- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-06
- Bylos Nr.
- 3K-3-446/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis, Juozas Šerkšnas, Algimantas Spiečius
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Spiečiaus ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Vyto verslas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Vyto verslas“ ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Vyto verslas“ prašė teismo panaikinti Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Mokestinių ginčų komisijos 2005 m. sausio 13 d. sprendimą „Dėl UAB „Vyto verslas“ skundo“. Ieškinyje nurodyta, kad Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino 2004 m. birželio 16 d. patikrinimo aktą, kuriuo vietinis mokesčių administratorius pripažino neturinčiomis juridinės galios V. S. individualios įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (ieškovas atskaitė 6090 Lt pirkimo PVM ir į sąnaudas įtraukė 33 771 Lt), UAB „Monsida“ vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (ieškovas atskaitė 20 897 Lt pirkimo PVM ir į sąnaudas įtraukė 67 878 Lt) ir A. B. individualios įmonės vardu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (ieškovas atskaitė 13 607 Lt pirkimo PVM ir į sąnaudas įtraukė 75 597 Lt). Mokesčių administratorius nustatė, kad už šiose sąskaitose įformintų ūkinių operacijų sukurtą pridėtinę vertę įmonės nesumokėjo medienos pardavimo PVM. Dėl to ieškovui papildomai priskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą 40 592 Lt PVM, 1230,10 Lt delspinigių, 10 706 Lt baudos, taip pat 3625,45 Lt juridinių asmenų pelno mokesčio, 3625,45 Lt delspinigių ir 7532 Lt baudos. Mokestinių ginčų komisija 2005 m. sausio 13 d. sprendimu ieškovo skundą atmetė ir patvirtino Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2004 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Ieškovo teigimu, tuo metu galiojusiame Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nebuvo įtvirtinta, kad PVM būtų apmokestinamos įgyjamos prekės, todėl ieškovui nekilo prievolės sumokėti PVM, įsigyjant prekes iš nurodytų įmonių. Įstatyme nenumatyta galimybės apmokestinti PVM tą pačią prekę daugiau nei vieną kartą. Be to, atsakovas neginčija, kad ieškovas pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras įsigijo prekes iš minėtų įmonių ir jas faktiškai realizavo. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 12 straipsnį prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda tada, kai pardavėjas išrašo pirkėjui PVM sąskaitą-faktūrą, t. y. kai prekė realizuojama. Aplinkybė, kad patikrinimo metu nenustatyta, iš kur minėtos įmonės gavo ieškovui parduotas prekes, kad nepateiktos šių įmonių deklaracijos, nepanaikino ieškovo teisės atskaityti sąnaudas ir pardavėjui sumokėti PVM, nes atskaita padaryta sąžiningai, vadovaujantis ieškovo įmonėje gautais apskaitos dokumentais, turinčiais visus juridinę galią turinčius rekvizitus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 21d. sprendimu ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. sausio 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą.
Teismai nustatė, kad V. S. individualios įmonės, UAB „Monsida“ ir A. B. individualios įmonės vardu buvo vykdoma neteisėta veikla. Šių įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos realiai nebuvo vykdomos, todėl šios PVM sąskaitos-faktūros neatitinka įstatymų reikalavimų ir neturi juridinės galios. Taigi Mokestinių ginčų komisijos 2004 m. sausio 13 d. sprendime pagrįstai nurodyta, kad pagal galiojusius Juridinių asmenų pelno mokesčio, Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymus atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose-faktūrose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje nurodyta, kad Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai apskaitos dokumentams, kurių rekvizitų visuma turi patvirtinti, kad realiai įvyko tame dokumente užfiksuota ūkinė operacija. Dėl to teisė į PVM atskaitą atsiranda tada, kai ūkinė operacija įvykdoma realiai, o ne vien užfiksuojama buhalterinės apskaitos dokumentuose.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Vyto verslas“ prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį patenkinti. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Teismai, spręsdami ūkinių operacijų atlikimo klausimą, nenustatė, ar PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos prekės yra faktiškai gautos ir panaudotos įmonės veikloje. Skundžiami teismų procesiniai sprendimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Apžvalga Nr. 14 „Dėl civilinių bylų, kylančių iš mokesčių teisinių santykių, nagrinėjimo teismuose apibendrinimo rezultatų“). Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad PVM sąskaitose-faktūrose, kurios pripažintos neturinčiomis juridinės galios, trūktų nors vieno rekvizito, nurodyto Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnyje. Teisė į PVM atskaitą atsiranda tada, kai pirkimo PVM yra išskirtas juridinę galią turinčiais dokumentais, ir ši teisė yra absoliuti. Pažymėtina, kad iš V. S. individualios įmonės kasatorius prekes įsigijo 2001 m., iš UAB „Monsida“ ir A. B. individualios įmonės - 2001-2002 m., t. y. dalis PVM sąskaitų-faktūrų išrašytos galiojant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymui, o kita dalis, galiojant Buhalterinės apskaitos įstatymui. Mokesčių administratorius kasatoriui taikė Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780 patvirtintas Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisykles, taip pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo įtvirtintą pareigą taikyti teisės aktus, galiojusius teisės pažeidimo padarymo momentu. Be to, sprendimo motyvai, kad nors PVM sąskaitos-faktūros ir turi visus juridinę galią turinčius rekvizitus, tačiau pripažįstamos neturinčiomis juridinės galios, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai. Bylą nagrinėję teismai netinkamai išanalizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartį. Nei bylą nagrinėję teismai, nei Mokestinių ginčų komisija nenustatė ieškovo nesąžiningumo.
2. Pagal CK 2.81 straipsnį apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1230 „Dėl Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ 5 punktą. Juridinio asmens PVM sąskaitas-faktūras pasirašo fiziniai asmenys spausdintuvu, ranka ar spausdintuvu ir ranka. Taigi aplinkybė, kad PVM sąskaitas-faktūras už pardavėjo organus, kurie vykdė ūkinę operaciją-pardavimą, išrašė V. N., negali būti vertinama kaip nurodyto Vyriausybės nutarimo pažeidimas. Byloje įrodymais nepaneigta, kad ieškovas (PVM mokėtojas) prekę įsigijo ir sumokėjo už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM) ir kad sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę realizavo. Kadangi ieškovo kaltė nėra preziumuojama, tai pirmiau nurodytų aplinkybių nebuvimą turi įrodyti mokesčių administratorius (Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo 2003 m. spalio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A8-953-2003). Pažymėtina, kad atsakovas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjų veikla buvo neteisėta, nes teisės į PVM atskaitą ribojimas nesutampa su mokesčių administratoriaus ir kitų mokestinių ginčų nagrinėjimo procese dalyvaujančių institucijų atliekamu tikrinimu dėl ūkio subjekto teisės į PVM atskaitą (Lietuvos vyriausiojo administracijos teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A1 - 355/2004). Nei teismui, nei mokesčių administratoriui nepateikta pardavėjų apskaitos dokumentų, iš kurių būtų galima nustatyti pardavėjų ūkinės-finansinės veiklos rezultatus ar finansines galimybes. Sandorių sudarymo metu nė viena iš įmonių nebuvo išregistruota iš mokesčių mokėtojų registro, apie jų nepatikimumą viešai neskelbta. Be to, teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas neturėjo galimybės gauti reikalingų duomenų, t. y. nustatyti, ar apie PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų asmenų įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ar pardavėjai teikia deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kt. Ieškovo nuomone, teismų procesiniai sprendimai grindžiami prielaidomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo palikti nepakeistus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad visos ginčijamos operacijos buvo pastovūs ūkiniai ryšiai tarp įmonių, o ne vienkartiniai pirkimai. Aplinkybė, kad mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą-faktūrą, dar nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu įrodymais patvirtinta, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks atvaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A1 - 355/2004, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (1993 m. gruodžio 22 d. redakcija) 18 straipsnis, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992 m. birželio 18 d. redakcija) 10 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1230 patvirtintos Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos 21 punktas). Atsakovo teigimu, ūkinės operacijos su V. S. individualia įmone, UAB „Monsida“, A. B. individualia įmone realiai nevyko, t. y. išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo įvykusios ūkinės operacijos turinio, todėl tokie dokumentai neturi juridinės galios. Patikrinimų metu buvo įrodyta, kad nei V. S. individuali įmonė, nei UAB „Monsida“, nei A. B. individuali įmonė už parduotą medieną į biudžetą PVM nesumokėjo. Nuostata, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, įtvirtinta ir 2004 metų balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovo nesąžiningumą (Vyriausybės 1996 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. 1230 „Dėl Specialių apskaitos dokumentų blankų užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ 3, 5 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
UAB „Vyto verslas“ 2001 m. iš V. S. individualios įmonės tariamai įgijo medienos už 39 861,05 Lt (PVM sudaro 6089,63 Lt), o 2001 m., 2002 m. UAB „Vyto verslas“ iš UAB „Monsida“ tariamai pirko medienos už 136 994,39 Lt (PVM sudaro 20 897,44 Lt). Dokumentai, pagal kuriuos UAB „Vyto verslas“ tariamai įsigijo medieną, buvo pripažinti neturintys juridinės reikšmės, nes faktiškai ūkinės operacijos nevyko.
V. Kasacinio teismo argumentai
Ieškovo vykdomos operacijos vyko su V. S. įmone 2001 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais, su UAB „Monsida“ - 2001 m. rugsėjo-2002 m. birželio mėnesiais, o su A. B. individualia įmone - 2001 m. gruodžio-2002 m. rugpjūčio mėnesiais. Tai buvo pastovūs, o ne vienkartiniai pirkimai. Tuo metu galiojo 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas Nr. I-2654, kurio 10 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti apskaitos dokumentų privalomieji rekvizitai.
Kasatorius kasaciniame skunde nurodo, kad skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Su tokiu kasacinio skundo motyvu teisėjų kolegija negali sutikti, nes mokestinius ginčus nagrinėja ir teismų praktiką šios kategorijos bylose formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o bendrosios kompetencijos teismai šį ginčą nagrinėjo kaip patenkantį į bankroto teisinių santykių reguliavimo sferą. Be to, teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėję teismai būtų nukrypę nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 14 10 punkto išaiškinimo dėl Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 10 straipsnio taikymo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos operacijos nebuvo vykdomos. CK 1.137 straipsnyje yra įtvirtintas principas, pagal kurį tik teisėti veiksmai yra saugomi įstatymo ir ginami teismo. Teisė ir teismai negali ir neturi ginti neteisėtų veiksmų, todėl kasacinio skundo motyvais naikinti teismų sprendimą ir nutartį nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.