Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-785-544/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.2.; 1.3.5.3.2.;1.3.5.3.3;1.3.9.2.1; 3.1.7.5; 3.3.1.13; 3.3.1.21;3.4.1.7;

2015 m. gruodžio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2336-956/2015 pagal ieškovės V. P. ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. P. su ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti jai atlyginimų skirtumą už laikotarpį, kai pavadavo mokyklos direktorę, ir priteisti atlyginimų skirtumą už atsakovės direktorės pavadavimą nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2014 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 14 d. bei 2014 m. birželio 17-18 d. – 2233,89 Eur (neatskaičius mokesčių); 2) panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti darbo užmokestį už ieškovės darbą poilsio dienomis, naktimis bei viršvalandžius ir priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už darbą poilsio dienomis (2014 m. rugpjūčio 17 d., spalio 4 d., 25 d.), naktimis (2014 m. liepos 1 d., 10 d., rugsėjo 26 d., spalio 24 d.) bei viršvalandžius (2014 m. liepos 16 d., rugpjūčio 22 d.) – 334,65 Eur (neatskaičius mokesčių); 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo; 4) priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo; 5) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2013 m. sausio 11 d. dirbo pas atsakovę direktoriaus pavaduotoja administracijai ir ūkio reikalams. 2013 m. sausio 11 d. buvo pasirašyta darbo sutartis ir direktorės pavaduotojos (jo) administracijai ir ūkiui pareiginiai nuostatai, su kuriais buvo supažindinta ir kuriuos pasirašė ant kiekvieno jų lapo. 2014 m. lapkričio 18 d. nutraukta darbo sutartis. (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotojos administracijai ir ūkiui pareiginiuose nuostatuose (toliau - Nuostatai), kuriuos pasirašė, nebuvo nurodyta, kad ji pavaduoja direktorę ar kitą darbuotoją. (duomenys neskelbtini) esančioje byloje yra įsegtas kitas, o ne tas Nuostatų variantas, kurį ji pasirašė ir su kuriuo ji buvo supažindinta. Tokie Nuostatai buvo įsegti po to, kai ji pradėjo reikalauti sumokėti už direktorės pavadavimą, darbą poilsio dienomis, naktimis ir švenčių dienomis. Kadangi Nuostatai buvo pakeisti be jos žinios, neturėjo pareigos pavaduoti kitų darbuotojų, o jei juos pavaduodavo, jai už tai turėjo būti mokama kaip už papildomą darbą (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 119 str., 197 str.). Tvirtina, kad Nuostatai buvo pakeisti, nes kai pavadavo sekretorę jos kompiuteryje matė tokius pat buvusios darbuotojos pareigybinius nuostatus, kaip ir tie, kuriuos ant kiekvieno lapo ji pasirašė, tik jos pasirašytuose nuostatuose buvo pakeitimų dėl viešųjų pirkimų. Nurodytu laikotarpiu faktiškai pavadavo direktorę, atliko (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas be atlyginimo, kuris turi būti mokamas jai, kaip direktoriaus pavaduotojai administracijai ir ūkio reikalams, už darbo sutartyje nesulygtų ir pareigybės aprašyme nenustatytų funkcijų vykdymą. Kadangi toks papildomas darbo užmokestis nebuvo nustatytas, todėl turėjo būti mokamas (duomenys neskelbtini) direktorės ir direktoriaus pavaduotojos administracijai ir ūkio reikalams atlyginimų skirtumo dydžio užmokestis. Ji buvo paskirta atsakingu asmeniu, kuris turi teisę įjungti ir išjungti signalizacijos sistemą ir, esant reikalui, turi atvykti į objektą ((duomenys neskelbtini)), dėl ko ji ne kartą nakties ( ne darbo) metu vyko į mokyklos teritoriją pagal apsaugos bendrovės darbuotojų iškvietimą. Taigi 2014 metais faktiškai budėjo: poilsio dienomis – rugpjūčio 17 d., spalio 4, 25 d. (buvo savaitgalis); naktimis – liepos 1, 10 d., rugsėjo 26 d., spalio 24 d.; bei po jai nustatytų darbo valandų (viršvalandžiai) – liepos 16 d., rugpjūčio 22 d. Atsakovė nesumokėjo už jos dirbtą darbą poilsio dienomis, naktimis ir viršvalandžius. Už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo turėtų būti sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Vaduodama direktorę neturėjo jokio antspaudo, seifo rakto ir nežinojo, kur jie yra, kadangi raktai ir antspaudas būdavo pas direktorę, sekretorę ar vyr. buhalterę. Pavaduodama direktorę turėjo tik antspaudą „Gauta“ ir nepriėjo prie asmens bylų. Žiniaraščiai buvo slepiami, neduodama su jais susipažinti. Buvo rašiusi prašymą, kad sumokėtų už dirbtą laiką, tačiau prašymas kažkur dingo. Ji nebuvo gavusi dviejų laisvų dienų kaip kompensacijos už papildomą darbą ir nėra prašiusi ieškoti „suklastotų“ pareigybinių nuostatų. Tokiais paaiškinimais atsakovė siekia ją neigiamai charakterizuoti. 2013-12-27 įsakymu jai buvo paskirta vienkartinė išmoka už gerą darbą, bet ne už darbą poilsio dienomis, naktimis ir viršvalandžius budėjimą.

Skundžiamu 2015 m. birželio 23 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1,97 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, 13,79 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už viršvalandinį darbą nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. birželio 23 d. įskaitytinai bei vidutinį darbo užmokestį už viršvalandinį darbą po 1,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. birželio 24 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos įskaitytinai, 47,66 Eur dydžio dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kitoje dalyje ieškinį teismas atmetė ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad spręsdamas ginčą vadovaujasi atsakovės pateiktu Nuostatų originalu ar teismo patvirtinta jų kopija, kadangi pati ieškovė nepateikė jos nurodomų kiekviename puslapyje pasirašytų Nuostatų originalo, o (duomenys neskelbtini) sekretorė I. S. paaiškinime nurodė, jog ieškovė pareiginius Nuostatus pasirašė tik paskutiniajame jų lape, be to klaidos dokumente atsirado dėl jos neatidumo. Teismo nuomone, byloje esantys duomenys – ieškovės pareiginiai Nuostatai, Panevėžio miesto savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovų 2013 m., 2014 m. kasmetinių atostogų grafikai, patvirtinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-04-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-05-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), bei Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-05 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. K. komandiruotės ir jos pavadavimo, patvirtina, kad ieškovė atliko jai pavestas darbines funkcijas, atsakovės direktorę per visą savo darbo laikotarpį vadavo net tris kartus, tačiau atsakovei nereiškė jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už pavadavimą, vadinasi, su tokiomis darbo sąlygomis sutiko, apie jas žinojo ir jas suprato, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad direktorės pavadavimas jos atostogų, komandiruočių metu nebuvo sulygtas darbo sutartimi ar numatytas Nuostatuose. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ieškovės darbo funkcijos apėmė mokyklos apsaugos kontrolę ne tik darbo, tačiau ir poilsio dienomis, nors darbo sutartyje to numatyta nebuvo. Teismas budėjimu namuose nelaikė atsiliepimo į telefoninius skambučius dėl signalizacijos suveikimo, kadangi ieškovės nurodomas budėjimas buvo jos darbo pareigų atlikimas, tai ieškovė žinojo ir iki darbo sutarties nutraukimo nereikalavo papildomo poilsio laiko ar apmokėjimo už budėjimą, kaip tai nurodyta DK 155 straipsnyje. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė, vieną kartą per visą savo darbo laiką dėl signalizacijos suveikimo buvo atvykusi į mokyklą ne darbo metu dėl išdaužto mokyklos lango, tuo metu dirbo viršvalandžius, dėl ko jai už šį laikotarpį priteisė darbo užmokestį.

Apeliaciniu skundu atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika panašaus pobūdžio bylose ir nurodoma, kad teismas, priteisdamas iš atsakovės darbo užmokestį, neatsižvelgė į tai, kad darbo užmokestis už viršvalandinį darbą nebuvo sumokėtas dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji kaip tik tuo metu vykdė mokyklos direktorės funkcijas. Pati ieškovė V. P. yra pasirašiusi liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame nurodyta, kad liepos 1 dieną ji dirbo 8 valandas 15 minučių, jokių duomenų apie naktinį ar viršvalandinį darbą šiame dokumente nėra. Taigi galima daryti išvadą, kad pati ieškovė nepripažino, kad dirbo viršvalandžius ir nereiškė prašymų jų apmokėti. Praėjus daugiau nei metams laiko atsakovei negali kilti neigiamos pasekmės dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų, juo labiau kad (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrindo abejoti ieškovės, kuri tuo metu ėjo direktorės pareigas, pasirašytu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Atsakovė pabrėžė, jog ieškovė, kaip darbdavio atstovė, vykdydama pareigas, būdama atsakinga už teisingą darbo laiko apskaitą ir kontrolę, ir kaip darbuotoja, turinti teisę į tam tikras garantijas, privalėjo užtikrinti, kada ateityje darbdaviui nekiltų jokių neigiamų pasekmių dėl jos, kaip darbdavio atstovo funkcijų vykdytojos veiksmų ar neveikimo. Taigi pati ieškovė turi prisiimti neigiamas pasekmes dėl jos kaip mokyklos vadovės netinkamo pareigų atlikimo savo pačios atžvilgiu. Atsakovės apeliaciniame skunde kartu nurodoma ir tai, jog pagal Nuostatų 46 p. ir darbo sutarties 10 p. akivaizdu, jog su ieškove buvo susitarta, kad ji vykdo neatidėliotinus darbus, atsako už mokyklos apsaugą. Todėl atvykimas vieną kartą į mokyklą dėl išdaužto lango nelaikytinas papildomu darbu, o greičiau atsitiktiniu neatidėliotinu darbu, kuris numatytas darbo sutartimi ir už kurį sumokėta išmokant atlyginimą. Negana to, ieškovė, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodė, kad 2014 metų liepos mėnesį dirbo pilnas darbo dienas, nors iš signalizacijos pridavimo žurnalo matyti, kad taip nebuvo. Taigi galima pagrįstai manyti, jog tokiu būdu ieškovė pati sau kompensavo už darbo laiką naktį. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškovė buvo visiškai atsikaityta paskutinę jos darbo dieną, jai vidutinis darbo užmokestis nepriklauso.

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Dėsto pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas aplinkybes bei motyvus ir nurodo, kad pareiginiuose Nuostatuose, kuriuos ji pasirašė ir su kuriais buvo supažindinta, nebuvo numatytas mokyklos direktorės pavadavimas bei darbas nakties metu ar poilsio bei švenčių dienomis. Nė viename dokumente nebuvo tiksliai įvardinta, jog ji privalės vykti pagal saugos tarnybos iškvietimus ne darbo laiku ir savo transportu. Be to, jai į mokyklą teko vykti daug kartų, todėl teismas priteisdamas 1,97 Eur visiškai neatsakingai priėmė tokį sprendimą, neįsigilino į bylos esmę bei neatsižvelgė į tai, kad sulaukus apsaugos tarnybos skambučio ne tik reikėjo už asmenines lėšas vykti į saugomą objektą, tačiau ir patirti stresą (negalėdavo toliau ramiai ilsėtis). Be to, priešingai nei tvirtinama pirmosios instancijos teismo sprendime, ji pati darbo laiko apskaitos žiniaraščių nepildė, direktorės pavaduotojai ugdymui ir pati direktorė su tokiais dokumentais bei darbo laiko apskaita nesupažindindavo. Negana to, po to, kai ji, pavaduodama direktorę, pasirašė ant darbo laiko apskaitos žiniaraščių, jie buvo nuo jos slepiami.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą prašo panaikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys tenkintas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino pačios ieškovės elgesio, kadangi tuo laikotarpiu ji ėjo mokyklos direktoriaus pareigas ir pildė darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau jokių duomenų apie dirbtus viršvalandžius nenurodė ir nepateikė. Taigi darbdavys, atleisdamas ieškovę iš darbo, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad turi pareigą mokėti ieškovei už viršvalandžius, dėl ko ekonominės sankcijos atsakovei neturėtų būti taikomos.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas ieškovės V. P. pareikštas ieškinys, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Be to, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Šioje byloje apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialines teisės normas iš atsakovės ieškovei V. P. priteisdamas darbo užmokestį už viršvalandžius (DK 93 str., 155 str.,). Atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės V. P. ieškinys tenkintas iš dalies ir jai priteistas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą, trukusį 2014 m. liepos 1 d. nuo 04.34 val. iki 05.08 val. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atsakovės apeliaciniu skundu neskundžiama. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys apeliacinių skundų nepateikė. Iš ieškovės V. P. atsiliepimų į apeliacinį skundą galima suprasti, jog ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei dėsto eilę argumentų ir reikalavimų, tačiau nustatytais terminais ir tvarka ji nepasinaudojo suteikta teise į apeliaciją ir apeliacinio skundo nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šią civilinę bylą nagrinėja pagal atsakovės pateikto apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, vertina tik tuos pateiktų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, kurie tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo reikalavimais, ir dėl atsakovės neapskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio negu yra skundžiamas sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių (CPK 313 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės nurodo du argumentus, dėl kurių skundžiamą teismo sprendimo dalį vertina neteisėta ir nepagrįsta, t. y. kad ieškovės atvykimas į (duomenys neskelbtini) virš nurodytu laiku negali būti vertinamas kaip viršvalandinis darbas, kadangi tokie veiksmai įėjo į V. P. darbines pareigas, ir kad nurodytu laikotarpiu ieškovė pavadavo mokyklos direktorę, atliko darbdavio atstovo funkcijas, tačiau pasirašė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nenurodė, jog ji dirbo viršvalandžius, taip savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios atsakovei gali kilti neigiamos pasekmės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei padaręs pagrįstą išvadą, jog į ieškovės darbines pareigas įėjo mokyklos apsaugos kontrolė ir ji tuo metu išties pavadavo direktorę, nepagrįstai nusprendė ieškovei priteisti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą 2014 m. liepos 1 d. nuo 04.34 val. iki 05.08 val. Atsižvelgiant į tai, ši skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalis naikinama ir priimamas naujas sprendimas šioje dalyje ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2013 m. sausio 10 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė nuo 2013 m. sausio 11 d. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotojos administracijai ir ūkiui pareigose (1 t., 81 – 82, 83 b. l.). 2013 m sausio 13 d. ieškovė buvo pasirašytinai supažindinta su pareiginiais Nuostatais (2 t., 17 – 20 b. l.), kurie buvo pakeisti ir 2012-12-28 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinti dar iki ieškovės pradėjimo dirbti pas atsakovę po atlikto (duomenys neskelbtini) audito, kurio ataskaitoje, be kitų duomenų, nurodyta, jog būtų tikslinga numatyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorės atostogų metu ją vaduoja direktoriaus pavaduotoja ūkio reikalams bei direktoriaus pavaduotoji ugdymui (1 t., 92 – 97 b. l.). Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2014 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta 2014 m. lapkričio 18 d. pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (1 t., 155 b. l.). 2014 m. lapkričio 21 d. ieškovė Komisijai pateikė prašymą išieškoti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį 1737,72 Eur (6000) Lt už mokyklos direktorės pavadavimą 2013 – 2014 metais, 6371,64 Eur (22000 Lt) už naktinį budėjimą ar sargavimą namuose nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis 2013 – 2014 metais, 289,62 Eur (1000 Lt) už raštinės vedėjos pavadavimą, neturtinės žalos 4344,30 Eur (15000 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. sausio 20 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo minėtą ieškovės prašymą atmetė bei atsisakė nagrinėti prašymą dėl neturtinės žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo, kadangi šių klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai (1 t., 58 – 64 b. l.). Nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu ieškovė V. P. pateikė ieškinį pirmosios instancijos teismui prašydama iš atsakovės jos naudai priteisti darbo užmokestį už pavadavimą, darbą poilsio dienomis, naktimis bei viršvalandžius, priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo iki visiško atsiskaitymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo atleidimo dienos iki visiško atsiskaitymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu pagrįstai sprendė, jog ieškovė V. P. iš atsakovės be pagrindo reikalauja priteisti darbo užmokestį už direktorės pavadavimą bei už budėjimą poilsio, švenčių dienomis ir naktimis. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai nustatęs ir įvertinęs aplinkybes, jog ieškovė, pavaduodama direktorę bei atsiliepdama telefonu į saugos tarnybos pranešimus dėl įsijungusios signalizacijos, atliko darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) sulygtą bei pareiginiuose Nuostatuose numatytą darbą – pavaduoti direktorę ir kontroliuoti mokyklos apsaugą. Skundžiamame sprendime teismas išdėstė argumentus ir motyvus, kodėl atmeta ieškovės argumentus dėl neva suklastotų jos pareiginių Nuostatų ir teisingai pabrėžė, kad ieškovė nei teismui, nei Komisijai nepateikė pareiginių Nuostatų, kuriuos esą ji pasirašė ant kiekvieno lapo, originalo; iš ieškovės esą išties pasirašytų Nuostatų matyti, kad paskutinis jų lapas sutampa su atsakovės pateiktų pareiginių Nuostatų originalo paskutiniu lapu, t. y. toks pat datos, vardo, pavardės pakrypimas, dydis, šriftas (1 t. 21 b. l., 2 t. 20 b. l.), nors ieškovė negali vienodai pasirašyti ant dviejų pareiginių nuostatų. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati ieškovė paaiškino, kad ji turėjo galimybę prieiti ir naudotis sekretorės I. S. kompiuteriu ir kabinetu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš ieškovės pareiginių Nuostatų, šalių paaiškinimų, liudytojų A. K., M. M. parodymų turinio galima daryti išvadą, kad ieškovės darbo funkcijos pagal darbo sutartį apėmė mokyklos apsaugos kontrolę ne tik darbo dienomis, bet ir poilsio dienomis, nes darbo sutartyje ir pareiginiuose Nuostatuose nenurodyta, jog mokyklos apsaugos kontrolę ieškovė vykdo tik darbo dienomis (ar darbo valandomis), be to, mokykloje signalizacija buvo įjungiama nuolat, todėl ir mokyklos apsaugos kontrolė turėjo būti nepertraukiama ir nuolatinė. Taigi teismas budėjimu namuose nelaikė atsiliepimo į telefoninius skambučius dėl signalizacijos suveikimo, kadangi darbo sutartyje šalys numatė, kad ieškovė yra atsakinga už mokyklos apsaugą, jos kontaktiniai duomenys buvo perduoti mokyklą saugojusiai įmonei, ieškovė tai žinojo ir iki darbo sutarties nutraukimo nereikalavo papildomo poilsio laiko ar apmokėjimo už budėjimą, kaip tai nurodyta DK 155 straipsnyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padaręs teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad ieškovės nurodomas budėjimas buvo jos darbo pareigų atlikimas pagal darbo sutartį, kad darbo pareigų atlikimas negali būti DK 155 straipsnio prasme pripažintas budėjimu ir apmokamas kaip viršvalandinis darbas, tų pačių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu kitoje sprendimo dalyje padarė priešingą išvadą – kad laikas, kuomet ieškovė atvyko į (duomenys neskelbtini) dėl išdaužto stiklo, 2014 m. liepos 1 d. nuo 04.34 val. iki 05.08 val. yra viršvalandinis darbas, už kurį ieškovei turi būti priteistas darbo užmokestis. Su šia išvada ir tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Pažymėtina, kad viršvalandiniais laikomi darbai, dirbami viršijant nustatytą darbo laiko trukmę (DK 150 str. 1 d.). Pagal DK 150 str. 1 d. viršvalandinis yra ir darbo laikas, viršijantis nustatytą ne visą darbo laiką. Viršvalandiniai darbai paprastai draudžiami ir gali būti dirbami tik išimtiniais DK 151 str. nustatytais atvejais (DK 150 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tokie darbai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo. Tokiu atveju neatsiranda darbdavio pareigos apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą.

Pirmiau aptartos ieškovės darbo sutarties 10 p. aiškiai numatyta, jog ji, be kitų įsipareigojimų, vykdo neatidėliotinus darbus ir atsako už mokyklos apsaugą, dėl ko atsakovei sudarius sutartį su apsaugos bendrove, atsakingais asmenimis, su kuriais galima susisiekti suveikus signalizacijai, buvo nurodyta ir ieškovė V. P. (1 t., 9, 14 – 17 b. l.). Pagal ieškovės pareiginių Nuostatų 46.1. p., ji buvo atsakinga už mokyklos teritorijos, pastatų ir patalpų, mokyklos baldų ir inventoriaus, inžinierinių komunikacijų ir įrenginių priežiūrą (2 t., 20 b. l.). Šie duomenys patvirtina, jog viena iš ieškovės V. P. darbo funkcijų buvo mokyklos apsaugos kontrolė, o ne pati apsauga, dėl ko jai būtų tekę pačiai užtikrinti mokyklos saugumą. Kartu pirmiau aptarti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovė, sudarydama būtent tokio turinio darbo sutartį ir pasirašydama Nuostatus su minėta pareiga, faktiškai sutiko, kad jos kontaktiniai duomenys būtų perduoti saugos tarnybai kaip atsakingo už apsaugos kontrolę asmens, todėl negalėjo nesuprasti, jog mokykloje įrengtos signalizacijos stebėjimą ir apsaugą saugos tarnyba vykdys ne darbo valandomis, o tik tuo metu, kai mokykloje nevyks pamokos ir nedirbs darbuotojai, t. y. naktimis, savaitgaliais bei švenčių dienomis. Ieškovė šiuos prisiimtus darbinius įsipareigojimus vykdė nuo pat darbo pradžios, tačiau pagal byloje esančius duomenis nei karto nesikreipė į darbdavį nei dėl darbo sutarties, nei dėl Nuostatų pakeitimo, nei dėl papildomo apmokėjimo už viršvalandinį darbą vykdant darbo funkciją, susijusią su apsaugos kontrole. Nuo 2014 m. liepos 1 dienos iki rugpjūčio 16 dienos ieškovė pati pavadavo atostogaujančią mokyklos direktorę, todėl turėjo visas galimybes ir valdingus įgalinimus atvykimą į mokyklą pagal saugos tarnybos iškvietimą 2014 m. liepos 1 d. nuo 04.34 val. iki 05.08 val. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir kituose dokumentuose įforminti kaip viršvalandinį darbą ir gauti už jį atlyginimą, tačiau šia teise nepasinaudojo ir reikalavimą minėtą jos atvykimą į mokyklą vertinti kaip viršvalandinį darbą pateikė tik ją atleidus iš užimamų pareigų (1 t., 155 b. l.). Tai patvirtina, kad ieškovė sutiko su tokiomis darbdavio sąlygomis, vykdė savo darbines funkcijas nevertindama jų kaip viršvalandinio darbo ir nereikalaudama papildomų apmokėjimo sąlygų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės V. P. atvykimą į (duomenys neskelbtini) 2014 m. liepos 1 d. laikotarpiu nuo 04.34 val. iki 05.08 val. nepagrįstai vertino ne kaip jos darbinių funkcijų vykdymą, o viršvalandinį darbą ir be pakankamo pagrindo priteisė už jį atlyginimą ir kitas su tuo susijusias išmokas.

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, DK 141 str. 3 d. taikyti būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-625/2008; Nr. 3K-3-305/2009). Tokiu būdu išvadą, kad ieškovei V. P. darbo užmokestis iš atsakovės yra priteistas nepagrįstai, papildomai patvirtina ir aplinkybė, jog būtent tuo metu, už kurį ieškovei yra priteista sumokėti darbo užmokestį už viršvalandžius, ji pavadavo mokyklos direktorę, dėl ko atliko ne tik darbuotojo, tačiau ir darbdavio funkciją. Taigi ieškovė galėjo ir turėjo reikalauti, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2014 metų liepos mėnesį, kurį pati ir pasirašė, iškarto būtų nurodytas jos 2014 m. liepos 1 d. dirbtas viršvalandinis darbo laikas ir už jį nustatyta tvarka apmokėta. Tačiau ieškovė to nepadarė ne tik 2014 metų liepos mėnesį, tačiau ir iki tol, kol buvo atleista iš darbo. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog darbo užmokestis už šį, ieškovės vertinimu, viršvalandinį laikotarpį, nebuvo sumokėtas dėl jos pačios kaltės. Atsakovė neturėjo pagrindo priskaityti ir išmokėti ieškovei darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, kadangi apie tai pačios ieškovės nebuvo informuota. Esant tokioms aplinkybės, atsakovės atžvilgiu taikyti DK 141 str. 3 d. nuostatas nebuvo pagrindo.

Atsižvelgdama į virš išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei V. P. iš atsakovės (duomenys neskelbtini) darbo užmokestį už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. 04.34 val. iki 2014 m. liepos 1 d. 05.08 val., nes šioje dalyje taip pat buvo pagrindas ieškinį atmesti.

Ieškovės V. P. apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti paaiškinimai ir įrodymai dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, dėl galimo parašo suklastojimo, nepagrįsto 2014 m. birželio ir liepos mėnesių darbo lako apskaitos žiniaraščių pildymo, netinkamos saugos tarnybos ataskaitos pateikimo bei kitų argumentų, atsižvelgiant į pateikto apeliacinio skundo ribas, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo išsprendimui ir bylos išnagrinėjimui, kadangi, kaip jau minėta, pati ieškovė teise į apeliaciją nepasinaudojo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neapskundė.

2015 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo papildymas ir papildomi rašytiniai įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nenumatyta teisė ir galimybė apeliantui pateikti atsiliepimą į savo paties apeliacinį skundą, procesinis dokumentas su priedais vertinamas kaip atsakovės paduoto apeliacinio skundo papildymas. Šiuo atveju tokio papildymo priėmimas nėra galimas, kadangi jis paduotas praleidus 30 dienų terminą nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Pagal CPK 323 str., pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Todėl procesinis dokumentas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas ir ieškovės ieškinys yra atmetamas visiškai, pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos iš naujo – iš ieškovės atsakovei priteisiamos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (502,73 Eur), valstybei - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (6,95 Eur) (CPK 93 str. 1 d., 96, 98 str.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Kadangi apeliacinis skundas patenkinamas, atsakovei iš ieškovės priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (20 Eur), išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už tinkamą apeliacinio skundo surašymą (200 Eur), nes jų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių (2 t., 49, 50 b. l., CPK 93 str. 1,3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės V. P. ieškinys ir iš atsakovės (duomenys neskelbtini) priteista: 1,97 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis už viršvalandinį darbą, 13,79 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinis darbo užmokestis už viršvalandinį darbą nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. birželio 23 d. įskaitytinai bei vidutinis darbo užmokestis už viršvalandinį darbą po 1,97 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. birželio 24 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo dienos įskaitytinai, 47,66 Eur dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. P. ieškinį nurodytoje dalyje atmesti.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 502,73 Eur (penkis šimtus du eurus 73 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (įmokos kodas 5660) 6,95 Eur (šešis eurus 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš ieškovės V. P., a .k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.