Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Violetos Ražinskaites (pranešejos),

neviešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. K. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. (J. K.) pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 d., bei pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas nubaustas laisves atemimu 10 men., bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006-07-21, apie 14 val., (duomenys neskelbtini), J. N. gyvenamajame name, budamas apsvaiges nuo alkoholio, pasinaudodamas mažametes L. N., gim. 1999-08-28, bejegiška bukle del mažametystes, pavartodamas prieš ja fizini smurta, laikydamas už ranku ir neleisdamas ištrukti, kesinosi tenkinti su ja prieš jos valia lytine aistra oraliniu budu, bandydamas ivesti varpa jai i burna, liesdamas rankomis jos lytinius organus, savo varpa jos kuna.

Apelianto nuomone, nepagrista, formali ir neteisinga teismo išvada, kad jo kalte del inkriminuoto nusikaltimo visiškai irodo nukentejusiosios L. N. bei liudytoju parodymai, specialistu išvados, kiti byloje surinkti irodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. N. (iš tikruju ji ne liudytoja, bet nukentejusiosios atstove pagal istatyma) parode iš nukentejusiosios L. N. sužinojusi, jog i namus atejes kaimynas J. K. ja nurenge, paskui nusirenge pats; mergaite atsimine, kad jai skaudejo, bet negalejo paaiškinti, kur. Teisme J. N. parode daug ka sužinojusi iš paskalu („eina pletkai, kad tai vyksta“), bet pati mergaite nieko jai nesake: Liucyna pasakojo, jog jie iš pradžiu klausesi muzikos, po to atsisedo ant lovos su kaltinamuoju, jis ja nurenge ir nusirenge pats, taciau nieko nespejo padaryti, nes atejo R. N. Pasak J. N. , mergaite viena karta sake, kad J. K. ja muše, o jau kita karta – kad ne. Liudytoja R. N. teisme parode apie pati nusikaltima nieko negalinti pasakyti ir patvirtino, jog mažamete L. N. bendravo tik su savo motina, o jai asmeniškai nieko nesake. Nukentejusiosios L. N. parodymus, kad apeliantas prieš ja vartojo fizini smurta, t. y. muše per veida, rankas, paneigia eksperto išvada, J. N. bei pacios mergaites nenuoseklus parodymai. Nepagrista teismo išvada, jog apeliantas laike ir spaude L. N. rankas, neleisdamas jai ištrukti. Byloje surinkta medžiaga šiu aplinkybiu nepatvirtina ir negali patvirtinti, nes jis nevartojo prieš nukentejusiaja jokios fizines jegos, o juo labiau smurto, grasinimu ar kitokios prievartos.

Teismas visiškai nevertino, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš apelianta buvo smurtaujama, vartojama psichologine ir fizine prievarta. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai. Teisme apeliantas parode, jog 2006-07-21, 21 val., ji sulaike policijos pareigunai ir nuveže i Eišiškiu policijos nuovada, kur nuoširdu prisipažinima jis raše ne savo noru, bet gasdinamas bei verciamas policijos pareigunu, jiems diktuojant prisipažinimo teksta. Be to, apeliantas atkreipia demesi, kad jis nemoka lietuviu kalbos. Velesni parodymai policijoje išgauti, vartojant prieš ji psichologine prievarta ir nuolat primenant, jog parodymai negali skirtis nuo atvirame prisipažinime išdestytu, nors ir neatitinkanciu tikruju ivykio aplinkybiu, nes kitaip jo neišleis i namus. Šias apelianto nurodytas aplinkybes del psichologinio smurto vartojimo patvirtina itariamojo laikino sulaikymo protokolas, kuris surašytas nuo faktinio sulaikymo momento, t. y. 2006-07-21, 21 val., praejus 13 valandu. Per ši laikotarpi prievarta buvo išgaunami jo parodymai, neleidžiant nei miegoti, nei gerti, nei eiti i tualeta. Veliau, praejus beveik parai laiko, kai buvo nuolat lankomasi areštineje, kur jis buvo terorizuojamas, mušamas, apeliantui pateikti itarimai, prieš tai paaiškinus, kad jis namus išvys tik pasakes tokias pacias aplinkybes, kokios nurodytos atvirame prisipažinime, ir kurias tures pakartoti teisme.

Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, prokurore prašo skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Teiseju kolegijos nuomone, J. K. kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima irodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais irodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, ivertino irodymus nepažeides Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. reikalavimu bei prasmes ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi.

Esminiu BPK pažeidimu byloje nenustatyta.

Del J. K. kaltes ir veikos kvalifikavimo

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, jog jo veiksmai turi buti kvalifikuoti kaip mažamecio asmens tvirkinimas, o ne kaip pasikesinimas patenkinti savo lytine aistra.

Toks apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip nepagristas, nes ji paneigia pirmosios instancijos teismo teisiamajame posedyje ištirtas ir nuosprendyje ivertintas irodymu visetas.

Aplinkybe, kad nuteistasis pasikesino patenkinti savo lytine aistra oraliniu budu su mažamete nukentejusiaja L. N. prieš pastarosios valia, patvirtina ne tik šios mažametes nukentejusiosios, bet ir byloje esanciu bei nuosprendyje aptartu liudytoju, nukentejusiosios atstoves pagal istatyma parodymai, kiti nuosprendyje išdestyti irodymai. Pažymetina, jog teismo išvadas iš dalies patvirtina paties nuteistojo parodymai.

Teismas labai išsamiai išdeste bei išanalizavo visus nuteistojo J. K. parodymus, todel šioje nutartyje jie detaliai nekartojami.

Akcentuojant parodymu esme galima daryti neabejotina išvada, kad jie skirtingais laikotarpiais buvo nenuoseklus.

Netrukus po ivykio rašydamas nuoširdu prisipažinima bei dalyvaujant gynejui apklausiamas kaip itariamasis apeliantas prisipažino, jog nukentejusiaja L. N. nurenge prieš jos valia, laike ja už ranku, nes ši priešinosi, liete rankomis jos lytinius organus, masturbavosi, bande patenkinti savo lytine aistra oraliniu budu, ivesdamas i L. N. burna savo varpa (t. 1, b. l. 13, 18-19).

Parodymu patikrinimo vietoje metu velgi dalyvaujant gynejui J. K. patvirtino tokius savo parodymus (t. 1, b. l. 26-27).

Veliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisejo nuteistasis J. K. iš esmes nurode tas pacias nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. 1, b. l. 23-24).

Taciau dar po triju menesiu J. K. pakeite anksciau duotus parodymus ir eme teigti, kad nebande su L. N. santykiauti oraliniu budu, fizinio smurto prieš ja nevartojo, o tik nutraukes jos kelnes pasižiurejo i lytinius organus, po to parode savo lytinius organus, paemes jos ranka praše, jog ši paliestu jo varpa (t. 1, b. l. 33-34).

Toki parodymu pakeitima apeliantas motyvavo anksciau prieš ji vartotu fiziniu smurtu bei gasdinimu, kad neprisipažines gaus 10 m. laisves atemimo bausme.

Analogiškus parodymus J. K. dave pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurode, kuriais J. K. parodymais remiasi, ir motyvavo, kodel atmeta teisme duotus jo parodymus.

Vertindama tokius nenuoseklius apelianto parodymus, teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad keisdamas parodymus jis bando palengvinti savo padeti.

Pirmosios instancijos teismas pagristai patikejo nuteistojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme duotais parodymais, nors pastarasis apeliaciniame skunde teigia, jog ikiteisminiame tyrime jo parodymai išgauti, prieš ji vartojant psichologine bei fizine prievarta.

Su tokiu apeliacinio skundo motyvu negalima sutikti, nes priešingai, nei savo skunde nurodo nuteistasis, byloje nera jokiu objektyviu duomenu, patvirtinanciu ši teigini.

Iš bylos duomenu matyti, kad ikiteisminiame tyrime visose apelianto apklausose dalyvavo gynejas ir verteja (t. 1, b. l. 18-19, 23-24, 33-34).

Parodymu patikrinimo vietoje protokolo duomenys (t. 1, b. l. 26-27) taip pat patvirtina, jog atliekant ši procesini veiksma dalyvavo gynejas bei verteja. Nei nuteistasis, nei jo gynejai nepareiške jokiu pastabu del atliktu tyrimo veiksmu teisetumo.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu J. K. apklaustas keleta kartu ir tik 2006-10-25 duodamas parodymus paskutini karta bei pirmosios instancijos teisme jis eme neigti savo kalte del inkriminuojamo nusikaltimo. Kitose apklausose jis visiškai pripažino savo kalte.

Byloje nera duomenu, kad nuteistojo parodymai išgauti neteisetu budu ar pažeidžiant baudžiamojo proceso istatymus. Jau mineta, jog visose apelianto apklausose dalyvavo gynejas ir nei iš nuteistojo, nei iš jo gynejo negauta jokiu pareiškimu del neva nuteistajam daromo neteiseto poveikio.

Apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantas buvo terorizuojamas, kankinamas, yra deklaratyvus. Ju nepatvirtina bylos duomenys.

Nuteistasis J. K. savo skunde nurodo, jog buvo sulaikytas 2006-07-21, 21 val., taciau šio veiksmo protokolas surašytas tik po 13 valandu.

Iš byloje esancio itariamojo laikino sulaikymo protokolo (t. 1, b. l. 12) matyti, kad jis sulaikytas 2006-07-22, 10 val.

Pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog buvo girtas, nes visa nakti gere. Tiesa, teisme jis jau eme teigti girtas nebuves, tik šiek tiek išgeres, taciau girtavimo fakta patvirtino teisme apklausta nukentejusiosios motina J. N., liudytojas A. J. Tai, kad apelianto laikino sulaikymo protokolas surašytas ne tuoj pat ji pristacius i policija, o tik kitos dienos ryta, nera BPK normu pažeidimas, kadangi atvežtas girtas jis pirmiausia turejo buti išblaivintas ir šis laikotarpis neiskaitomas i laikino sulaikymo laikotarpi.

Taciau tai neirodo, kaip nuteistasis teigia savo apeliaciniame skunde, jog iki oficialaus sulaikymo jis buvo kankinamas. Nei sulaikytas, nei veliau tuo jis niekam, iskaitant gyneja, nesiskunde, o versija apie kankinima, neleidžiant miegoti, gerti, eiti i tualeta, mušima bei kitoki terorizavima iškele tik apeliaciniame skunde, todel ji atmetama kaip deklaratyvi ir nepatvirtinta jokiais duomenimis.

Apelianta apklausinejusiu pareigunu pasakyma, kad prisipažines jis gaus mažesne bausme, nuteistasis apeliaciniame skunde nepagristai traktuoja kaip grasinima. Toks pasakymas tera istatymo paaiškinimas, jog prisipažinimas yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe, turinti reikšmes skiriant bausme.

Apeliantas teigia, kad nuoširdaus prisipažinimo surašyma ne savo noru irodo tai, jog jis parašytas lietuviškai, o šios kalbos apeliantas nemoka.

Šis skundo motyvas nepagristas.

Iš Šalcininku r. PK KP NTS tyrejos tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 128) matyti, kad itariamajam J. K. pasiulius savo ranka parašyti nuoširdu prisipažinima, buvo pasiulyta rašyti jam žinoma kalba: rusu arba lenku, taciau J. K. pats suraše prisipažinima lietuviu kalba.

Dokumento turinys rodo apelianta pakankamai gerai mokant šia kalba.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nesutinka su nuosprendyje išdestytu irodymu vertinimu, akcentuodamas jo paties parodymu netinkama vertinima.

Teiseju kolegija konstatuoja, jog teismas, vertindamas irodymus ir konkreciai nuteistojo J. K. parodymus, nepažeide irodymu vertinimo principiniu nuostatu, išdestytu BPK 20 str. 5 d., ir jo parodymus vertino irodymu viseto kontekste.

Ikiteisminio tyrimo teisejo apklausta mažamete nukentejusioji L. N. parode, kad i namus atejo kaimynas Janušekas (J. K. ), kuris ja užverte ant lovos, nurenge, kišo savo lytini organa jai i burna, bet tuo metu, kai jis bande ikišti lytini organa, atejo teta Regina, ir jis nuejo i kita lova. Ivykio metu ji verke (t. 1, b. l. 78).

Šie jos parodymai aiškus ir konkretus. Iš ju matosi, jog netrukus po ivykio mažamete patvirtino visus kaltinime išdestytus nuteistojo atliktus nusikalstamus veiksmus.

Butent mažametes nukentejusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina, o nuteistojo versija paneigia šioje byloje apklaustos nukentejusiosios L. N. motinos – atstoves pagal istatyma J. N. , jos tetos liudytojos R. N. parodymai.

Apklausiama 2006-07-21 J. N. parode, kad parvažiavusi vakare iš sesers R. N. sužinojo, jog pastaroji, sugrižusi namo apie 14 val., pamate lovoje gulincia nuogai nurengta jos dukra Liucyna, o šalia kitoje lovoje gulejo kaimynas J. K. J. N. papraše savo dukros paaiškinti, kas atsitiko. Ši papasakojo, kad i nama atejo J. K. ir nurenge ja, paskui nusirenge pats. Po to mergaite atsimine, jog jai skaudejo, bet negalejo paaiškinti, kur. Daugiau dukra apie ivyki nieko nepasakojo, tik verke (t. 1, b. l. 60).

2006-07-24 J. N. papildomai parode, kad griždama namo Eišiškese sutiko savo sugyventini A. J. , kuris pasake girdejes gandus, jog J. K. išžagino Liucyna. Tada grižusi namo ji ir sužinojo visas smulkmenas (t. 1, b. l. 63).

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde neteisingai, pasirinktinai, ištraukes iš konteksto, cituoja J. N. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, taip bandydamas suklaidinti teisma, kad šis suabejotu jos parodymais.

Pirmosios instancijos teisme J. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai parode, jog dukra labai bijojo pasakoti apie ivyki, taciau sake, kad J. K. norejo ikišti savo organa jai i burna, Liucyna laike ir bande kažka daryti, bet jam sutrukde atejusi sesuo (mažametes teta) R. N. . Liucyna sake, jog jai skaudejo, nes J. K. laike ja suemes už rankos. Taip pat grasino jai, kad niekam nepasakotu, ka jai dare.

Taigi mažametes nukentejusiosios motina J. N. teisme išsamiai patvirtino savo dukros pirminius parodymus pagal jos žodžius tuoj po ivykio.

Liudytoja R. N., nukentejusiosios teta, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 79) bei pirmosios instancijos teisme parode, jog grižusi i namus ir išgirdusi, kad kažkas verkia, rado kambaryje ant lovos sedincia bei verkiancia L. N., kuri buvo tik su marškineliais, be kelniu ir kelnaiciu. Paklausus, kas atsitiko, Liucyna nieko nesake, tik verke. Kitoje lovoje gulejo ir apsimete miegas J. K. .

J. N., mažametes nukentejusiosios mociute, teisme parode, jog sugrižusi namo rado verkiancia anuke ir iš savo dukros R. N. sužinojo, kas atsitiko.

Liudytojos R. N. ir mažametes nukentejusiosios atstoves pagal istatyma J. N. parodymai del esminiu nusikaltimo aplinkybiu yra nuoseklus, vienodi, vieni kitus papildantys. Jie patvirtina mažametes nukentejusiosios L. N. duotus parodymus. Atskiri nežymus netikslumai ar kai kuriu neesminiu detaliu nesutapimai pastarosios parodymuose paaiškinami mažametes amžiumi, tuo, kad ji ivykio metu nesuprato su ja atliekamu seksualinio pobudžio veiksmu esmes, ir sukeltu dideliu stresu.

Tiesa, negalima nepastebeti, jog teisme apklausti suauge asmenys savo ankstesnius parodymus megino švelninti. Tai rodo ju akivaizdu siekima padeti nuteistajam, kadangi šis yra ju kaimynas, J. N. klases draugas. Taciau klausinejami jie patvirtino savo ankstesnius parodymus.

Liudytoju ir nukentejusiosios atstoves pagal istatyma parodymai yra netiesioginiai irodymai, nes šie asmenys ivykio esme sužinojo iš nukentejusiosios, taciau tiesioginiai irodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra irodinejimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini irodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, taciau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. Del to pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdestytus visu proceso dalyviu parodymus pagristai pripažino tinkamu irodymu šaltiniu ir jais pagrinde apelianto kalte, motyvuotai atmetes pakeistus kaltininko parodymus bei pripažindamas teisingais jo pirminius parodymus.

Mažametes L. N. parodymai del bandymo ja seksualiai prievartauti oraliniu budu sutampa su nuteistojo pirminiais parodymais. Neabejotina, kad mažamete, ivertinus jos labai jauna amžiu (nepilni septyneri metai) ir nesupratima apie seksualinius santykius, negalejo išgalvoti tokiu ivykio detaliu, kurias ji papasakojo motinai. Tai patvirtina, jog apie ivykio aplinkybes, kas su L. N. buvo daroma, ji papasakojo tiesa.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad mažametes parodymus, jog prieš ja apeliantas vartojo fizini smurta, paneigia eksperto išvada.

Su tokiu apeliacinio skundo motyvu galima sutikti tik iš dalies, juo labiau kad teismas nuosprendyje tai aptare.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 4379/06 (01) nurodyta, jog apžiurejus mažamete nukentejusiaja nustatytos poodines kraujosruvos dešinio žasto apatiniame trecdalyje išoriniame paviršiuje bei po viena dešines šlaunies išoriniame paviršiuje viduriniame trecdalyje ir apatiniame trecdalyje. Kraujosruvos padarytos paveikus kietais bukais daiktais, turinciais ribota paviršiu, per dvi paras iki apžiuros. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 91-92).

Pirmosios instancijos teismas fizinio smurto pavartojima, pasireiškusi smugiu sudavimu, iš kaltinimo pašalino ir to neinkriminavo, kadangi duomenys byloje prieštaringi, palikes tik fizinio smurto vartojima prieš mažamete, suspaudus jos rankas ir laikius, nes tokiais veiksmais apeliantas neleido jai ištrukti.

Beje, tai, kad nukentejusiaja laike už ranku, kadangi ši priešinosi, ikiteisminio tyrimo metu parode pats nuteistasis.

Taigi specialisto išvados duomenys nei patvirtina, nei paneigia mažametes parodymus del smugiu sudavimo, nes teismas nenustate poodiniu kraujosruvu atsiradimo ant jos kuno konkreciu aplinkybiu.

Taciau tai, kad pirmosios instancijos teismas nepatvirtino kaltinimo dalies del triju smugiu sudavimo L. N., visiškai nereiškia, jog jis suabejojo mažametes parodymu patikimumu ir teisingumu. Šiuo atveju teismas pritaike baudžiamosios teises bendraji principa, kad bet kurios abejones vertinamos kaltininko naudai, jeigu ju negalima pašalinti. Tai tik patvirtina bylos nagrinejimo teisme nešališkuma ir visapusiškuma.

BK 150 str. 1 d. seksualini prievartavima apibrežia kaip lytines aistros tenkinima su žmogumi prieš jo valia analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio salycio budu, pavartojant fizini smurta ar grasinant tuoj pat ji pavartoti, ar kitaip atimant galimybe priešintis, ar pasinaudojant bejegiška nukentejusio asmens bukle.

BK 150 str. 4 d. numato kvalifikuota seksualini prievartavima, t. y. atsakomybe už šiu veiksmu atlikima mažameciui asmeniui.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 49 ,,Del teismu praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog lytines aistros tenkinimas BK 150 str. prasme yra skirtingu lyciu asmenu arba tos pacios lyties asmenu veiksmai, kai lytine aistra tenkinama kitais budais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, kaip antai: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio salycio budais – dirginant lytinius organus, lieciant lytiniu organu kito žmogaus kuna ir panašiai. Toks lytines aistros tenkinimas prieš asmens valia užtraukia baudžiamaja atsakomybe, jei veikos padaromos: a) pavartojant fizini smurta; b) grasinant tuoj pat ji pavartoti; c) kitaip atimant galimybe priešintis; d) pasinaudojant bejegiška nukentejusio asmens bukle. Šie požymiai alternatyvus, todel nusikaltimo sudeciai pakanka bent vieno iš ju.

Mažameciu laikomas nukentejusysis, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukes 14 metu amžiaus.

Lytines aistros tenkinimas su mažameciu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejegiška nukentejusiojo bukle, jei kaltininkas suvoke, kad nukentejes asmuo yra mažametis, išskyrus atvejus, kai nukentejusysis pagal savo fizine ir psichine branda suvoke daromu su juo veiku esme ir dave sutikima tokiems santykiams arba tie veiksmai ivyko mažamecio asmens (nukentejusiojo) iniciatyva.

Šioje byloje irodyta, jog nuteistasis J. K., nuosprendyje nustatytomis aplinkybemis laikydamas nukentejusiaja už ranku ir neleisdamas jai ištrukti, kesinosi tenkinti su ja prieš jos valia lytine aistra oraliniu budu, bandydamas ivesti varpa jai i burna, liesdamas rankomis jos lytinius organus, savo varpa jos kuna.

L. N. gime 1999-08-28, nusikaltimo metu buvo net septyneriu metu amžiaus nesulaukusi mažamete, ir kaltininkas tai suvoke. Nukentejusioji taip pat nebuvo tokiu santykiu iniciatore, ji del savo amžiaus negalejo suprasti su ja atliekamu kaltininko veiksmu esmes ir negalejo aktyviai bei adekvaciai tiems veiksmams priešintis.

Tai reiškia, kad nuteistasis kesinosi tenkinti savo lytine aistra su nukentejusiaja prieš jos valia, pasinaudodamas bejegiška del mažametystes nukentejusiosios bukle.

Apeliantas nurodo, jog jo nusikalstama veika atitinka BK 153 str. numatyto nusikaltimo sudeti, todel prašo ja perkvalifikuoti.

Toks skundo motyvas atmetamas kaip nepagristas.

Pagal baudžiamosios teises teorija, itvirtinta BK 153 str. nuostatose, mažamecio asmens tvirkinimas apibrežiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytini susijaudinima, per ankstyva domejimasi lytinemis funkcijomis, seksu, nesveika ir negatyvu lyciu santykiu isivaizdavima. Mažamecio asmens tvirkinimas gali buti padaromas ivairiomis formomis: demonstruojant mažameciui lytinius organus, ji nurengiant, glostant vaiko kuna ar jo lytinius organus, prašant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytine aistra mažamecio akivaizdoje.

Taciau atribojant lytines aistros su mažameciu tenkinima, numatyta BK 150 str. 4 d., nuo mažamecio tvirkinimo, numatyto BK 153 str., yra esminis skirtumas, kad BK 153 str. dispozicija neapima nei fizinio smurto, nei grasinimu, nei kitokios prievartos pavartojimo prieš mažameti.

Šioje byloje nustatyta, jog nuteistasis J. K., vartodamas fizini smurta, t. y. laikydamas nukentejusiaja už ranku ir neleisdamas jai ištrukti, kesinosi prieš jos valia su ja tenkinti lytine aistra. Del to J. K. nusikalstama veika negali buti kvalifikuojama kaip mažamecio asmens tvirkinimas.

Išdestyti motyvai teiseju kolegijai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje irodyta J. K. kalte, jog jis, pavartojes fizini smurta, kesinosi tenkinti lytine aistra oraliniu budu su mažamete L. N. .

Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 4 dali.

Del bausmes

Pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo bausmes skyrima.

Teismas ivertino, kad buvo daromas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.) prieš mažamete, taciau atsižvelge, jog nusikaltimas nutruko pasikesinimo stadijoje.

Antra vertus, teismas atsižvelge i kaltininko asmenybe, kad jis neteistas, nebaustas administracinemis nuobaudomis, patenkinamai charakterizuojamas, niekur nedirba, taciau padeda šeimai ukio darbuose, yra jauno amžiaus. Taip pat teismas atsižvelge, jog jam konstatuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas (t. 1, b. l. 105-107), atsižvelge i jo motinos I. K. sveikatos bukle (t. 2, b. l. 14-15) bei nukentejusiosios tevu prašyma griežtai nebausti kaltininko.

Teismas nenustate J. K. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, o veikos padaryma apsvaigus nuo alkoholio pagristai pripažino jo atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kadangi tai neabejotinai turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui.

Visa tai ivertines, už pasikesinima seksualiai prievartauti mažameti asmeni, t. y. už nusikaltima, numatyta BK 150 str. 4 d., esant nustatytai laisves atemimo bausmei nuo 3 iki 13 metu, teismas tinkamai pritaike BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyre žymiai švelnesne bausme.

Teiseju kolegijos nuomone, J. K. paskirta bausme atitinka bendruosius bausmes skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmes skyrimo, kai yra atsakomybe sunkinanti aplinkybe, taisykles (BK 61 str.), bausmes paskirti (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeiciamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacini skunda atmesti.