- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- e2YT-27697-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, I. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, I. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos J. K. sutuoktinis V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir V. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Šias aplinkybes patvirtina pateikiami santuokos ir mirties liudijimai. Iki pat mirties V. K. gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su pareiškėja. Tai patvirtina Gyventojų registro duomenys. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko toks turtas: 1) butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės registruotos pareiškėjos ir buvusio sutuoktinio vardu kaip jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, (duomenys neskelbtini) d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1-8753 pagrindu; 2) butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės registruotos pareiškėjo ir jos buvusio sutuoktinio vardu kaip jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3223 pagrindu; 3) Negyvenamoji patalpa - Garažas (boksas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės teisės registruotos pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio vardu kaip jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 3602 pagrindu. Kadangi turtas buvo įgytas santuokos metu, jis laikytinas pareiškėjos ir buvusio sutuoktinio bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d.). Šias aplinkybes patvirtina pridedamas Nekilnojamojo turto registro išrašai. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) sudarė Bendrąjį sutuoktinių testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. Stankūnienės. Šiuo testamentu, vieno iš jų mirties atveju, turtas paliekamas kitam sutuoktiniui. (duomenys neskelbtini) mirus vyrui, nei pareiškėja, nei kiti asmenys dėl V. K. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta. Tai patvirtina pridedamas Testamentų registro išrašas, kuriame nėra užfiksuoti palikimo priėmimo faktai. Į palikimo atsiradimo vietos notarą trijų mėnesių laikotarpiu pareiškėja nesikreipė, kadangi turtą, vadovaudamasi sudarytuoju testamentu, priėmė ir pradėjo palikimą valdyti faktiškai (LR CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Pareiškėja rūpinosi turtu (butais ir garažu), jais naudojosi kaip savais (viename iš butų toliau gyveno), prižiūrėjo, mokėjo nustatytus mokesčius (pridedamos sąskaitos, patvirtinančios palikimo priėmimo terminu mokėtus komunalinius mokesčius). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Taip pat palikimą priėmiau, perimdama mirusiajam priklausiusius namų apyvokos daiktus, baldus ir pan. Pareiškėja kreipėsi į notarą dėl buto dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau sužinojo, kad norėdama disponuoti turtu, turi perregistruoti turtą savo vardu, tam reikia sutvarkyti paveldėjimo reikalus. Iš notaro sužinojo, kad dėl palikimo priėmimo fakto patvirtinimo turi kreiptis į teismą. Kadangi buvo sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas, pareiškėja yra vienintelė testamentinė įpėdinė (CK 5.2 str. 1, 2 d.; 5.43 str.). Testamento nebuvimo atveju, remiantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str., pirmos eilės V. K. įstatyminiais įpėdiniais būtų pareiškėja, kaip sutuoktinė, ir V. K. sūnus I. K.. Sūnus palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 8 p., teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Pareiškėja prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašo grąžinti permokėto žyminio mokesčio dalį – 37,00 Eur, nes per klaidą sumokėjo 75,00 Eur už pareiškimą, nors žyminis mokestis už tokį pareiškimą sudaro 38,00 Eur.
Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. K. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 249. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-08-10 išrašų nustatyta, kad J. K. ir V. K. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 1) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąją patalpą - Garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių V. K. ir J. K. nuosavybė. Visas nurodytas nekilnojamasis turtas įgytas J. K. ir V. K. santuokos metu, t. y. atitinkami – (duomenys neskelbtini), , (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), . Po V. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nei sutuoktinė J. K. nei kiti įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, ir šią aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės Registrų centras Testamentų registro 2021-08-10 išrašas. Vilniaus miesto 12-ojo notarų biuro notarė D. Stankūnienė (duomenys neskelbtini) patvirtino J. K. ir V. K. Bendrąjį sutuoktinių testamentą, notarinio registro Nr. 2236. Pareiškėja J. K. yra mirusio V. K. testamentinė įpėdinė.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad J. K. po sutuoktinio V. K. mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi J. K. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. ir V. K. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 1) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) negyvenamąją patalpą - Garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių V. K. ir J. K. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. K. kartu su sutuoktiniu V. K., iki jo mirties (duomenys neskelbtini) gyveno bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtame bute J. K. liko gyventi ir po sutuoktinio V. K. mirties. VĮ Registrų centras gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad J. K. ir V. K. nuo 2008-07-15 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: atsiskaitymų už komunalines paslaugas knygelių kopijos, mokesčių už butams suteiktas komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo kvitai, patvirtina, kad pareiškėja J. K. mokėjo visus mokesčius už butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, jokių įsiskolinimų už butus nėra. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą (butus ir garažą) yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. K. mirties.
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad J. K. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinio V. K. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 str.).
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. K. priėmė palikimą po sutuoktinio V. K. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėja įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Pareiškėjai grąžintina dalis permokėto žyminio mokesčio – 37,00 Eur. CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad žyminis mokestis ypatingosios teisenos bylose sudaro 50,00 Eur (procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis – 38,0 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis)). Pareiškėja per klaidą už pareiškimą sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, todėl dalis sumokėto žyminio mokesčio jai turi būti grąžinta (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 87 straipsniu, 259, 270, 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Grąžinti pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį – 37,00 Eur (trisdešimt septyni eurai) 2021-08-10 mokėjimo nurodymu Nr. 634272 sumokėto žyminio mokesčio. Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.