Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. V. prašymą suinteresuotam asmeniui K. P. dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja G. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama išduoti vykdomąjį raštą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4010-570/2023, kuria buvo patvirtinta šalių G. V. ir K. P. 2023 m. kovo 31 d. taikos sutartis, 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3 punktus dėl papildomų išlaidų, susijusių su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu, teikimo.

Taip pat pareiškėja teismui pateikė papildomą prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4010-570/2023 patvirtintos šalių taikos sutarties 3.3.5 punkto vykdymo.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti 2025 m. rugpjūčio 11 d. paskelbiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas netenkinamas.

Teismo procesiniai sprendimai yra vykdomi tik po to, kai įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Vykdytinam sprendimui (nagrinėjamu atveju teismo nutarčiai) įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis kreipiasi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą, tai sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, kad išlaikymas išieškomas priverstine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Tokiais atvejais taikytinos nuostatos, reglamentuojančios vykdomojo rašto išdavimo procesą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Esminė sąlyga išduoti vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį yra fakto, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis nevykdoma, nustatymas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7135-285/2018 buvo nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnametės dukters R. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, jos išlaikymo ir bendravimo tvarkos.

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4010-570/2023 patvirtinta šalių G. V. ir K. P. taikos sutartis, kuria šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7135-285/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija. Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3 papunkčiu šalys susitarė, kad papildomas išlaidas susijusias su dukra R. P. pagrįstas mokėjimo dokumentais, šalys dalinasi sekančiai: 3.3.1. K. P. einamaisiais metais skiria dukros atostogų išlaidų daliai padengti 500 Eur, tuo atveju, jei dukra visas atostogas praleidžia tik su mama (įmoką atlieka iki einamųjų metų gruodžio 31 d.); 3.3.2. kompiuterio pirkimo išlaidas dalinasi per pusę be išankstinio suderinimo, jei šalys skiria iki 500 Eur, išlaidas viršijančias šią sumą prieš perkant susiderina sms žinute arba el. paštu (nesuderinus, viršijančią sumą apmoka pirkusi šalis); 3.3.3. telefono pirkimo išlaidas dalinasi per pusę be išankstinio suderinimo, jei šalys skiria iki 200 Eur, išlaidas viršijančias šią sumą prieš perkant susiderina sms žinute arba el. paštu (nesuderinus, viršijančią sumą apmoka pirkusi šalis). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 18 d., todėl turi būti vykdoma.

Pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą pagal 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4010-570/2023 patvirtintos šalių taikos sutarties 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3. 3.3.5 punktus. Tačiau pareiškėja prašyme nenurodė, kokių konkrečiai sumų bei už kokius laikotarpius ar pateiktas sąskaitas (čekius) suinteresuotas asmuo yra neapmokėjęs.

Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad už 2023 metus iš pareiškėjos gautas sąskaitas ir čekius bei vaiko atostogas yra sumokėjęs, 2024 metais atostogas praleido su vaiku, kaip nurodyta nutartyje, o už papildomus pirkinius negavo iš pareiškėjos sąskaitų ar čekių, 2025 metais pareiškėja sąmoningai riboja jo bendravimą su vaiku, taip siekiant gauti 500 Eur už nepanaudotas atostogas su vaiku, kurie turi būti sumokėti iki 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat nurodo, kad už 2025 metus iš pareiškėjos čekių ir sąskaitų už papildomus pirkinius vaikui negavo. Kartu su atsiliepimu pateikia dokumentus, patvirtinančius pareiškėjai atliktus mokėjimus už 2023-2025 metus.

Pareiškėja pateiktu papildomu prašymu nurodo, kad pagal 2023 m. gegužės 18 d. teismo nutarties 3.3.1 punktą suinteresuotas asmuo turi apmokėti: (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą – faktūrą (duomenys neskelbtini) – 41,40 Eur sumai (82,80 Eur / 2); (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) – 26,55 Eur sumai (53,10 Eur/2); (duomenys neskelbtini) – 41,95 Eur sumai (83,89 Eur/2); (duomenys neskelbtini) – 30,63 Eur sumai (51,65 Eur/2). Pagal minėtos teismo nutarties 3.3.2 ir 3.3.3 punktus suinteresuotas asmuo turi apmokėti kompiuterio ir telefono prikimo išlaidas, 2023 m. rugsėjo 15 d. – 2025 m. birželio 15 d. laikotarpiu 1543,44 Eur sumą (3086,87 Eur/2). Pagal minėtos teismo nutarties 3.3.4 punktą, suinteresuotas asmuo turi (duomenys neskelbtini) 16,34 Eur sumą (24,36 Eur+8,32 Eur/2).

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis; kt.); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 18 punktas). Įstatymas nedetalizuoja tėvų susitarimo dėl išlaikymo tvarkos ir formos, svarbiausia, kad tėvų susitarimas nepažeistų vaiko interesų ir būtų sudarytos sąlygos tenkinti vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3.3.1 punktu šalys yra susitarę, kad suinteresuotas asmuo K. P. einamaisiais metais skiria dukros atostogų išlaidų daliai padengti 500 Eur, tuo atveju, jei dukra visas atostogas praleidžia tik su mama (įmoką atlieka iki einamųjų metų gruodžio 31 d.). Šiuo atveju pareiškėja pagal taikos sutarties 3.3.1 punktą prašo išduoti vykdomąjį raštą pagal (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitas, tačiau šalys yra susitarusios, kad išlaidos, susijusios su suinteresuoto asmens nepanaudotomis su vaiku atostogomis, turi būti apmokėtos iki einamųjų metų 2025 m. gruodžio 31 d., todėl teismas daro išvadą, kad šioje dalyje išduoti pareiškėjai vykdomojo rašto nėra pagrindo, kadangi šalių susitarimu nustatytas mokėjimo terminas dar nėra pasibaigęs.

Minėtos nutarties 3.3.2. papunkčiu šalys susitarė, kad kompiuterio pirkimo išlaidas dalinasi per pusę be išankstinio suderinimo, jei šalys skiria iki 500 Eur, išlaidas viršijančias šią sumą prieš perkant susiderina sms žinute arba el. paštu (nesuderinus, viršijančią sumą apmoka pirkusi šalis). Pagal šalių taikos sutarties 3.3.3. papunktį, telefono pirkimo išlaidas dalinasi per pusę be išankstinio suderinimo, jei šalys skiria iki 200 Eur, išlaidas viršijančias šią sumą prieš perkant susiderina sms žinute arba el. paštu (nesuderinus, viršijančią sumą apmoka pirkusi šalis). Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotas asmuo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) turi padengti pusę, t. y. 1543,44 Eur išlaidų, susijusių su dukros kompiuterio ir telefono pirkimu. Prie prašymo prideda (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) pervesta (duomenys neskelbtini) suma. Tačiau iš teismui pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti už ką ir kokiu tikslu šios sumos minėtai bendrovei buvo atliktos, kartu nėra pateikta jokių telefono aparato šiai sumai įsigijimą patvirtinančių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, jog ši suma buvo panaudota vaiko poreikių tenkinimui. Kompiuterio įsigijimo dokumentų pareiškėja taip pat nepateikia. Iš suinteresuoto asmens K. P. pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pervedė (duomenys neskelbtini) Eur už nešiojamąjį kompiuterį, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur už telefoną, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) Eur už planšetinį kompiuterį.

Pagal taikos sutarties 3.3.5 punktą, dukros sveikatos išlaidos (pvz. specialūs tyrimai, dantų ir kt.) derinamos pagal poreikį. Pareiškėja pateikia duomenis, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo už dukros (duomenys neskelbtini) turi apmokėti 16,34 Eur sumą (24,36 Eur + 8,32 Eur / 2). Prideda (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) čekius 24,36 Eur ir 8,32 Eur sumoms. Tačiau iš cituojamo taikos sutarties 3.3.5 punkto matyti, kad šalys yra susitariusios, jog dukros sveikatos išlaidos, kaip specialūs tyrimai, dantų gydymas ir kita, derinamos pagal poreikį, tačiau nėra aptarusios visų kitų dukros ligos atvejų, pvz., peršalimo ar sezoninių ligų gydymo išlaidas dalintis per pusę ir / ar jas kompensuoti, todėl teismas daro išvadą, kad išlaidos, susijusios su (duomenys neskelbtini) įsigijimu dukros (duomenys neskelbtini), nepatenka į šalių taikos sutarties 3.3.5 punktą.

Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėja prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo be nurodytų aplinkybių, jog suinteresuotas asmuo nevykdo Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4010-570/2023 patvirtintos šalių taikos sutarties 3.3.1, 3.3.2, 3.3.3, 3.3.5 punktų bei papildomam prašyme nurodytų aplinkybių, daugiau jokių reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, kurie teismui nekeltų jokių abejonių dėl nevykdomos taikos sutarties, nenurodė ir nepateikė.

Išsamiai įvertinus šalių pateiktus įrodymus civilinėje byloje bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su minėtos taikos sutarties nevykdymu, nepateikė abejonių nekeliančių įrodymų teismui, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pareiškėjai išaiškintina, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pakartotinai pasikeitus aplinkybėms ir (ar) išnykus aplinkybėms, dėl kurių vykdomasis raštas nebuvo išduotas.

Pažymėtina, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).

Šiuo atveju galima daryti prielaidą, jog šalys skirtingai supranta ir interpretuoja taikos sutarties nuostatas, taip pat taikos sutarties nuostatos, dėl kurių prašoma išduoti vykdomąjį raštą, pavyzdžiui, 3.3.5 punktas, teismo vertinimu, apskritai negalėtų būti vykdomas priverstine tvarka. Todėl teismas atkreipia dėmesį, jog šalys turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 366 straipsnis, 646 straipsnio 3 dalis), dėl taikos sutarties sąlygų keitimo, esant bendram šalių sutarimui (CPK 538 straipsnio 5 dalis), arba ginčo teisena (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai G. V..

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.