- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- eI3-4100-595/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09625-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės InMedica
- Atsakovas
- viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros
- Kategorijos
- 29.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės InMedica skundą atsakovei viešajai įstaigai Europos socialinio fondo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) InMedica (toliau – ir InMedica, ir Projekto vykdytoja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir Agentūra, ir ESFA) 2023-10-24 sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas yra perėmęs UAB „Dilina“ teises ir pareigas projekte „Inovatyvaus ir efektyvaus holistinio modelio taikymas poliligotų pacientų gydymui“ Nr. 08.4.2-ESFA-K-616-01-0010 (toliau – ir Projektas), kurio pagrindu buvo pasirašyta Projekto sutartis Nr. 08.4.2-ESFA-K-616-01-0010 (toliau – ir Sutartis). 2021-02-05 Agentūra, atliko pažeidimo tyrimo procedūrą ir įvertinusi tai, kad Projekto vykdytoja, atlikusi Mobilios kardiopulmoninio krūvio mėginio (VO2 max) ištyrimo bei įvertinimo sistemos pirkimo procedūras, sudarė sutartį su jos direktorės sutuoktinio vadovaujama įmone, sprendė, kad Projekto vykdytoja pažeidė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2014-10-08 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir PAFT), 457¹ punkto nuostatas bei neužtikrino skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) punkte, įgyvendinimo. Atsakovė, vadovaudamasi (duomenys neskelbtini)3.3 punktu ir 2019-05-14 Europos Komisijos sprendimu Nr. ?(2019) 3452 patvirtintų su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2 skyriaus 2.2 skirsnio 21 punktu, taip pat atsižvelgdama į proporcingumo principą, 2021-02-05 sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas Nr.1) nusprendė taikyti sumažintą 25 procentų dydžio finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, faktiškai sudarančią 8 545,55 Eur sumą. Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastebėjimus atnaujino pažeidimo tyrimą ir 2023-10-24 sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – Sprendimas Nr. 2) pritaikė 100 proc. dydžio finansinę korekciją nuo pirkimo sutarties vertės, faktiškai sudarančią 25 636,88 Eur sumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu Nr. 2 nurodo, kad jis priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytus principus, VAĮ 8 straipsnį ir PAFT 25 skirsnio „Pažeidimų tyrimas“ nuostatas.
Skunde nurodoma, kad Agentūra negalėjo atnaujinti pažeidimo tyrimo, nes neatsirado jokių naujų aplinkybių, tokiu būdu buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai, taip pat gero administravimo principas ir konstitucinis teisėtų lūkesčių principas, neteisėtai ir nepagrįstai po jau įsiteisėjusio sprendimo, kuriuo užbaigta viešojo administravimo procedūra, nemotyvuotai ir nepagrįstai taikė 4 kartus didesnę sankciją (finansinę korekciją). Agentūra, atnaujindama pažeidimo tyrimą, pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto nuostatas.
Pažymi, kad pažeidimų tyrimo atlikimas ir sprendimų dėl pažeidimų priėmimas yra išskirtinė įgyvendinančios institucijos teisė, t. y. jos priimtas sprendimas dėl pažeidimo yra galutinis sprendimas pažeidimo klausimu. Kitoms valdymo ir kontrolės sistemos institucijoms Europos Sąjungos investicijų administravimą reglamentuojantys teisės aktais nesuteikia teisės neteismine tvarka ginčyti įgyvendinančios institucijos priimtus sprendimus dėl pažeidimų arba duoti jai privalomus nurodymus dėl pažeidimų tyrimo atlikimo. Be to, teismų praktikoje išaiškinta, jog ir PAFT numatytose taisyklėse nėra įtvirtinta jokių nuostatų (išimčių), kuriomis vadovaudamasi įgyvendinančioji institucija dėl to paties galimai padaryto pažeidimo galėtų atlikti kelis tyrimus ir priimti kelis sprendimus arba kelis kartus tapačiais pagrindais atnaujinti pažeidimo tyrimą. Priėmus sprendimą dėl pažeidimo tyrimo procedūra užbaigiama. Įgyvendinanti institucija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, yra saistoma teisės aktais nustatytos kompetencijos ir procedūrų, negali vadovautis absoliučios diskrecijos teise (LVAT 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2216-662/2021).
Teigia, kad Valstybės kontrolei jokie įgaliojimai dėl pažeidimų tyrimų atlikimo, jų koregavimo arba atnaujinimo teisės aktais nėra suteikti, todėl nėra aišku vadovaujantis kokių teisės aktų nuostatomis Valstybės kontrolė kvestionavo Agentūros atliktas patikras bei tuo atveju, jei jau Agentūra pati sprendė dėl pažeidimų paaiškėjimo, tai atitinkamai privalėjo tinkamai motyvuoti priimtus sprendimus. Tačiau ginčijamame sprendime nėra aiškus paties pažeidimo turinys ir jo nustatymo motyvai. Pažeidimai nustatyti iš esmės tik remiantis Valstybės kontrolės pastebėjimais, o taip pat ignoruojant pareiškėjos pateiktus paaiškinimus. Tuo atveju, jei jau Agentūra nesutiko su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais, ji privalėjo aiškiai motyvuoti priimtą sprendimą, ar kodėl laiko tokius pareiškėjos paaiškinimus nepagrįstais.
Nurodo, kad teismų praktikoje (pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 9 s. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1105-520/2018; LVAT 2018 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018) Valstybės kontrolės teikiami pastebėjimai ir rekomendacijos dėl finansinės korekcijos peržiūros ir griežtinimo, ne tik gali būti atmetami dėl nepagrįsto pirkimų pažeidimo vertinimo, tačiau netgi vėliau, po teisminių ginčų, kurie projektų vykdytojams lemia laiko ir finansines sąnaudas, gali būti panaikinami. Vien šie atvejai leidžia pagrįstai abejoti Valstybės kontrolės rekomendacijomis įpareigojančiomis pradėti pažeidimų tyrimus pagrįstumu.
Akcentuoja, kad Agentūra, atnaujinusi pažeidimo tyrimą, neinformavo pareiškėjo apie pažeidimo tyrimo atnaujinimą, nepaprašė pateikti paaiškinimų, tai neatitinka gero administravimo principų.
Pabrėžia, kad Valstybės kontrolė neturėjo ir nepateikė jokio privalomo nurodymo Agentūrai atnaujinti pažeidimo tyrimą, nes pažeidimo tyrimo metu nustatytos aplinkybės, nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai ir finansinės korekcijos taikymo pagrindai, išliko tokios pat, tiek priimant Sprendimą Nr. 1, tiek Sprendimą Nr. 2, t.y. neegzistavo jokios nenumatytos aplinkybės (duomenys neskelbtini) punkto prasme. Agentūra keturis kartus didindama sankciją, grubiai pažeidė VAĮ 3 straipsnio principus ir gero administravimo principą. Pareiškėjos vertinimu, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas.
Pažymi, kad Agentūra neturėjo pagrindo konstatuoti buvus pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimą nustačius interesų konflikto egzistavimą.
Pareiškėjas vykdė ne viešąjį pirkimą Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, o ne perkančiųjų organizacijų pirkimą pagal PAFT, kuriam taikomi daug paprastesni kriterijai ir sąlygos. Pareiškėjo pirkimams projekte buvo taikomi daug paprastesni ir lankstesni reikalavimai nei tai taikoma perkančiųjų organizacijų viešiesiems pirkimams.
Pažymi, kad Agentūra Sprendime Nr. 2 nenustatė jokių neteisėtų ir neskaidrių pareiškėjo veiksmų, susijusių su pirkimo procedūrų ir pirkimo sąlygų nustatymu. Agentūra niekaip nemotyvavo ir nepagrindė interesų konflikto egzistavimo ir jo neleistinos įtakos Pirkimui ir jo rezultatams bei visiškai nepagrindė, kad šiuo atveju rengiantis Pirkimui, atliekant jo procedūras ir nustatant laimėtoją egzistavo interesų konfliktas, kuris dargi ir nulemia negatyvius padarinius. Pažymi, kad pats pažeidimo tyrimas ir Sprendimo Nr. 2 motyvacija realiai apsiribojo tik tuo, kad buvo konstatuota, jog pirkimo sutartį pasirašė vyras ir žmona bei niekaip nepagrindė realaus pirkimų pažeidimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pabrėžia, jog Agentūta pritaikydama sankciją niekaip nevertino galimos pažeidimu padarytos žalos ar įtakos fondams, kas jau savaime prieštarauja administracinių bylų praktikai. Remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2024-10-04 sprendimu byloje Nr. C 175/23, kuris nusprendė ir išaiškino, jog 2013-12-17 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, su visais pakeitimais (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013), nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog „draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę“.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde bei rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus bei prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Europos socialinio fondo agentūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pagal nuoseklią teismų praktiką naujomis aplinkybėmis pagal (duomenys neskelbtini) punktą laikomos ne tik faktinės pažeidimui aktualios aplinkybės, bet ir aplinkybės, reikšmingos tinkamam atsakomybės taikymui. Akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pasisakė dėl Valstybės kontrolės rekomendacijų dėl netinkamai nustatyto finansinės korekcijos dydžio, t. y. sprendė, kad audito institucijos pateiktos rekomendacijos pripažintinos naujomis aplinkybėmis, pateisinančiomis pažeidimo tyrimo atnaujinimą (duomenys neskelbtini) punkto pagrindu.
Akcentuoja, kad Agentūra, skirdama finansinę korekciją, neteisingai apskaičiavo su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydį bei netinkamai pritaikė Gaires – skyrė Gairėse nenumatyto dydžio finansinę korekciją.
Nurodo, kad atnaujinus tyrimą nebuvo reikalingi pareiškėjo paaiškinimai, kadangi šiuo atveju buvo pervertinamas tik aplinkybės, reikšmingos atsakomybės už nustatytą pažeidimą teisingam taikymui (teisinis vertinimas), o ne nagrinėjamos naujos faktinės aplinkybės, Projekto vykdytojos informavimas nebuvo privalomas.
Pažymi, kad Gairės nesuteikia galimybės pažeidimo tyrimo metu nukrypti nuo jose nustatytų finansinių korekcijų dydžių, o Gairėse nurodyti finansinių korekcijų dydžiai atitinka proporcingumo principą. Laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl galimo Gairėse nurodytos korekcijos mažinimo.
Teigia, kad pagrindo pripažinti, kad ginčijamas SprendimasNr. 2 neatitinka teisėtų lūkesčių principo ir VAĮ nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nėra.
Nurodo, kad pareiškėja neskundė Sprendimo Nr. 1, kuriame konstatuotas interesų konflikto egzistavimas, todėl ji prarado galimybę skųsti pažeidimo konstatavimo faktą, kadangi Sprendimu Nr. 2 pažeidimo pobūdis nepakeistas, o pakeista tik finansinė korekcija.
Atsakovė sutinka su pareiškėjos argumentais, kad Pirkimas nėra tiesiogiai saistomas viešųjų pirkimų reglamentavimo ir jam taikomos kur kas paprastesnės taisyklės, tačiau pažymi, kad (duomenys neskelbtini) punktas įpareigoja tokius pirkimus vykdyti vadovaujantis identiškais principais, kaip taikomi ir viešiesiems pirkimams.
Akcentuoja, kad nuosekli LVAT praktika nurodo, kad pažeidimui, kurio atžvilgiu taikomos finansinės korekcijos, konstatuoti nėra būtina pagrįsti ir įrodyti pasireiškus neigiamas pasekmes. Pirkimų pažeidimų atveju vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Šiuo atveju pareiškėjos padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip formalus, o vertintinas kaip labai sunkus. Iš teismų praktikos matyti, kad pagrindinių pirkimų principų pažeidimas, net ir tuo atveju, kai finansinis poveikis negali būti tiksliai nustatytas, gali pažeisti finansinius interesus ir paprastai nelaikomas mažareikšmiu.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Europos socialinio fondo agentūros 2023-10-24 sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01, kuriuo, atnaujinus pažeidimo tyrimą, buvo pritaikyta 100 proc. finansinė korekcija vietoj anksčiau pritaikytos 25 proc. finansinės korekcijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.
Agentūra ir UAB „Dilina“ 2020-09-23 sudarė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 08.4.2-ESFA-K-616-01-0010 „Inovatyvaus ir efektyvaus holistinio modelio taikymas poliligotų pacientų gydymui“ sutartį Nr. 08.4.2-ESFA-K-616-01-0010.
Projekto vykdymo metu UAB „Dilina“, būdama neperkančiąja organizacija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-10-08 nutarimu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 461.7 punkto pagrindu atliko Mobilios kardiopulmoninio krūvio mėginio (VO2 max) ištyrimo bei įvertinimo sistemos neskelbiamą pirkimą. Pirkimą laimėjo UAB „AMI sprendimai“, su kuria UAB „Dilina“ 2020-12-03 sudarė Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20/12/03-01.
Agentūra vertindama Projektą, pastebėjo galimai susijusių asmenų dalyvavimą Pirkime ir tuo pagrindu 2020-12-18 pranešimu kreipėsi į UAB „Dilina“ dėl paaiškinimų. UAB „Dilina“ 2020-12-18 pranešimu patvirtino, kad UAB „Dilina“ (neperkančiosios organizacijos) vadovė ir tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis, vadovas yra sutuoktiniai.
UAB „Dilina“ 2021-04-26 informavo Agentūrą, kad UAB „InMedica“ yra 100 proc. UAB „Dilina“ akcijų savininkė. Bendrovės bus reorganizuojamos prijungimo būdu, t. y. UAB „Dilina“ po reorganizavimo bus prijungta prie UAB „InMedica“. Taigi, tokiu būdu, Projekto vykdymo metu iš UAB „Dilina“ visas teises ir pareigas perėmė pareiškėja.
Agentūra 2021-02-05 sprendimu Nr. IT01, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (PAFT) 314.3.3. punktu, 2019-05-14 Europos Komisijos sprendimu, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių 2 skyriaus 2.1 punkto 21 papunkčiu, bei atsižvelgdama į tai, jog Pirkimas galėjo būti vykdomas ir buvo vykdomas kreipiantis į vienintelį tiekėją, nusprendė taikyti sumažintą 25 procentų finansinę korekciją ir tuo pagrindu nefinansuoti projekto vykdytojo deklaruojamos lėšų sumos, t. 8 545,55 Eur (tiesioginės lėšos 7562,50 Eur, netiesioginės - 983,05 Eur).
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2023-09-14 informavo Agentūrą, kad atliko VKS veikimo ir EK 2022-07-01 – 2023-06-30 ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotų išlaidų valstybinio atitikties (finansinio) auditą. Nurodė, kad Agentūros 2021-02-05 Sprendime dėl pažeidimo (Mobilios kardiopulmoninio krūvio mėginio (VO2 max) ištyrimo bei įvertinimo sistemos neskelbiamą pirkimo) neteisingai apskaičiuotas su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydis. Rekomendavo Agentūrai apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dydį vadovaujantis Gairėmis.
Agentūra 2023-10-24 sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastebėjimus ir remdamasi Gairių nuostatomis bei vertindama tai, kad Gairėse nustatytos finansinės korekcijos yra savaime laikomos proporcingomis finansinėmis korekcijomis, o faktiškai nustatyta finansinė korekcija už interesų konflikto situaciją ir tuo (duomenys neskelbtini).1 papunkčio, 457 punkto pažeidimą buvo sumažinta, 2023-10-18 atnaujino pažeidimo tyrimą. Agentūra, atnaujinusi pažeidimo tyrimą Projekte dėl Mobilios kardiopulmoninio krūvio mėginio (VO2 max) ištyrimo bei įvertinimo sistemos neskelbiamą pirkimo, įvertino nustatytą pažeidimą, dėl jo paskirtą 25 proc. finansinę korekciją ir vadovaudamasi (duomenys neskelbtini)3.2. punktu, Gairių 2 skyriaus 2.1 punkto 21 papunkčiu, už nustatytą (duomenys neskelbtini).1 papunkčio, 457 punkto pažeidimą nusprendė taikyti 100 procentų finansinę korekciją nuo deklaruotos sutarties vertės bei tuo pagrindu grąžintis deklaruotas ir išmokėtas su pažeidimu susijusias netinkamas finansuoti projekto išlaidas t. y. 25 636,88 Eur (22.687,50 Eur (100 proc. deklaruotos sutarties vertės) + 2.949,38 (netiesioginių išlaidų)).
Tiek Sprendime Nr. 1, tiek Sprendime Nr. 2 Agentūra nustatė, kad projekto vykdytojas, UAB “Dilina”, būdama neperkančiąja organizacija, (duomenys neskelbtini)7 punkto pagrindu atliko Mobilios kardiopulmoninio krūvio mėginio (VO2 max) ištyrimo bei įvertinimo sistemos neskelbiamą pirkimą. Pirkimo metu buvo gauti UAB „AMI sprendimai“ ir UAB „Salmeda“ pasiūlymai. Laimėtoju buvo išrinktas UAB „AMI sprendimai“ pasiūlymas. Remiantis tuo, UAB „Dilina“, vadovaujama direktorės J. D., ir UAB „AMI sprendimai“ , vadovaujama Vytauto, Dambravos, 2020-12-03 sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20/12/03-01. Agentūra, vertindama Projektą, pastebėjo galimai susijusių asmenų dalyvavimą Pirkime ir tuo pagrindu 2020-12-18 pranešimu kreipėsi į Projekto vykdytoją dėl paaiškinimų. Projekto vykdytojas, 2020-12-18 patvirtino, kad Projekto vykdytojo, neperkančiosios organizacijos vadovė ir tiekėjo, su kuriuo buvo sudaryta Pirkimo – pardavimo sutartis, vadovas yra sutuoktiniai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūra darė išvadą, kad J. D. galėjo turėti finansinį, ekonominį ir (ar) kitokį asmeninį suinteresuotumą Pirkimu ir tai galėjo lemti neperkančiosios organizacijos sprendimą kreiptis būtent į tą tiekėją, kuriam vadovavo su neperkančiosios organizacijos direktore asmeniškai susijęs asmuo. Agentūra, įvertinusi pažeidimo tyrimo metu identifikuotas ir Projekto vykdytojo paaiškintas aplinkybes, darė išvadą, kad neperkančioji organizacija, vykdydama nagrinėjamą Pirkimą, nesiėmė veiksmingų bei jai prieinamų priemonių, užkertančių kelią interesų konfliktams, nustatančių ir šalinančių interesų konfliktus, siekdama išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų tiekėjų lygiateisiškumą, todėl pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto nuostatas bei neužtikrino skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) punkte, įgyvendinimo.
(duomenys neskelbtini) punktas nustato, kad pareiškėjas ar projekto vykdytojas, partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus ar perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo reikalavimus (toliau kartu – ne perkančioji organizacija), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl ES veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais, taip pat Taisyklių reikalavimais. Ne perkančiosioms organizacijoms rekomenduojama atsižvelgti į EK Aiškinamojo komunikato dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos (2006/C 179/02), nuostatas. Ne perkančiosios organizacijos pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl ES veikimo principais ir šiose Taisyklėse nustatytais reikalavimais sudaryti ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti pareiškėjui ar projekto vykdytojui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.
(duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad ne perkančioji organizacija pirkimo procedūroms atlikti gali sudaryti pirkimo komisiją arba paskirti pirkimo organizatorių. Ne perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą ir siekdama išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų (toliau kartu šiame Taisyklių skirsnyje – tiekėjai) lygiateisiškumą, turi imtis veiksmingų ir jai prieinamų priemonių, kad būtų išvengta interesų konfliktų atsiradimo, taip pat priemonių, reikalingų interesų konfliktams nustatyti ir šalinti. Interesų konfliktai apima atvejus, bet jais neapsiriboja, kai ne perkančiosios organizacijos darbuotojai, pirkimo komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, taip pat tiekėjo, rinkoje siūlančio pagalbines viešųjų pirkimų veiklos paslaugas, atstovai, kurie dalyvauja pirkimo procedūroje arba gali padaryti poveikį šios procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris leidžia abejoti jų nešališkumu ir nepriklausomumu atliekant pirkimo procedūrą.
PAFT 7 priedo 6.1 papunktis numato, kad kai pažeidimas nustatytas subjektui, kuris nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, atliekant pirkimą, netinkamos finansuoti projekto išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės).
PAFT 7 priedo 7 punktas nustato, kad kai dėl pažeidimo, susijusio su pirkimu, tikslios netinkamų finansuoti projekto išlaidų sumos nustatyti negalima, Gairėse nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo norma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikoma proporcingai pagal pirkimo sutartį arba jos dalį (jei pirkimo sutartis apima ir kitus, projekto lėšomis nefinansuojamus, objektus arba pažeidimas turėjo įtakos tik daliai pirkimo sutarties vertės) projekto vykdytojo patirtoms išlaidoms, kurios buvo pripažintos deklaruotinomis Europos Komisijai, ir pagal tą pačią pirkimo sutartį patirtoms su pažeidimu susijusioms išlaidoms, įtrauktoms į pateiktus ar teikiamus mokėjimo prašymus, prieš jas pripažįstant deklaruotinomis Europos Komisijai.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu Nr. 2 kreipėsi į teismą su skundu. Pareiškėja skundą motyvuoja ir grindžia tuo, jog Agentūra neturėjo pagrindo atnaujinti pažeidimo tyrimo, nes neatsirado jokios naujos aplinkybės, be to, Agentūra ginčijamu sprendimu taikė neproporcingą sankciją ir neteisėtai taikė finansinę korekciją, todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai bei (duomenys neskelbtini) punkto nuostatos.
(duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad esant poreikiui (t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo įvertintos pažeidimo tyrimo metu, nustačius, kad netinkamai apskaičiuota netinkamų finansuoti išlaidų suma, ir kitais atvejais) pažeidimo tyrimas gali būti atliekamas iš naujo ir atsižvelgiant į jo rezultatus atitinkamai gali būti pakeistas sprendimas dėl pažeidimo. Atnaujintas pažeidimo tyrimas atliekamas ir sprendimas dėl pažeidimo priimamas šiame Taisyklių skirsnyje nustatyta tvarka. Kai, atnaujinus pažeidimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl pažeidimo, sumažėja projekto vykdytojui nustatytų netinkamų finansuoti išlaidų suma, įgyvendinančioji institucija apie tai informuoja vadovaujančiąją instituciją.
Kaip nustatyta Valstybės kontrolė, atlikusi Agentūros administruojamų projektų auditą, nustatė, kad atsakovė Sprendime Nr. 1 nustatydama su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydį netinkamai vadovavosi Gairėmis, todėl neteisingai apskaičiavo su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydį.
Pagal nuoseklią LVAT praktiką Valstybės kontrolės rekomendacijos dėl netinkamai nustatytos finansinės korekcijos dydžio pripažintinos naujomis aplinkybėmis, pateisinančiomis pažeidimo tyrimo atnaujinimą (duomenys neskelbtini) punkto pagrindu. LVAT yra pažymėjęs, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą (kurios nebuvo nagrinėtos pažeidimo tyrimo metu) turėtų būti laikomos ne tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos pažeidimo faktų konstatavimui, bet ir aplinkybės, reikšmingos atsakomybės už nustatytą pažeidimą teisingam taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-570-756/2021; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-81-492/2018).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 14 punkte įtvirtintas draudimo keisti į blogąją pusę (lot. non reformatio in peius) principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, padėties.
Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose J. N.C-260/14 ir C-261/14, EU:C:2016:360 49 ir 50 punktus bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).
Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog Agentūra dėl to paties pažeidimo yra priėmusi Sprendimą Nr. 1 ir pritaikius 25 pros. finansinę korekciją. Agentūra taikydama finansinę korekciją Sprendimu Nr. 1 rėmėsi tuo pačiu Gairių 2 skyriaus 2.1 punkto 21 papunkčiu, kaip ir Sprendime Nr. 2, kuris nustato, kad už interesų konfliktą, turintį poveikį pirkimo procedūros reikalavimui gali būti taikoma 100 proc. korekcija. Agentūra pirmuoju atveju rėmėsi proporcingumo principu ir įvertinusi aplinkybę, kad Pirkimas galėjo būti vykdomas ir buvo vykdomas kreipiantis į vienintelį tiekėją, taikė sumažintą 25 procentų finansinę korekciją ir tuo pagrindu nusprendė nefinansuoti projekto vykdytojo deklaruojamos lėšų sumos, t. 8 545,55 Eur.
Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad ginčo atveju, nustačius, jog pirkime egzistavo interesų konfliktas, privalomai turėjo būti taikoma 100 procentų finansinė korekcija.
Gairėse (1.1 p.) nurodyta, kad jų tikslas užtikrinti proporcingumą. Šiam tikslui svarbu, kad spręsdama dėl finansinės pataisos Komisija atsižvelgtų į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei susijusį finansinį poveikį Sąjungos biudžetui.
Pasisakydamas dėl Gairių taikymo apimties ir intensyvumo, Teisingumo Teismas nurodė, kad nėra draudžiama, jog pirminis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, tačiau, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį, turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą (Teisingumo Teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, 49 punktas).
Vadinasi, tai, kad už pažeidimą Gairėse yra nustatyta vienintėlė fiksuota finansinė korekcija (ginčo atveju 100 procentų), tai neeliminuoja pareigos įvertinti individualias nustatyto pažeidimo savybes ir, atsižvelgus į jas, nukrypti nuo Gairėse fiksuoto finansinės korekcijos dydžio.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2024-10-04 sprendimu byloje Nr. C 175/23 nusprendė ir išaiškino, jog reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos turi būti aiškinamos taip, jog „draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bet koks viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 2 straipsnio 36 punktą, dėl kurio automatiškai taikoma finansinė pataisa, kurios dydis nustatomas pagal iš anksto nustatytą fiksuoto dydžio pataisos normų skalę“.
ESTT 2024-10-04 sprendimu byloje Nr. C 175/23 nurodė, jog: „31. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).
32. Iš minėtų gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 %, 10 %, 25 % arba 100 % fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to Fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą).
33. Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016 m. liepos 14 d. Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C 406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).
34. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad iš principo finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale.“
Ginčo situacijoje teismas, nekvestionuodamas atsakovo teisės atnaujinti pažeidimo tyrimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios gali būti susiję ir su paskirtos sankcijos teisėtumu, pažymi, kad bet kokiu atveju priimant naują sprendimą turi būti išsamiai motyvuojama, kodėl pirmesniu sprendimu pritaikyta sankcija laikytina neteisėta.
Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti visapusiško, išsamaus ir objektyvaus tyrimo reikalavimai taikomi administracinį sprendimą priimančiai institucijai. Kitų institucijų rekomendacijos, pateikta informacija gali būti vada atlikti tyrimą ar tirtinos medžiagos dalimi, tačiau neeliminuoja administracinį sprendimą priimančios viešojo administravimo institucijos pareigos priimti teisėtą ir pagrįstą administracinį sprendimą bei atlikti tyrimą laikantis visų viešojo administravimo principų.
Skundžiamą Sprendimą Nr. 2 Agentūra priėmė išimtinai vadovaudamasi audito institucijos pastebėjimais ir rekomendacijomis. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atnaujinto pažeidimo tyrimo metu, kurį užbaigus Agentūra priėmė Sprendimą Nr. 1 nepaaiškėjo. Teismui nekyla abejonių, kad priimant Sprendimą Nr. 1 Agentūrai neabejotinai buvo žinoma, kad už tokio pobūdžio pažeidimus rekomenduotina sankcija galima 100 procentų finansinė korekcija, tačiau Agentūra taikė 25 procentų korekciją, įvertinusi su Pirkimu susijusias aplinkybes. Atsakovė Sprendime Nr. 2 nenurodė jokių motyvų bei argumentų, kodėl Sprendimu Nr. 1 taikytas proporcingumo principas laikytinas nepagrįstu. Naujai taikomo finansinės korekcijos dydžio iš viso nemotyvavo. Byloje duomenų, jog Agentūros pareigūnai atlikdami pažeidimo tyrimą ir priimdami Sprendimą Nr. 1 piktnaudžiavo jiems suteiktomis pareigomis ar kitaip veikė neteisėtai, nėra. Vien audito institucijos rekomendacija, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo laikyti šį vertinimą esmine naujai paaiškėjusia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti pažeidimo tyrimą (duomenys neskelbtini) punkto prasme ir automatiškai taikyti Gairėse numatytą maksimalią sankciją.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis nustato, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui; jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes daro besąlygišką išvadą, jog Agentūros Sprendimas Nr. 2 yra priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, numatytas PAFT, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis pateikė prašymą priteisti jos naudai 3 357,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė į bylą išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ir tai, kad pareiškėjos skundas yra iš esmės patenkintas, pareiškėjai iš atsakovės priteisia 3 357,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės InMedica skundą tenkinti.
Panaikinti viešosios įstaigos Europos socialinio fondo agentūros 2023-10-24 sprendimą Nr. IT01 dėl pažeidimo.
Priteisti pareiškėjai UAB „InMedica“ iš atsakovės VšĮ Europos socialinio fondo agentūros 3 357,75 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.