Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2013-05-27 · Byla Nr. A2.6.-209-799/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-209-799/2013Nutarimas · 2013-05-27Tauragės apylinkės teismas
  2. A2.13.-439-220/2015Nutartis · 2015-08-10Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-05-27
Bylos Nr.
A2.6.-209-799/2013
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00173-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Pažeidėjas
A. G.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr.A2.6.-209-799/2013 m.Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00173-2013-0Procesinio sprendimo kategorija Nr.45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (N)
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gegužės 27 d.Šilalė

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Vida Butanavičiūtė, sekretoriaujant R. J., išnagrinėjusi A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšių r., lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ištekėjusios, neteistos, dirbančios K. P. L. pradinėje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. G., 2013 m. balandžio 6 d., apie 12 val., Šilalės m., Vytauto Didžiojo g., VŠĮ Šilalės rajono ligoninė mašinų stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priekine eiga, nepasirinko saugaus atstumo su greta stovėjusiu automobiliu VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, sužeistų nėra. Nenusibraižiusi eismo įvykio deklaracijos ir nepranešusi policijai apie padarytą eismo įvykį, pasišalino. Tokiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 9; 133; 232; 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. G. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013-04-06 automobiliu atvažiavo į Šilalės mieste esančią ligoninę, automobilį pasistatė aikštelėje. Išvažiuodama iš aikštelės važiavo atbuline eiga ir į priekį. Išvažiavusi iš aikštelės, sustojo šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo. Dėl kokių priežasčių sustojo ir išlipusi apžiūrėjo automobilį, paaiškinti negali. Pakui sėdo į automobilį ir parvažiavo namo. Po kiek laiko į namus atvyko policijos pareigūnai. Iš jų sužinojo, kad išvažiuodama iš aikštelės kliudė kitą automobilį. Iš įvykio vietos nuvažiavo, nes nepajautė, kad savo automobiliu kliudė kitą automobilį.

A. G. neigia tyčia pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, tačiau teismo posėdyje nustatyti duomenys tai paneigia. Teismas, spręsdamas ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, vertina ne tik paties asmens paaiškinimą apie pažeidimo padarymo supratimą, bet ir jo elgesį, veiksmus po pažeidimo padarymo. Byloje A. G. nurodė aplinkybes, kad išvažiuojant iš aikštelės, važiavo atbuline eiga ir į priekį. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Todėl, žinodama, kad aikštelėje dar be jos automobilio stovi daugiau automobilių, turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti. Iš eismo įvykio vietos schemos, ir fotolentelės (b.l.12, 13-15), liudytojo T. R. parodymų nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilio VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas dešinės pusės galinis bamperis, apgadinimo vietose likę pilkos spalvos dažai, automobilio Ford Mondeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini)apgadintas priekinis bamperis, apgadinimo vietose įbrėžimuose likę mėlynos spalvos dažų (b.l.12, 13-15). Be to, liudytojas T. R. parodė, kad apžiūrint eismo įvykio vietą be automobilio VW GOLF apgadinimų – galinio bamperio įlenkino, kito automobilio dažų likučių, buvo matyti, kad automobilis daugiau kaip 40 cm. nuo atsitrenkimo pastumtas į šoną, nes matėsi slydimo pėdsakai. Automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio aplinkybes suteikia pagrindą daryti išvadą, kad atsitrenkimas į kitą automobilį turėjo būti jaučiamas. Be to, ta aplinkybė, kad apie eismo įvykį ir su juo susijusių automobilių duomenis pranešė ne eismo įvykyje dalyvavusių automobilių savininkai ar valdytojai, patvirtina, kad eismo įvykis atkreipė aplinkinių dėmesį. Tai, kad A. G. po atsitrenkimo išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo vairuojamą automobilį, patvirtina, kad A. G. suprato atsitrenkusi į kitą transporto priemonę. Todėl A. G. aiškinimą, kad ji nepajuto atsitrenkusi į kitą automobilį ir todėl pasišalinusi iš eismo įvykio vietos, teismas vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Pagal KET 231.1 punktą įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 97.2. ir 98 punktuose nustatyta tvarka. A. G. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Liudytojo T. R. parodymai, kad A. G. iš pradžių neigė atsitrenkusi į kitą automobilį, o paskui apžiūrint automobilį ir ant jo pamačius automobilio apgadinimus prisipažino atsitrenkusi į kitą automobilį bei nurodžiusi atsitrenkimo bei pasišalinimo iš eismo įvykio priežastis (išgąstis, jos vairuojamam automobilio apgadinimai padaryti nedideli), patvirtina A. G. supratus, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Toks A. G. elgesys patvirtina ją supratus, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Aukščiau aptartais duomenimis įrodyta, kad A. G., važiuodama į priekį, kliudė J. G. priklausantį automobilį VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, bei po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, apie tai nepranešusi policijai ir nenubraižiusi eismo įvykio vietos schemos, todėl veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą A. G. atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį, į jų pavojingumo laipsnį visuomenei, į pažeidėjos asmenybę. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad savo noru atlygino nukentėjusiajai J. G. padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad A. G. už KET pažeidimus traukiama administracinėn atsakomybėn pirmą kartą, A. G. skirtinos sankcijose numatytos minimalios nuobaudos. Nuobaudos subendrintinos LR ATPK 33 str. 2 d. tvarka, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą. Pagrindų taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-288 straipsniais teismas

NUTARĖ:

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (vieno šimto litų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą ir A. G. paskirti galutinę 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Sumokėjus baudą, baudos kvitą nedelsiant pristatyti į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariatą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vida Butanavičiūtė