Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-269-198/2008

121.15; 121.21;

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimanto Savicko (kolegijos pirmininkas), Birutės Jonaitienės ( pranešeja), Laimutės Sankauskaitės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei E. B.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 27d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-739/2008 pagal ieškovės K. P. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims R. S., R. B. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: nurodo, kad 2006 m. balandžio 9 d. eismo įvykio metu buvo sugadinta jai priklausanti transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo tretysis asmuo R. S.. Ji kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas nurodė, kad automobilis buvo sugadintas ne jos, ieškovės, nurodomomis aplinkybėmis, o kitomis aplinkybėmis. Tačiau Panevėžio miesto VPK administracinės bylos medžiaga dėl 2006-04-09 autoįvykio (ji pateikta teismui) visiškai patvirtina trečiopjo asmens R. B. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, administracinėje byloje jo atžvilgiu priimtas nutarimas neapskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir yra galiojantis. Šis nutarimas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir jis turi didesnę įrodomąją galią, kaip reglamentuoja CPK 197 str. 2 d. Jos kaltės dėl to, kad Panevėžio miesto VPK pareigūnai, tinkamai neapžiūrėjo eismo įvykio vietos, netinkamai užfiksavo įvykio schemoje transporto priemones po autoįvykio nėra. Nurodo, kad pagal suinteresuotų asmenų parodymus teismo posėdyje, tarp jų liudytoju apklausto policijos pareigūno A. G., byloje nustatyta, kad įvykio schemą policijos pareigūnas nubraižė policijos komisariate, eismo įvykį įformino supaprastinta tvarka, kadangi jam buvo visiškai aiškios eismo įvykio aplinkybės. Eismo įvykis įvyko lyjant lietui, todėl vairuotojai, kurie nestebėjo spidometro rodmenų, negalėjo tiksliai nurodyti kokiu greičiu jie važiavo prieš pat autoįvykį.Vien suinteresuotų asmenų paaiškinimais apie galimą jų važiavimo greitį pagrįsti specialistų išvadų ir teismo sprendimo neįmanoma. Esant tokiems nepatikimiems duomenims, užfiksuotiems po autoįvykio, ekspertui sunku nustatyti tikrąsias ir objektyvias transporto priemonių padėtis, jų tarpusavio ryšį su autoįvykį ir pan. Jai yra padaryta ieškinyje nurodyta žala dėl automobilio apgadinimo, ir žalą privalo atlyginti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis ir protingumo kriterijais vertinant įvykio situaciją. Nėra pradėto jokio ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo įforminant eismo įvykį, o bylos šalys yra sąžiningos. Todėl atsakovas privalo jai išmokėti padarytos žalos atlyginimą ir ieškinį prašo tenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 1p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 259, 260, 263 str.), naikinti teismo sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir nustatytas faktines bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį patenkinti, su kuo kolegija sutinka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė sprendime nurodytas materialinės teisės normas, o taip pat ir procesinės teisės normas taikant įrodinėjimo taisykles ir pateiktų įrodymų įvertinimo taisykles (CPK 179 str., 176, 178, 185 str. ir 182 str.). Būtent, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas turi nustatyti, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tarp šalių susidarius faktinius santykius dėl ginčo dalyko, ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir bylos aplinkybes, kurių visumą teisiškai įvertino ir kvalifikavo teisingai. Sprendime pirmosios instancijos teismas išdėstė ir nurodė, kuriuos įrodymus ir aplinkybes bei ieškovės argumentus, o taip pat ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, įvertina kritiškai, juos iš dalies atmeta, kaip nepagrįstus, nurodydamas tokioms savo išvadoms pagrįsti atitinkamas įstatymų normas, motyvuotus argumentus, kurie yra pagrįsti įrodymais ir nustatytomis byloje atitinkamomis aplinkybėmis, su kuo kolegija sutinka ir jų nekartoja. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą būtų pažeidęs įrodymų ir bylos aplinkybių įvertinimo taisykles ar kitas procesinės teisės normas, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia ieškovė ( CPK 176, 177 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė ir pagrįstai konstatavo egzistuojant aplinkybes dėl 2006-04-09 įvykusio eismo įvykio, kurio metu Panevėžyje, Pramonės - Pušaloto gatvių sankryžoje buvo rastas apgadintas ieškovei K. P. priklausantis ir pas atsakovą apdraustas automobilis Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo tretysis asmuo R. S.. Teismo išvada, kad tai nėra draudiminis įvykis ir todėl atsakovas neprivalo ieškovei išmokėti draudimo išmokos yra pagrįsta, kolegija su šia teismo išvada sutinka. Pirmosios instancijos išvada atitinka byloje surinktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, kaip nurodyta sprendime, vadovaudamasis atsakovo paaškinimais ir jo pateikta ekspertine pažyma su schemomis (b.l.7-10) bei Lietuvos teismo ekspertzės centro 2007-11-30 ekspertizės aktu Nr.11-1789 (07) (b.l. 92-97) ir jos išvadomis (ekspertizę atliko ekspertas V. Š.), kitais ištirtais įrodymais nustatė, kad trečiųjų asmenų (vairuotojų) nurodomų eismo įvykio aplinkybių negalima pagrįsti techniniu požiūriu, užfiksuoti automobilių sugadinimai neatitinka vairuotojų nurodomų eismo įvykio aplinkybių, automobilių išsidėstymas po susidūrimo bei jų važiavimo greičiai prieš eismo įvykį yra neįtikėtini ir tarpusavyje nesuderinami (b.l. 6-100). Eksperto V. Š. atlikta ekspertizė, jos išvados, paneigia tiek ieškovės, tiek ir trečiųjų asmenų paaiškinimus teismui duotus šioje byloje, tiek ir jų paaiškinimus administracinėje byloje, kurioje R. B. yra nubaustas už ieškovės nurodomo eismo įvykio padarymą adminstracine nuobauda. Ekspertas, ištyręs, administacinės bylos medžiagą, joje esančią eismo įvykio schemą, civilinės bylos medžiagą, nustatė, kad įvykus transporto priemonių susidūrimui gatvių sankryžoje, vairuotojų R. S. ir R. B. nurodytomis aplinkybėmis, automobiliai Opel Zafira ir R. Š. 222, negalėjo sustoti padėtyse, kuriose jie buvo pavaizduoti administracinio teisės pažeidimo byloje esančio eismo įvykio protokolo schemoje ir padarė išvadą, kad vairuotojų nurodytos ir bylos duomenyse užfiksuotos eismo įvykio, įvykusio 2006-04-09, aplinkybės apie tai, kad automobilis R. Š., vairuojamas R. B. 40 km/h greičiu atsitrenkė į automobilio Opel Zafira, judėjusio vairuotojo R. S. nurodytu 40-50 km/h greičiu dešinį šoną, nepagrindžiamos eismo įvykio protokole esančioje schemoje pavaizduotomis automobilių padėtimis. Taigi ši ekspertizės akto išvada patvirtino duomenis apie vairuotojų nurodomų eismo įvykio aplinkybių, susijusių su automobilių išsidėstymu po susidūrimo bei jų važiavimo greičiu prieš eismo įvykį, nepagrįstumą techniniu požiūriu (b.l.7-10). Iš ekspertinės pažymos turinio matyti, kad atsakovas ištyrė eismo įvykio schemą, esančią administracinėje byloje, ir apžiūrėjo abu eismo įvykyje dalyvavusius automobilius po jų sugadinimo. Atlikdamas šiuos tyrimus sudarinėjo kompiuterines programas, modeliavo eismo įvykį ir nustatė, kad ant automobilių kontaktinių kėbulo detalių nėra susiformavusių sugadinimų, būdingų automobiliams kontaktuojant vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, tai yra, nėra slystamajam kontaktui būdingų sugadinimų, kurie turėjo susiformuoti automobiliams judant vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis. Užfiksuoti automobilių sugadinimai neatitiko jų vairuotojų (trečiųjų asmenų) nurodomų eismo įvykio aplinkybių. Todėl kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas sprendime motyvuotai ir pagrįstai nustatė, pripažino, kad šie ekspertų duomenys byloje nepaneigti jokiais kitais įrodymais. Iš byloje surinktų paminėtų įrodymų visumos padaryta apylinkės teismo išvada, kad eismo įvykis įvyko ir automobilių sugadinimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis nei nurodė tretieji asmenys ir ieškovė, o administracinėje byloje nėra teisingai nustatytos tikrosios eismo įvykio aplinkybės yra teisinga. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių ir draudiminio įvykio fakto, yra pagrįsta ištirtų paminėtų įrodymų visuma. Vadovaujantis sprendime nurodytais įstatymais (CK 6.987 str., LR Draudimo įstatymo 82str. 3 d.lp., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2str.7d., 16 str.l d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 43 p., CK 6.245str.- 6.249 str., 6.263str., CK 6.1014str.6 d. ir CPK 178str.pagrindais apylinkės teismas pagrįstai nustatė ir nusprendė, kad nesant draudiminio įvykio atsakovas pagrįstai atsisakė ieškovei išmokėti draudimo išmoką.Todėl priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš parlaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88, 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. P. 14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.