gydymas. Sudėtinga prognozuoti P. pasveikimą.

Liudytojas Ž. B. parodė, jog dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. S. P. nepažįsta, siejamas tik tarnybiniais reikalais. Buvo iškvietimas, kad greitajai pagalbai reikalinga pagalba, kad nesusitvarko su psichiniu ligoniu ir reikia padėti. Jis tą dieną dirbo su G. G.. Nuvykus į įvykio vietą rado greitąją medicinos pagalbą, stovinčią gatvelėje. Medikai paaiškino, kad jiems nuvažiavus pagal iškvietimą, buvo apgadintas automobilis. Pasakė, kad išėjo S. P. ir kauptuku apgadino automobilį. Pabandė dar įeiti į namus, bet jų niekas neįsileido. Girdėjosi, kad ten kažkas triukšmauja. Tada palaukė kol atvažiavo dar vieni jų kolegos. Išėjo S. P. mama ir pasakė, kad sūnus įleisti negali, nes jis ją užrakino, pavojaus tėvams jis jokio nekelia ir nei policijos, nei medikų jiems nereikia, kad jie nieko nekvietė, o kvietė žmogus, kuris čia net negyvena. Pasakė, kad neleis, kad sūnų išvežtų, žalą atlygins. Situacija leido suprasti, kad jokios grėsmės realiai P. nebekėlė. S. P. vieną kartą buvo išėjęs, pasirodė, bet bendravimo su juo jokio nebuvo, jis kalbėjo kažkokius, visiškai su įvykiu nesusijusius, dalykus. Greitosios ekipažui paaiškino, jog jeigu jiems nieko nereikia, gali kreiptis dėl sugadinto turto. Tuo metu tam bute buvo ir tėvas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Agresyvių žodžių iš S. P. negirdėjo. Jeigu būtų buvusi konkrečiai didelė grėsmė, jie būtų laužę duris. Mama pasakė, kad su juo susitvarko, kad ji net nežinojo, jog atvažiavo greitoji. Paaiškino, jog prie tėvų jis nesikabinėja. Mama papasakojo, kad jis tuo metu buvo lauke su kauptuku, kai atvažiavo greitoji. Kaip viskas vyko atvažiavus medikams, jis pasakyti negali, kadangi tuo metu nebuvo ir nieko negirdėjo bei nematė.

Liudytojas G. G. parodė, jog dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinėje. S. P. žino tik iš įvykio, į kurį buvo nuvykę. Gavo pranešimą, kad minėtas pilietis bėgioja su kirviu.

Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė analogiškai Ž. B.. (b. 1. 40), t.y. kad 2016-01-11 patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su patruliu G. G., apie 14-15 valandą, buvo gautas iškvietimas, jog Kaune rajone (duomenys neskelbtini). pilietis S. P. yra agresyvus, grasino visus išžudyti, yra psichinis ligonis, reikalinga policijos pagalba. Daugmaž už 5 minučių nuvyko minėtu adresu, netoli įvykio vietos rado sankryžoje stovinčią greitosios medicinos 1603 brigadą, kurios ekipažai pasakė, kad jie atvažiavo pirmi ir norėjo įeiti į namą, bet iš jo garsiai rėkaudamas išėjo psichinis ligonis, kuris apdaužė jų tarnybinio automobilio variklio dangtį su kauptuku, ant variklio dangčio matėsi žymės. Jis su G. G. nuėjo prie nurodyto namo. Nuėjo į namo kiemą ir pamatė kaip prie lango stovi kažkoks vyriškis, ir pabandė jį pakalbinti, kad atidarytų duris. Nesuprato ką jis atsakė, bet išgirdo kaip namuose kažkoks vyras rėkauja. Kadangi namo durys buvo uždarytos, nusprendė kad dviese eiti į jį nesaugu, nusprendė išsikviesti antrą ekipažą ir nuėjo laukti ekipažo prie savo automobilio, kurį buvo palikę šalia greitosios, sankryžoje, už kelių namų nuo minėto namo. Daugmaž už 5 minučių atvažiavo kitas ekipažas. Kai atvažiavo kitas ekipažas, pamatė, kai prie greitosios ekipažo priėjo kažkokia moteris ir kažką su jais bendravo. Jie su kitu ekipažu tuo metu nuėjo prie namo durų ir pradėjo į jas belsti, sakyti, kad atidarytų duris. Tada priėjo su greitąja bendravusi moteris ir paaiškino, kad ji yra namo savininkė, o name esantis žmogus, kuriam buvo iškviesta greitoji - jos sūnus, kuris raktų neturi, nes duris užrakino ji ir raktas yra pas ją, o ji įsileisti jų neketina, nes nei policijos, nei greitosios pagalbos nekvietė. Sūnų nei jai, nei jos vyrui grėsmės nekelia, greitąją ir policiją kvietė kažkoks giminaitis, kuris kartu negyvena ir realios situacijos nežino. Moteris pasakė, kad sūnaus padarytą žalą greitosios pagalbos automobiliui sutinka geranoriškai atlyginti. Kadangi namo gyventoja pagalbos atsisakė ir sutiko atlyginti nuostolius, buvo nuspręsta į namą nesilaužti, o greitajai dėl žalos atlyginimo kreiptis į nusikalstamų veikų registravimo skyrių. Pats asmeniškai priėmė pranešimą iš budėtojo. Buvo pranešta, kad pilietis agresyvus, psichinis ligonis. Pamačius įvykio vietoje S. P., jis taip ir atrodė, kad ligonis, nerišliai šnekėjo buvo lyg ir blaivus. Atvykus, nematė daugiau jokių žmonių. Greitosios pagalbos ekipažas paaiškino, kad jie atvyko ir be jokios priežasties, iš namo išbėgo minėtas pilietis, kuris sudaužė automobilį. Realios grėsmės jis nekėlė. Jokių grasinimų negirdėjo.

Asmens, kuriam paskirtos priverčiamos medicininės priemonės, S. P. atstovė pagal įstatymą A. P. parodė, kad buvo melagingai iškviesta greitoji medicinos pagalba. Ją iškvietė pusbrolis K. J.. Greitąją jis iškvietė todėl, kad anot jo, S. jam dvi savaites rašo žinutes. S., išgirdęs, kad jį taip apkaltino, pasakė porą keiksmažodžių. Tada K. puolė kviesti greitąją. K. žino apie sūnaus ligą, ji pati prašė jo pasikeiti telefono numerį. S. jam rašydavo, kaip jam užeidavo. S. pasakė, kad rašydamas jis išsilieja ir jam tada geriau. Sūnus susinervino pamatęs greitosios medicinos medikus ir mažu kauptuku dėjo į automobilį, pasakė ,,dinkit“. Greitosios vairuotojas atvažiavęs paklausė: ,,kur čia tas debilas gyvena“. Todėl S. ir susinervavo. Kai tik kas nors blogai, K. vis kviečia greitąją medicinos pagalbą. Sūnui tai nusibodo. Šiemet jau buvo iškviesta 3-4 kartus. Ji K. yra sakiusi, kad jeigu jiems reikės greitosios, patys išsikvies. Greitosios atvažiavimas sunervino sūnų. Sūnus serga jau seniai. Jis vartoja vaistus. Jei jis neprovokuojamas, būna geras, sutaria su juo. Su juo gyvena trise: jis, vyras ir sūnus. Po šio įvykio sūnui visą savaitę davė vaistus, kol jis nusiramino. Agresijos priepuoliai jam nepasitaiko, jis tik nenori valgyti, gerti. Ji mato, kada jam būna blogai. Grasinimų jokių nebuvo tą dieną jų atžvilgiu. Jis tik K. pasakė porą keiksmažodžių. Greitąją kvietė K.. Į ekspertizės centrą kartu su sūnumi buvo nuvykusi. S. tą dieną buvo neišsimiegojęs, ten jo paklausė pavardės, bet jis tik pamojavo rankomis ir išlėkė. Ji tuo metu buvo koridoriuje, buvo atidarytos durys, viską pati matė. Kad sūnus grasintų medikams, ji negirdėjo. Kaip sūnus išlėkė iš kabineto, darbuotojas išėjo paskui, ir tada ji įėjo į kabinetą, jos klausė ar ji nebijo su sūnumi būti. Ji pasakė, kad jie sutaria, susitvarko, kad jis geria vaistus, lankosi poliklinikoje. Sūnus lankosi poliklinikoje, psichiatrijos skyriuje, yra stebimas. Lankosi pas gydytoją K.. Gydytoja nesako nieko, neturi jokių nusiskundimų.

Liudytojas K. J. teisme apklausiamas parodė, kad S. P. yra jo pusbrolis, mama ir S. P. tėvas yra brolis ir sesuo. Su S. P. tiesiogiai nebendravęs 15 metų ir tarp jų jokių pykčių nėra, parodymus duoti sutiko. Tai buvo 2016 m. sausio įvykis, kai buvo greitoji pagalba iškviesta S. P.. Jis pastoviai liudytojui skambina ir rašo SMS žinutes, žino, kad tai S. P. telefono numeris. Žino, kad S. P. serga psichine kažkokia liga. Esa parašęs pareiškimą ne vieną dėl S. P., tačiau policija sako, kad negali padėti. S. P. grąsina, kad jį nužudys. Tyrėja sako, kad nieko negali padaryti, nes S. P. jei nenori, tai ir nesigydo, o mama A. P. neveža sūnaus gydymui. S. P. aukštas, stambus vyras, kuris terorizuoja aplinkinius, dėl jo sudėjimo ir psichinės ligos aplinkiniai bijo jo. Kaimynus su kastuvais gąsdina, tik kaimynai nerašo pareiškimų, nes S. P. bijo.

Teismas, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., balsu perskaitė liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad S. P. yra jo pusbrolis, jis serga psichine liga. Jau daug metų jis jį terorizuodavo telefonu šlykščiomis SMS žinutėmis. Tiksliai neatsimena, turbūt sausio mėnesį, jis vėl jam paskambino į mobilųjį telefoną apie 3-4 valandą nakties. Paskambinęs nieko nekalbėjo, bet jis žino, kad ten buvo S., nes niekas kitas naktį neskambinėtų. Jis išjungė telefoną, o kitos dienos ryte paskambino jo mamai A. į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir paklausė, ar jai neatsibodo mokėti pinigus ir jį ištraukinėti iš problemų. Jiems bekalbant jis išgirdo rėkiantį S. balsą, kuris rėkė „išpjausiu, sudaužysiu visus“. Kadangi keletą dienų prieš tai buvo įvykusi tragedija, kur kažkokiam kaime, jei neklystu D., psichinis ligonis nužudė kelias močiutes, todėl jis bijodamas, kad tai gali pasikartoti, informavau 112 pagalbos numeriu pareigūnus. Tai padarė, nes norėjau atlikti pilietinę pareigą. Kai paskambinau 112, pasakė bendrais bruožais informaciją, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), yra psichinis ligonis, ir aš telefoninio pokalbio metu išgirdo, kaip jis rėkė, kad visus išpjaus. (b. l. 32-33)

Šius parodymus liudytojas K. J. patvirtino pilna apimtimi ir papildomai parodė, kad ir vėl parašė pareiškimą į policiją dėl S. P., nes jis vėl grąsino nužudyti. Tie grąsinimai yra realūs, nes S. P. yra negydomas, problema ta, kad S. P. neperka vaistų ir jų nevartoja, o perka alkoholį. S. P. kankina tėvus, nekalbant jau apie kaimynus, kurie bėga iki kitą pusę gatvės nuo S. P.. Mama nesupranta, kad reikia S. P. gydyti, mamos meilė beribė, bet S. P. reikia gydyti. Visi bijo dėl jo agresyvumo. S,.P. sakė, kad grįžęs iš ligoninės visus išpjaus. Ne paslaptis, kad mama neša visiems medikams pinigus. Pats nematė, kad S. P. gertų alkoholį, bet jam sakė S. P. sesuo. Esant tokiom sąlygom nesijaučia saugus. Viską apie S. P. girdi iš P.Sesers, kuri su juo geruoju bendrauja. Bet S. P. ir sesę terorizuoja, o sesė viską dar sužino ir iš S. P. (savo) tėvų. Telefono numerio nesikeičia dėl klientų, nes jo numeris yra reklamoje.

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Karmėlavos policijos nuovados vyresniosios tyrėjos G. R. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2016-01-11 apie 14.20 val., atvykus į iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)”, Kauno rajono greitosios medicines pagalbos automobiliu ,,VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pacientas S. P. kauptuku apgadino minėtą automobilį. Žalos dydis nėra nustatytas, tačiau vadovaujantis protingumo kriterijais, manytina, jog dėl automobilio ,,VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangčio apgadinimo padaryta žala yra didesnė nei 3 MGL, todėl S. P. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str. 1 d. požymių (b.l. 18).

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Karmėlavos policijos nuovados vyresniosios tyrėjos G. R. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad VŠĮ Kauno rajono greitoji medicinos pagalbos automobilį ,,VW Transporter”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kauptuku apgadino S. P., taigi jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 187 str., tačiau Lietuvos Respublikos BPK 407 str. Nustatyta, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 187 str. 1 d., 3 d., ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir baudžiamasis porocesas tesime vyksta privataus kaltinimo tvarka (b.l. 9-10).

2016-01-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad ant GMT automobilio VW TRANSPORTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti variklio dangčio pažeidimai, padaryti 2016-01-11 apie 14.20 val. GMP nuvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje (b. l. 13-16).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83TPK-170/2016 nurodyta, kad: 1) S. P., iki nusikalstamos veikos padarymo, ir nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016-01-11, tiriamajam konstatuojamas psichikos sutrikimas - F 20.0 Paranoidinė šizofrenija. Šis psichikos sutrikimas konstatuojamas nuo 1997 m. 2) S. P. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016-01-11 nesuvokė daromos veikos pavojingumo ir negalėjo visiškai suvokti savo nusikalstamos veikos esmės ir jos valdyti. 3) Šiuo metu S. P. konstatuojamas psichikos sutrikimas - F 20.0 Paranoidinė šizofrenija. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 4) Su S. P., dėl jo psichinės būklės negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti apklausiamas ir teisiamas. 5) S. P. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendrais pagrindais specializuotojo psichiatrijos ligoninėje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje) (b. l. 89-91).

AB „Lietuvos draudimas“ raštu nustatyta, kad S. P. padaryta žala automobiliui VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pilnai atlyginta (b.l. 47).

Byloje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiojo A. B., eksperto Sigito Simanausko, liudytojų parodymais, ekspertizės akto išvada bei ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad S. P., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2016 m. sausio 11 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vandališkais veiksmais, t. y. tyčia, be jokio priežasties, garsiai rėkdamas „Ko čia atvažiavot", „Dinkit iš čia“, rankoje laikydamas kauptuką pribėgo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio „VW Transporter“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo nukentėjusieji D. V. ir A. B., ir kauptuku vieną kartą sudavė į automobilio variklio gaubtą, taip jį sugadindamas ir padarydamas VŠĮ „Kauno rajono greitosios pagalbos stočiai" 179,54 eurų turtinę žalą, tokiais savo vandališkai veiksmai demonstravo nepagarbą aplinkiniam ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nors advokatė ir ginčijo aplinkybes dėl S. P. pavojingumo visuomenei iš esmės remdamasi vien tik pareigūnų parodymais, tačiau pažymėtina, kad patys pareigūnai atvyko jau po įvykio, pareigūnai šioje byloje nėra pripažinti nukentėjusiais, o įvykį patyrę nukentėjusieji A. B. ir D. V. ne tik jautė realią grėsmę savo gyvybei dėl S. P. prieš juos atliktų veiksmų (žodžių išsakymas, užsimojimas kauptuku prieš medikus, sudavimas kauptuku vieno smūgio į medikų automobilį), bet ir buvo sutrikdyta jų normalaus darbo eiga, kadangi į medicinos ekipažo iškvietimą pagalbon turėjo skubėti ir policijos pareigūnai.

Tokiu būdu, S. P. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad S. P. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Kadangi neginčytinai įrodyta, kad S. P. nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas.

Atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. Nr.83TPK-170/2016 išvadas ir eksperto Sigito Simanausko paaiškinimus teisme, teismas daro išvadą, kad S. P. skirtina priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi S. P. nusikalstamą įstatymo draudžiamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, dėl psichinės ligos jis nesuprato ir nesupranta savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Sirgdamas psichine liga, jis nepadarė neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tarp jo veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties dėl nusikalstamos veikos.

Daiktų nepateikta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinio ieškinio byloje nėra.

S. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus teismo nutarčiai, yra panaikintina.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 318 str. 1 d., 392 str., 400 str. - 405 str., 440 str. bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str., teismas

nutarė:

pripažinti, kad S. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., padarė būdamas nepakaltinamas.

Nustatyti, kad dėl psichikos sutrikimo, atsiradusio prieš baudžiamuoju įstatymu uždraustų veikų padarymą, S. P. negalėjo suprasti savo veiksmų, negali jų suprasti bei valdyti ir šiuo metu, yra nepakaltinamas.

S. P., nusikalstamą veiką padariusiam nepakaltinamumo būsenoje, skirti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 2 p.).

S. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo nutarčiai, yra panaikinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.