- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 2S-180-267/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 128.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Burbulienė Civilinė byla Nr. 2S-180-267/2012
Teisėjas Nerijus Masiulis Procesinio sprendimo kategorija 128.4;122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 27 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-192-875/2012.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja R. A. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su prašymu dėl fizinio asmens, A. Z. O., pripažinimo nežinia kur esančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. A. prašymą, pareiškėjai išaiškino, kad su prašymu ji turi teisę kreiptis į atitinkamą Rusijos Federacijos teismą.
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos R. A. pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu priėmimo klausimą, nustatė, kad A. Z. O., pagal pareiškėjos R. A. pareiškime nurodytas aplinkybes, gimęs (duomenys neskelbtini) (dabartinė Rusijos Federacija), su pareiškėja įregistravęs santuoką 1959 m. rugpjūčio 1 d. Tomsko srities Krivošeino rajono civilinės metrikacijos skyriuje, 1960 m. išvyko ir jokių žinių nėra. Teismas sprendė, kad pagal LR CPK nuostatas pareiškėja pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui neteismingą pareiškimą.
III. Atskirojo skundo esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja R. A. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-192-875/2012 ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba šį klausimą išspręsti iš esmės.
Šalies argumentai
1. Pareiškėja nesutinka, kad pareiškimas neteismingas šiam teismui, nes jau tris kartus buvo šis prašymas priimtas tame pačiame teisme nagrinėti, tačiau liepta ištaisyti trūkumus.
2. Pareiškėjos nuomone, ji pateikė visus turimus dokumentus, o kitų duomenų, kuriuos teismas reikalauja pateikti, nėra galimybės gauti, nes teismas turi jų paklausti.
3. Pareiškėja mano, kad pirmos instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos su Azerbaidžano Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ ir nagrinėti prašymą dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXVII skyriaus antrame skirsnyje reglamentuotas bylų dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu nagrinėjimas. LR CPK 454 str. 1 d. numatyta, kad „bylos dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu yra teismingos to asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui, o jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma ir jos nustatyti neįmanoma, jo paskutinės žinomos gyvenamosios vietos apylinkės teismui“.
Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 1 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 1 straipsnyje numatyta, kad „vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai. Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies teismus, prokuratūrą bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės, šeimos ir baudžiamosios bylos (toliau – teisingumo įstaigos), gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, pareikšti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai“. Lietuvos Respublikos ir Azerbaidžano Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 23 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 25 straipsnyje nurodyta, kad „1. Nagrinėti bylas dėl pripažinimo nežinia kur esančiu ir paskelbimo mirusiu arba dėl mirties fakto nustatymo kompetentingos yra tos Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis asmuo buvo tuo metu, kai paskutinėmis žiniomis jis buvo gyvas, įstaigos. 2. Vienos Susitariančiosios Šalies įstaigos gali pripažinti kitos Susitariančiosios Šalies pilietį nežinia kur esančiu arba mirusiu, taip pat nustatyti jo mirties faktą jos teritorijoje gyvenančių asmenų prašymu, jeigu jų teisės ir interesai yra pagrįsti šios Susitariančiosios Šalies įstatymais. 3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais atvejais Susitariančiųjų Šalių įstaigos taiko savo valstybės įstatymus.“
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja R. A. pakartotinai kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą prašydama pripažinti jos sutuoktinį A. Z. O., gimusį (duomenys neskelbtini), nežinia kur esančiu, nurodydama, kad 1959 m. rugpjūčio 1d. ji su A. Z. O. sudarė santuoką Tomsko srities Krivošeino rajono civilinės metrikacijos skyriuje ir kartu gyveno ten 8 mėnesius, o po to sutuoktinis išvyko į Azerbaidžano Respubliką. Pareiškėja nurodo, kad A. Z. O. ji nematė jau 52 metus, be to, pažymi, kad jis niekada nėra buvęs Lietuvoje. Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad paskutinė žinoma A. Z. O. gyvenamoji vieta Tomsko srityje, Rusijos Federacijoje.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir tarptautinių sutarčių nuostatas, pažymėtina, kad pareiškėja R. A. kreiptis su pareiškimu dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu gali ir į teismą, kur buvo paskutinė žinoma A. Z. O., bei ir į teismą Lietuvos Respublikoje, jeigu jos teisės ir interesai yra pagrįsti Lietuvos Respublikos įstatymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas spręsdamas pareiškėjos pareiškimo teismingumo, esant tarptautiniam elementui, klausimą, pirma turėjo išspręsti besikreipiančiojo su prašymu į teismą asmens teisės ir intereso pagrįstumą ir tik tai įvertinus, spręsti teismingumo klausimą (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 25 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos R. A. prašymas dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu jau buvo sprendžiamas Akmenės rajono apylinkės teisme ne vieną kartą.
Vadovaujantis LR CPK 42 str. 1 d., LR CPK 135 str. 2 d., LR CPK 177 ir LR CPK 178 str. pareiškėja privalo teikti įrodymus, kuriais remiantis įrodinėja prašymo reikalavimų pagrįstumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 8 d. nutartimi, sprendžiant klausimą dėl prašymo priėmimo, nustatė terminą trūkumams šalinti, tačiau pareiškėja nurodytų trūkumų nepašalino. 2011 m. gruodžio 22 d. pateiktame pareiškime pareiškėja nurodo, kad pateikti duomenų ir būtinų dokumentų ji negali.
Teismas pažymi, kad pareiškėja, vadovaujantis LR CPK 455 straipsnio nuostata, privalo pateikti prašymą atitinkantį bendruosius reikalavimus keliamus procesinius dokumentus turiniui ir formai duomenis, t. y. 1) nesančio fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė (jeigu ji yra žinoma); 2) nesančio fizinio asmens paskutinė žinoma gyvenamoji ir buvimo vieta; 3) kuriam tikslui pareiškėjui reikia pripažinti fizinį asmenį nežinia kur esančiu; 4) aplinkybės, patvirtinančios, kad yra nežinoma, kur esąs fizinis asmuo; 5) duomenys iš nesančio fizinio asmens gyvenamosios ar paskutinės žinomos jo gyvenamosios vietos, darbo vietos, policijos bei kitų įstaigų, patvirtinantys žinių apie jį buvimą ar nebuvimą, taip pat duomenys, kurie asmenys gali suteikti žinių apie nesantįjį; 6) duomenys apie nesančio fizinio asmens turtą bei išlaikytinius; 7) jeigu prašoma paskirti turto administratorių, – tokio prašymo motyvai ir nurodomas siūlomas administratorius. Taip pat tikslinga savo lėšomis apie bylos iškėlimą viešai paskelbti dingusio asmens paskutinės žinomos gyvenamosios vietos teritorijoje platinamame laikraštyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartyje nurodyti visi pareiškėjos pateikto prašymo trūkumai, nurodytos institucijos, kurios padėtų pareiškėjai surinkti būtinus duomenis, kad juos pateiktų teismui, taip pat išaiškinta teisė kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Šiaulių apygardoje dėl kvalifikuotos antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo. Byloje pateikti VŠĮ „Credibell“ juristės J. M. kreipimaisi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje bei Lietuvos Respublikos ambasadą Azerbaidžano Respublikoje ir Turkmėnistanui, gauti atsakymai. Pastebėtina, kad paklausimuose nėra nurodyta, kad asmuo, prašomas pripažinti nežinia kur esančiu, buvo Azerbaidžano pilietis, bei kad jis išvyko į Azerbaidžano Respubliką iš Tomsko srities (Rusijos Federacija), nenurodyta tiksli paskutinė jo gyvenamoji vieta bei nepateikti jokie kiti svarbūs bei tikslūs duomenys. Minimuose paklausimuose nurodyta, kad pareiškėja kreipiasi siekdama nutraukti santuoką, kai Akmenės rajono apylinkės teismui pateikia prašymus dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, gavusi LR Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriaus 2011 m. rugsėjo 22 d. atsakymą Nr. (25.8.2)-22-8428 dėl dokumentų perdavimo ir informacijos iš Azerbaidžano Respublikos gavimo, nesikreipė į kitą kompetentingą instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo.
Atkreiptinas pareiškėjos R. A. dėmesys, kad teismas pakartotinai išaiškina, jog tinkamą šio pareiškimo pateikimą pagal keliamus procesiniams dokumentams turinį ir formą reikalavimus užtikrintų kvalifikuota teisininko pagalba. Pareiškėja turi teisę ir turėtų kreiptis teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą Šiaulių apygardoje dėl kvalifikuotos antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Šiuo atveju tokią pagalbą teikti yra įgaliota Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (adresas: Dvaro g. 123A, Šiauliai: tel. (8 41) 399 108). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisininkai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į Teisingumo ministeriją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės su įvairiais prašymais atstovaudami pareiškėjus, gindami jų teises ir interesus.
Teismas pakartotinai išaiškina, kad Lietuvos Respublikos piliečiai dėl jiems reikalingų dokumentų iš Rusijos Federacijos išreikalavimo gali kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, esančią adresu: J. Tumo–Vaižganto g. 2, LT-01511 Vilnius, arba į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje, adresu: 121069 Maskva, Borisoglebsskij per. 10, Rusijos Federacija, nes šios įstaigos siunčia paklausas Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijai dėl tolimesniojo persiuntimo Rusijos Federacijos institucijoms.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu ir atsisakydamas priimti pareiškėjos R. A. prašymą pažeidė LR CPK teisės normas, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis naikintina, byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 115 str. 2d.).
Byloje nustatytas faktas, kad pareiškėja Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, nepanaikina pareiškėjos teisės kreiptis į teismą pakartotinai su pareiškimu, ir tai nėra pagrindas pareiškėjos prašymą atsisakyti priimti kaip neteismingą šio rajono apylinkės teismui.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos R. A. pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu priėmimo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 str. 443 str., 454 straipsnių normas, ir pareiškėjos prašymą atsisakė priimti nepagrįstai, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.