Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, prašymą dėl bausmės sušvelninimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo A. P. prašymas peržiūrėti baudžiamąją bylą, kurioje jo atžvilgiu 2018-06-07 Šiaulių apylinkės teisme buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuo jos atleisti ar kitokiu būdu palengvinti jo teisinę padėtį, dėl nuo 2023-06-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimų.

Teismo posėdyje prokuroras siūlė prašymą netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims“. Ši norma įtvirtina taisyklę, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai reiškia, kad nustatyta bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis, jos esmė yra tai, kad kaltininkui taikomas ne įstatymas, kuris galiojo jo veikos padarymo metu, o vėlesnis įstatymas, jei remiantis baudžiamosios teisės doktrina ir teismų praktika jis pripažįstamas švelnesniu, taip pasireiškia humanistinis baudžiamųjų įstatymų pobūdis. Būtų ne tik nepagrįsta, bet ir nehumaniška asmeniui toliau atlikti bausmę už veiką, kuri nauju įstatymu dekriminalizuota arba numato galimybę atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar skirti švelnesnę bausmę bei taikyti kitas bausmės atlikimo sąlygas, kurios palengvina nuteistojo padėtį.

Nuteistasis A. P. teismo prašo sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-07 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, jog jo atsakomybę švelnina nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK 182 straipsnio ar su šiuo straipsniu susiję pakeitimai.

2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 nuo 2023 m. birželio 1 d. pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsniai.

A. P. Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-07 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Šio nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės turi apgaule įgyto savo naudai svetimo turto dydis, todėl sprendžiant nuteistojo prašymą reikia atsižvelgti į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusio BK 190 straipsnio pakeitimus. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, didelė, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą.

Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-07 nuosprendžio matyti, kad A. P. apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą, kurio bendra vertė 7000 Eur, t. y. šiuo atveju apgaule įgyto svetimo turto dydis – 140 MGL (viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL). Todėl atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius pakeitimus, į A. P. padaryta nusikalstama veika apgaule įgyto svetimo turto dydį, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija ir paskirta bausmė nekeistina.

Skiriant A. P. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, teistumui neišnykus, todėl teismo laikytinas recidyvistu, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš senyvo amžiaus, silpnos sveikatos žmogų, sukeliant jam stresą, pergyvenimus, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas jau penkioliktą kartą, dauguma jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, susiję su nusikalstamomis veikomis svetimam turtui, t. y. vagystėmis, plėšimu, turto prievartavimu ir sukčiavimu, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis didesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis už šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 61 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, pagal BK 75 straipsnio nuostatas, gali būti taikomos tik baudžiamąją bylą nagrinėjant instancine tvarka. Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Todėl atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, teismas plačiau nepasisako dėl BK 75 straipsnio taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, kadangi nuteistasis realiai atlieka jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo 2018-06-07 nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuteistajam paskiriant kitos rūšies bausmę ar sumažinant laisvės atėmimo bausmės dydį. Nuteistajam parinkta bausmė yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str. ir 54 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo A. P. pateikto prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.