- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-1017-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- S. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iš dalies tenkintas ieškovės M. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyta vaikų gyvenamoji vieta su motina iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl dovanojimo sutarties panaikinimo bei pagal atsakovo S. S. patikslintą priešieškinį. Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė M. S. pateikė teismui patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo S. S. kaltės ir dovanojimo sutarties panaikinimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukrų I. S. , gim. 2002 m. rugsėjo 28 d. ir G. S. S., gim. 2003 m. lapkričio 4 d. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo dukroms laikiną išlaikymą po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurias uzufrukto teise tvarkytų ieškovė, iki galutinio sprendimo priėmimo. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad ją ir dukras sieja stiprus emocinis ryšys, dukros atsakovo bijo, nes jis dukrų akivaizdoje naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, be to dukras psichologiškai traumuotų ilgas atskyrimas nuo motinos. Ieškovė teigė, kad atsakovas tik po 2008 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutarties priėmimo leido ieškovei bendrauti su dukromis, kurioms kiekvienas atsisveikinimas su motina būdavo skausmingas, todėl nors atsakovas turi pakankamai materialinių lėšų, dukrų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų jų interesus. Ieškovė nurodė, kad ji išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvens su dukromis, jos gaunamų pajamų dukrų poreikiams tenkinti neužtenka, o atsakovas gali atsisakyti teikti dukroms išlaikymą, todėl ieškovė prašė jį laikinai priteisti iš atsakovo.
Atsakovas S.S. pateikė teismui patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės bei prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu bei priteisti iš ieškovės dukroms laikiną išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvavo tuo, kad ieškovė yra nestabilios nuotaikos, pasidarė ypač agresyvi po 2008 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutarties priėmimo, kuria atsakyta tenkinti ieškovės prašymą – nustatyti dukterų laikiną gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas nurodė, kad ieškovė ilgai užtrukdavo Dailės akademijoje, negrįždavo naktimis namo, prastai rūpinosi dukterimis, ką gali paliudyti atsakovo nurodyti liudytojai, ieškovei pasiėmus dukras, vyresnioji skambindavo atsakovui ir prašydavo jas parsivežti pas atsakovą, ieškovė dažnai vaikus palikdavo tretiesiems asmenims. Atsakovas pažymėjo, kad jo dukters iš pirmosios santuokos V. S. , gim. 1995 m. gegužės 22 d. gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas priėmė 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, o atsakovo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius 2008 m. rugsėjo 19 d. informavo, jog I. ir G. S. S. gyvena su ieškove 2 kambarių nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butas tvarkingas, jaukus, vaikų kambaryje sudarytos visos sąlygos ilsėtis ir žaisti. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę į saugią ir psichologiškai stabilią aplinką, pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Teismas atsižvelgė į tai, kad vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su motina bei siekė apsaugoti vaikus nuo nuolatinės gyvenamosios vietos kaitos ir užtikrinti psichologinį saugumą. Teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 3.3 str. šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, o LR CK 3.192 str. įtvirtinta nuostata, kad išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl ji turi būti teikiama pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas nustatęs vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo vaikų naudai laikiną išlaikymą - po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis, kiekvieną periodinę išmoką sumokant iki einamojo mėnesio 15 d. Teismas pavedė ieškovei uzufrukto teise disponuoti nepilnamečiams vaikams skirtomis lėšomis.
Šalies argumentai
Atsakovas S. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su atsakovu bei priteisti iš ieškovės dukroms laikiną išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas nustatyti dukterų laikiną gyvenamąją vietą su ja, šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė žalos nepilnamečių vaikų interesams ir sveikatai atsiradimo fakto tuo atveju, jei teismas jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikytų, be to ieškovė šios teismo nutarties neskundė. Atsakovas nurodo, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuri kardinaliai priešinga aukščiau nurodytai, yra nepagrįsta, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo keliamą grėsmę dukterims. Atsakovas teigia, kad faktinė dukrų gyvenamoji vieta pastaruosius dvejus metus buvo su atsakovu iki kol ieškovė jų nepasiėmė ir piktybiškai negrąžino atsakovui. Atsakovas pateikė prašymą priimti naujus įrodymus – 2008 m. spalio 4 d. antstolio J. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo nustatyta, kad dukterys 2008 m. spalio 4-5 d. gyveno su atsakovu. Atsakovo atstovas taip pat pateikė prašymą priimti naujus įrodymus - 2008 m. lapkričio 7 d. UAB „Psichomeda“ psichologinės išvados dėl vaikų psichologinės būklės įvertinimo, nuorašą, bei 2008 m. lapkričio 19 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Šermukšnėlė“ rašto Nr. 9-27 nuorašą, kuriame nurodyta, kad vaikai tam tikromis 2008 m. lapkričio mėn. dienomis nelankė lopšelio-darželio.
Atsiliepimas
Ieškovė M. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Ieškovė nurodo, kad atsakovas piktybiškai nevykdo skundžiamos nutarties, be ieškovės žinios 2008 m. spalio 2 d. pasiėmė dukras iš vaikų darželio ir nusivežė pas save, iki šiol ieškovei neleidžia bendrauti su dukromis, neveda jų į darželį, kur I. S. lanko priešmokyklinę grupę. Ieškovė teigia, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas ieškovės prašymas nustatyti dukterų laikiną gyvenamąją vietą su ja dėl atsakovo kaltės, nes jis buvo įsipareigojęs dukroms dalinės nuosavybės teise perduoti vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau vėliau persigalvojo, todėl ieškovė neturėjo gyvenamojo ploto ir teismas atsisakė tenkinti jos prašymą. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu ji nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius 2008 m. rugsėjo 19 d. pripažino tinkamą gyventi vaikams. Ieškovė nurodo, kad atsakovas smurtauja prieš ieškovę, draudžia vaikams matytis su ja, todėl atsakovas negali užtikrinti pilnaverčio vaikų vystymosi, tuo tarpu ji nedraustų dukterims matytis su tėvu.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė 2008 m. lapkričio 5 d. išvadą Nr. 104-4067, kuria prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei nurodo, kad vaikams gyvenant su atsakovu, pastarasis piktnaudžiaudavo tėvo valdžia, tai yra teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas prieš motinos valią pasiėmė dukras pas save bei visiškai apribojo ieškovės ir vaikų bendravimą, nevedė vaikų į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, dukteris pagal trečiojo asmens pateiktą 2008 m. spalio 30 d. aktą grąžino ieškovei tik 2008 m. spalio 31 d. Tretysis asmuo nurodo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams daugiau reikia motinos globos, be to dukterys visą laiką nuo pat gimimo gyveno su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas nėra tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 314 str. yra įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš atsakovo pateikto naujo įrodymo – 2008 m. spalio 4 d. antstolio J. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismui paaiškėjo naujos aplinkybės – tai yra, kad dukterys nepaisant įsigaliojusios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties gyvena ne su ieškove, o nuo 2008 m. spalio mėnesio pradžios atsakovo iniciatyva su juo. Taip pat iš atsakovo atstovo pateiktų naujų įrodymų – tai yra 2008 m. lapkričio 7 d. UAB „Psichomeda“ psichologinės išvados dėl vaikų psichologinės būklės įvertinimo, nuorašo bei 2008 m. lapkričio 19 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Šermukšnėlė“ rašto Nr. 9-27 nuorašo teismui paaiškėjo naujos aplinkybės, tai yra, kad dukros vėl pradėjo gyventi kartu su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir jo atstovo pateikiamuose naujuose įrodymuose paaiškėjo naujos turinčios reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui aplinkybės, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant prašymus pirmosios instancijos teisme, kas reiškia, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau bei atsižvelgiant į tai, kad teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas yra aktyvus, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina kartu su kitais turimais įrodymais atsakovo pateiktus naujus įrodymus.
Byloje nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečių dukterų I. S. ir G. S. S. faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su dukterimis ar joms daromą neigiamą įtaką nenustatyta. Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos skyriaus 2008 m. lapkričio 5 d. rašte nurodyta, kad ieškovė sudarė dukterims tinkamas gyvenimo sąlygas, pačios dukros išreiškė norą gyventi su savo motina (ieškove), su kuria gyveno nuo pat gimimo. Tuo tarpu atsakovas, kaip nurodė tretysis asmuo, galimai piktnaudžiavo tėvo valdžia, nuo 2008 m. spalio 2 d. dukteris prieš ieškovės valią pasiėmė pas save ir neleido joms bendrauti su motina (ieškove) iki 2008 m. spalio 31 d. Atsakovo pateiktas naujas įrodymas – antstolio aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2008 m. spalio 4-5 d. dukros gyveno su juo patvirtina, kad atsakovas trukdė vykdyti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tokiu savo elgesiu atsakovas ne tik pažeidė LR CPK 18 str. įtvirtintą teismo nutarties vykdymo privalomumo visiems asmenims principą, bet ir atėmė iš dukterų galimybę bendrauti su motina, dėl ko joms gali kilti negrįžtamos psichologinės pasekmės. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovas nauju įrodymu neįrodė ieškovės netinkamo elgesio su dukterimis, o tik patvirtino, kad jis pats nepaisė dukterų teisėtų interesų. Todėl pastarasis atsakovo pateiktas naujas įrodymas yra atmetamas kaip nepagrindžiantis atsakovo atskirojo skundo reikalavimo.
Atsakovo atstovo pateiktas kitas naujas įrodymas – 2008 m. lapkričio 19 d. Vilniaus lopšelio-darželio „Šermukšnėlė“ rašto Nr.9-27 nuorašas, iš kurio matyti, kad vaikai nelankė tam tikromis 2008 m. lapkričio mėnesio dienomis lopšelio-darželio pats savaime nėra traktuojamas kaip vaikų teisių pažeidimas ar netinkamas ieškovės elgesys su jais. LR CK 3.165 str. nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kitaip tariant vaiko ikimokyklinis ugdymas neturi būti privalomai nepertraukiamai vykdomas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje lopšelyje-darželyje, tai gali būti atliekama ir namuose priklausomai nuo tėvų pasirinkimo, kurį gali įtakoti įvairiausi faktoriai, pavyzdžiui, pablogėjusi vaiko sveikata. Atsakovo atstovo pateiktas kitas naujas įrodymas - 2008 m. lapkričio 7 d. UAB „Psichomeda“ psichologinė išvada taip pat neįrodo ieškovės netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu ar kitų faktorių, kurie sukurtų netinkamą aplinką vaikų ugdymui jiems gyvenant su ieškove. Kiekvienas vaikas turi teisę ir neabejotinai jis pats nori augti, bendrauti ir būti prižiūrimas abiejų tėvų. Logiška, kad dukroms gyvenant su savo motina ieškove, jos ilgisi savo tėvo (atsakovo), nori su juo bendrauti, matytis, vaikus džiugina prisiminimai apie savo tėvą. Būtent dukterų ilgesį tėvui, nerimą dėl vykstančio ginčo tarp ieškovės ir atsakovo, dėl to dukterims kylančią vidinę psichologinę įtampą ir atspindi atsakovo atstovo pateikta psichologinė išvada. Tuo tarpu joks ieškovės daromas psichologinis smurtas, neigiama įtaka, amoralus elgesys psichologinėje išvadoje nenustatytas, taip pat kompetentingas savo srities ekspertas nepateikė rekomendacijos dukras perkelti gyventi pas tėvą (atsakovą) ar atskirti nuo motinos (ieškovės), o tik konstatavo, kad gyvenamosios aplinkos keitimas turi didelės įtakos vaikų vystymosi raidai, įpareigojo abudu tėvus atidžiau rūpintis mergaičių sveikata bei rekomendavo kartą per metus suteikti dukterims psichologo pagalbą. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo atstovo pateikti nauji įrodymai yra atmetami kaip nepagrindžiantis atsakovo atskirojo skundo reikalavimo.
Atsakovo argumentas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priešinga kitai 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarčiai atmetamas kaip nepagrįstas, nes šios nutartys buvo priimtos esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Priimant pastarąją nutartį – ieškovė neturėjo gyvenamosios vietos, tuo tarpu priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovė jau buvo išsinuomojusi butą, kuris pagal trečiojo asmens išvadą, atitinka normalias gyvenamąsias sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų tyrimo ir nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo konkrečiu atveju. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3). Šioje byloje vyksta akivaizdus tėvų ginčus dėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymo, ko pasėkoje dukterų gyvenamoji vieta buvo keista net keletą kartų, į šį procesą įtraukiant trečiuosius asmenis, vaikai buvo apklausiami socialinių darbuotojų, psichologų, kas neabejotinai sukėlė jiems papildomą stresą bei neigiamai paveikė jų emocinę būseną. Todėl teismas privalo imtis iniciatyvos, siekdamas užtikrinti vaikų teisę augti psichologiškai, emociškai ir ekonomiškai stabilioje aplinkoje, tai yra nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (LR CK 3.65 str. 2 d. 2 p.) ir priteisti vaikams laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo (LR CPK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Kadangi šiuo metu dukterys gyvena su ieškove, patys vaikai pageidauja gyventi su ja, tretysis asmuo patvirtino, kad tai labiausiai atitinka vaikų interesus, o atsakovas atskirajame skunde šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, atvirkščiai iš bylos medžiagos nustatytas atsakovo piktnaudžiavimas tėvo valdžia, neleidžiant dukterims bendrauti su ieškove, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo metu laikinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove bei laikino išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokant po 400 Lt labiausiai atitinka jų asmeninius, socialinius bei ekonominius interesus.
Atsakovo teiginys, kad dukterys iki 2008 m. rugsėjo 22 d. priėmimo gyveno su atsakovu, o vėliau ieškovės buvo pasiimtos gyventi pas save, pats savaime nereiškia vaikų teisėtų interesų pažeidimo, ko pasėkoje tūrėtų būti naikinama pirmosios instancijos teismo nutartis. Šis faktas negali būti vertinamas atskirai nuo kitų aplinkybių – tai yra pačių dukrų noro gyventi kartu su ieškove bei atsakovo draudimo dukroms bendrauti su ieškove, kas neabejotinai sukėlė vaikams papildomą stresą bei psichologinę įtampą. Pastarosios aplinkybės ir suponuoja išvadą, kad šiuo metu dukterų interesus labiausiai atitinka gyvenimas su ieškove, o ne atsakovu. Atsižvelgiant į išdėstyta, šis atsakovo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo motyvus bei bylos aplinkybes nustatė, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartis labiausiai atitinka vaikų teisėtus interesus, priimta nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, yra pagrįsta ir teisinga, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.