Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-16 · Byla Nr. ATP-693-785/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
ATP-693-785/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02352-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Pareiškėjas
V. V.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-693-785/2015Proceso Nr. 4-69-3-02352-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu V. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., ir skirta administracinė nuobaudą – 30 (trisdešimties) parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

V. V. nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 16 d. apie 19.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“ E280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,44 promilės) neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti; pripažinus V. V. veiksmuose esant administracinio teisės pažeidimo sudėtį, apylinkės teismo nutarimą pakeisti, skiriant administracinę nuobaudą pagal ATPK 30² str. 1 d. nustatytą taisyklę. Nurodo, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, galima padaryti vienintelę išvadą, kad 2015-03-16 19.00 val. 58 min. pareiškėjas neblaivus sėdėjo transporto priemonėje „Mercedes Benz“ E280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas vairavo minėtą transporto priemonę paneigia liudytojo I. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai. Liudytojas parodė, kad sutiko V. V. girtą prekybos centre „Akropolis" ir, pamatęs, kad ketina vairuoti automobilį, pažeisti KET, pareikalavo automobilio raktelių, praktiškai juos atėmė ir vežė V. V. į Prancūzų g., Kaune pas jo draugę, tačiau važiuodamas kliudė bortelį. V. V. jį aprėkė dėl ko jis supyko ir išlipęs iš automobilio nuėjo. Esant prieštaringiems liudytojų parodymams, tai yra liudytojo L. B. parodymams, kurio parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, ir I. K. parodymams, teismo posėdyje buvo prašoma kviesti liudyti (duomenys neskelbtini), Kaune gyvenančius asmenis, turint tikslą išsiaiškinti faktines aplinkybes.

Skunde taip pat nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo 2015-03-17 nuosprendžiu yra nuteistas 8 MGL eurų bauda už tai, jog bandė papirkti policijos pareigūnus, kad šie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tačiau pareiškėjas siekė tik išvengti administracinio teisės pažeidimo tyrimo proceso, o ne išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Šalies argumentai

Be to, apeliaciniame skunde V. V. nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu. Nurodo, kad nevengė neblaivumo patikrinimo, nedarė kliūčių tirti administracinį teisės pažeidimą, todėl teismas nepagrįstai parinko griežtesnę alternatyvią bausmę – areštą. Faktinė aplinkybė, kad V. V. už pažeidimus nėra sumokėjęs paskirtų baudų, nulemta ne jo antisocialinių nuostatų eismo saugumo reikalavimų atžvilgiu, o realios finansinės padėties. Administracinės nuobaudos tikslų yra siekiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka išieškant iš V. V. skirtas nuobaudas. Pareiškėjo nuomone, jam turėtų būti paskirta bauda pagal baudos dydžio sankcijoje nurodytą minimumo ir maksimumo vidurkį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. V. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog V. V. pagal ATPK 126 str. 4 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad pažeidė KET 14 p. reikalavimus.

KET 14 p. nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Pareiškėjas neigia vairavęs automobilį „Mercedes Benz“ E280 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, ir nurodo, kad transporto priemonę vairavo I. K.. Nors liudytojas I. K. pareiškėjo iškeltą versiją patvirtino ir nurodė, kad V. V. paliepimu jį vežė į Prancūzų g., o susipykęs su V. V., išlipo iš automobilio ir nuėjo, tačiau tokia versija nėra patvirtinta jokiais kitais bylos duomenimis. Be to, V. V. ir liudytojo I. K. versiją paneigė liudytojas D. B., kuris parodė, kad buvo gautas budėtojo pranešimas apie Prancūzų g. pavojingai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuodamas su kitu pareigūnu Baršausko g. įsuko į Breslaujos g. ir priekyje pastebėjo automobilį, kuris užsuko prie (duomenys neskelbtini) namo. Čia pat minėtą automobilį persekiojęs vairuotojas ranka parodė į jo akivaizdoje važiavusį ir tik pasukusį bei sustojusį automobilį „Mercedes Benz“. Tuoj pat priėjo prie automobilio, kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo vienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kitų asmenų automobilyje nebuvo, taip pat niekas iš automobilio neišlipo. Liudytojo D. B. parodymus patvirtino kartu buvęs liudytojas D. J.. Minėtas aplinkybes patvirtino ir liudytojas L. B., kuris parodė, kad, važiuodamas Tunelio g., pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį, todėl, įtardamas, kad jo vairuotojas neblaivus, pranešė apie tai bendruoju pagalbos telefonu. Naudodamas laisvų rankų įrangą, važiavo paskui pavojingai manevruojantį „Mercedes Benz“ nuolat nurodydamas automobilio važiavimo kryptį. Automobilyje buvo tik vienas asmuo. Kai jo persekiojamas automobilis sustojo, iš automobilio niekas neišlipo ir į vairuotojo vietą niekas nepersėdo. Tvirtino, kad I. K. nei automobilyje, nei įvykio vietoje nebuvo. Liudytojas L. B. taip pat pateikė vaizdo registratoriaus užfiksuotą įrašą, iš kurio matyti, kaip važiuoja V. V. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“. Kai V. V. automobilis pasuka į kiemą, vaizdo registratoriuje rodomas laikas 19 val. 57 min. 42 sek., tuo tarpu policijos patrulių automobilis pasirodo 19 val. 57 min. 48 sek. Policijos pareigūnai iš automobilio išlipa ir eina link automobilio vaizdo registratoriui fiksuojant 19 val. 58 min. 3 sek.

Taigi aptarti įrodymai paneigia apeliacinio skundo motyvą, jog teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojo L. B. ir I. K. parodymų bei patvirtina, jog V. V., vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (2,44 promilės) neblaivumo laipsnis, pažeidė KET 14 p. reikalavimus bei padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su jam skirta nuobauda (30 parų administraciniu areštu) ir prašo paskirti bauda pagal baudos dydžio sankcijoje nurodytą minimumo ir maksimumo vidurkį.

ATPK 30 str. numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą asmeniui gali būti skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Skirdamas nuobaudą pirmos instancijos teismas įvertino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. padarė itin pavojingą KET pažeidimą, t.y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 2,44 promilių girtumas, kas yra artima riba sunkiam girtumo laipsniui. Be to, pažeidėjas praeityje buvo 3 kartus baustas už vairavimą apsvaigus, iš jų 2 kartus, kai jam nustatytas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis. Už pažeidimus paskirtų baudų nėra sumokėjęs.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde V. V. nurodo, kad aplinkybė, jog už pažeidimus nėra sumokėjęs paskirtų baudų, nulemta ne jo antisocialinių nuostatų eismo saugumo reikalavimų atžvilgiu, o realios finansinės padėties. Tačiau Kauno apygardos teismo vertinimu aplinkybė, kad pažeidėjas nėra sumokėjęs jam skirtų baudų ir jau 4 kartą baudžiamas už vairavimą apsvaigus, parodo, jog V. V. yra sistemingas pažeidėjas, kuris nekoreguoja savo elgesio teigiama linkme, todėl 30 (trisdešimties) parų administracinis areštas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams negali būti laikomas per griežta nuobauda.

Apeliaciniame skunde V. V. taip pat nurodo, kad nevengė neblaivumo patikrinimo ir nedarė kliūčių tirti administracinį teisės pažeidimą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pažeidėjas savo kaltės nepripažino ir nurodė asmenį, kuris davė melagingus parodymus, todėl aukštesnysis teismas nesutinka, jog V. V. nedarė kliūčių nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Konstatuojama, jog V. V. paskirta nuobauda laikoma proporcinga ir atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, todėl tenkinti V. V. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius