Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. J. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutarties, kuria N. J. skundas netenkintas ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2013 m. spalio 15 d. nutarimas, kuriuo N. J. nubausta pagal ATPK 125 str., paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. 2013-10-14 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2013 m. rugsėjo 26 d. 11.00 val. Šilutės r. sav. Lapalių k., vairuodama automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama per geležinkelio pervažą nesustojo prie kelio ženklo 204 „Stop“, kai šis buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 173, 174 punktų bei 1 priedo 204 punkto reikalavimus. Tokie N. J. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 125 str.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2013 m. spalio 15 d. nutarimu N. J. nubausta pagal ATPK 125 str. 750 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Šį nutarimą, prašydama jį panaikinti ir bylą nutraukti, N. J. apskundė pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakomybė pagal ATPK 125 str. inter alia kyla už kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

N. J. nubausta pagal ATPK 125 str. už tai, kad važiuodama per geležinkelio pervažą nesustojo prie kelio ženklo 204 „Stop“, kai šis buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 173, 174 punktų bei 1 priedo 204 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 1 priede aiškinant kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ reikšmę inter alia nurodyta, jog draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Jeigu ženklas pastatytas prieš geležinkelio pervažą, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš ženklą. Kaip matyti, kelio ženklas Nr. 204 „Stop“ reikalauja vairuotojų ne tik sustoti, bet ir duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu.

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl to, ar N. J. vairuojamas automobilis buvo sustojęs prieš geležinkelio pervažą, nekyla, tiek ji, tiek ją kaltinančius parodymus teikiantis liudytojas V. S. pripažino (b. l. 13, 30-31), kad N. J. vairuojamas automobilis buvo sustojęs prieš geležinkelio pervažą. Tačiau ginčas kilo dėl to, kurioje vietoje buvo sustojęs N. J. vairuojamas automobilis, t. y., ar prieš kelio ženklą „Stop“, kaip kad teigia pati N. J. ir jos gynybos liudytojai A. J. bei P. M. (b. l. 3, 9, 23), ar už jo, iki geležinkelio pervažos, kaip teigia liudytojas V. S., likus apie 2 m (b. l. 13, 30-31). Anot liudytojo V. S. (b. l. 13, 30-31), įvykį jis stebėjo iš judančios bėginės transporto priemonės, būdamas 60 m atstumu iki geležinkelio pervažos. Tuo tarpu N. J. ir jos gynybos liudytojai nurodo (b. l. 23), kad jai sustojus traukinukas iki pervažos buvo 100-200 m atstumu. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 11) matyti, jog kelio ženklas „Stop“ nuo geležinkelio pervažos nėra nutolęs dideliu atstumu. Baigiamųjų kalbų metu (b. l. 31) N. J. atstovas nurodė, kad kelio ženklas „Stop“ stovi 5 m atstumu iki geležinkelio pervažos. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad atstumas nuo kelio ženklo „Stop“ iki geležinkelio pervažos pakankamai nedidelis, V. S. įvykį stebėjo būdamas nutolęs tam tikru atstumu nuo geležinkelio pervažos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad V. S., vertindamas situaciją dėl N. J. sustojimo vietos, galėjo ir sąžiningai suklysti laikytina, jog iki galo nebuvo paneigta N. J., kartu ir jos gynybos liudytojų teikiama versija, kad ji sustojo prieš kelio ženklą „Stop“.

Apylinkės teismas, priešingai negu teigia apeliantė, skundžiamoje nutartyje aptarė jos gynybos liudytojų parodymus ir motyvuotai pasisakė, kodėl jais nesivadovauja, laiko siekimu padėti N. J. išvengti administracinės atsakomybės. Vienok, net ir liudytojų A. J. bei P. M. parodymus vertinant kritiškai dėl jų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi ir iki galo nepašalintos abejonės, ar jie iš viso buvo įvykio metu įvykio vietoje (N. J. savo pirminiame paaiškinime nenurodė, kad su ja kartu važiavo jos vyras ir kaimynas, apie juos ji užsiminė tik savo skunde apylinkės teismui, o liudytojas V. S. savo pirminiame paaiškinime nurodė, kad moteris automobilyje buvo viena, b. l. 3, 9, 13), vien liudytojo V. S. parodymais, kurie yra pakankamai subjektyvūs dėl N. J. vairuoto automobilio sustojimo vietos (priimant dėmesin atstumą, iš kurio liudytojas stebėjo automobilį), negalima iki galo paneigti N. J. parodymų dėl jos vairuoto automobilio sustojimo prieš kelio ženklą „Stop“.

Kita vertus, net ir tuo atveju, jei N. J. sustojo prieš kelio ženklą „Stop“, kelio ženklas Nr. 204 „Stop“, jeigu jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, numato pareigą vairuotojui ne tik sustoti prieš kelio ženklą „Stop“, bet, kaip minėta, ir duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Kelių eismo taisyklių 173 p., 174 p., kurie inkriminuoti N. J., inter alia nustatyta, jog prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės; geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei. Kelių eismo taisyklių 3 p. išaiškinta sąvoka „Duoti kelią (nekliudyti)“ – eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.

Nors N. J. pirminiame savo paaiškinime (b. l. 9) neigė mačiusi artėjantį traukinį ar girdėjusi jo signalą, nurodė, kad tik nuvažiavusi nuo bėgių maždaug 10 m pamatė traukinį ir išgirdo signalą, tačiau tiek apylinkės teismui pateiktame skunde (b. l. 3), tiek teismo posėdžio metu (b. l. 23) ji pripažino, kad sustojusi prieš geležinkelio pervažą ji matė artėjantį traukinuką, o jai važiuojant per pervažą girdėjo garsinį signalą. Liudytojas V. S. savo pirminiame paaiškinime (b. l. 13) bei teismo posėdžio metu (b. l. 30-31) paaiškino, jog pastebėjęs dideliu greičiu artėjantį automobilį, paspaudė garso signalą. Automobilis sustojo šalia bėgių. Jie jau stabdė, nes sunku sustoti. Tada automobilis pajudėjo ir sustojo ant pervažos. Jis stabdė, signalizavo, tada automobilis užsivedė ir nuvažiavo. Jeigu mašina nebūtų nuvažiavusi, būtų atsitrenkęs į vairuotojo pusę, nebūtų sustabdęs, traukinukas sveria 30 tonų, sunku stabdyti. Netikėti tokiais liudytojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nenustatytas liudytojo V. S. suinteresuotumas melagingai apkalbėti N. J., jie iki įvykio nebuvo pažįstami, be to, ir pačios N. J. parodymai iš dalies (dėl pakankamai nedidelio atstumo tarp jos vairuoto automobilio ir bėginės transporto priemonės, dėl garsinio signalo įjungimo) sutampa su šio liudytojo parodymais. Aptarti N. J. ir liudytojo V. S. parodymai leidžia daryti išvadą, jog N. J., sustojusi prieš pervažą, tinkamai neįsitikino, kad netrukdys prie geležinkelio pervažos artėjančiai bėginei transporto priemonei, nedavė jai kelio, sustojusi prieš geležinkelio pervažą pradėjo važiuoti, t. y. atliko manevrą, kuris privertė kitą eismo dalyvį – traukinio mašinistą keisti greitį, staigiai stabdyti. Todėl pripažįstama, kad N. J. savo veiksmais pažeidė kelio ženklo „Stop“, kuris buvo pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai N. J. kaltės klausimu dėl jai inkriminuoto pažeidimo neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, jos veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal ATPK 125 str. Apeliacinio skundo ribose nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.