Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant Ritai Grigalienei, dalyvaujant pareiškėjai L. A., jos atstovei advokatei L. M.,, suinteresuotiems asmenims Ž. P., S. P., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. P., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Ž. P., J. P., S. P., Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš suinteresuotų asmenų J. P., S. P. gauti atsiliepimai, kuriuose nurodyta, kad jie sutinka, jog būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmė turintis faktas ( b.l. 68,70).

Iš suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos gauti atsiliepimai, kuriuose nurodyta bylą spręsti teismo nuožiūra ( b.l. 72-77,78-83)..

Iš suinteresuoto asmens Ž. P. per nustatytą terminą atsiliepimas negautas.

Suinteresuotam asmeniui J. P. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, įteikiant šaukimą, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl byla išnagrinėta , jam nedalyvaujant. Suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovams apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, tačiau į teismo posėdį jie neatvyko, neprašė bylos nagrinėjimo atidėti, todėl byla išnagrinėta , jiems nedalyvaujant.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji yra kaimynė, gyvena šalia esančiame name.Po Aleksandro mirties liko žmona ir dukra L. Močiutė E. kalbėjo, kad turtą paliks sūnui A., nes jis ja rūpinosi. Kol buvo gyvas A., jie laikė gyvulius, prižiūrėjo aplinką, dirbo daržus, pievas pjovė, namą dažė, mokėjo mokesčius. Po tėvo mirties L. mokėsi Š., bet dažnai grįždavo į namus, tvarkė namus, jais rūpinosi, dirbo žemę.Kai L. ištekėjo, išsikėlė gyventi kitur. Dabar namas negyvenamas.

Iš santuokos liudijimo matyti,kad P. J. susituokė su A. E. 1949-05-21 ( b.l.10).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. P., motina- P.-A. E. ( b.l.15).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad A. P. susituokė su A. P. (duomenys neskelbtini) ( b.l.18).

Iš mirties liudijimo matyti, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l.16).

Iš mirties liudijimo matyti, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l.19).

Iš pažymos matyti, kad A. P. paskutinė gyvenmamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( b.l.17).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad L. P. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai A. P. ir A. P. ( b.l.20).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad J. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. P., motina- P.-A. E. ( b.l.21).

Iš gimimo liudijimo matyti,kad S. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas yra J. P., motina- P. E. ( b.l.23).

Iš J. P. mirties liudijimo matyti,kad jis mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 11).

Iš E. P. mirties liudijimo matyti,kad ji mirė (duomenys neskelbtini) ( b.l. 12).

Iš pažymų matyti, kad J. P. ir E. P. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ( b.l.13,14).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad E. P. priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) ( b.l.6-9).

Iš namų valdos techninės apskaitos bylos matyti,kad namų valda (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso E. P. ( b.l. 25-33).

Iš pažymos matyti, kad L. A. gyvenamąją vietą deklaravo iki 2014-01-22 adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2014-01-23 iki 2015-08-18 deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo 2015-08-19 adresu (duomenys neskelbtini) ( b.l.34).

Iš santuokos liudijimo matyti,kad R. A. ir L. P. susituokė (duomenys neskelbtini) ( b.l.36).

Iš pažymų matyti, kad A. P. turi du vaikus :Ž. P. ir L. A. ( b.l.49,50).

Iš 2015-09-23 notarės nutarimo matyti, kad L. A. prašymas dėl palikimo priėmimo po tėvo A. P. mirties atmestas, nes praleistas terminas palikimui priimti ( b.l.37).

Iš 2015-10-02 notarės liudijimo matyti,kad po E. P. ir A. P. mirties į notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra užvestos , paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti ( b.l.51).

Iš kvito matyti, kad buvo mokama už elektrą ( b.l.52).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos L. A. prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai yra pagrįsti, įrodyti ir tenkintini.

Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja L. A., įrodinėdama , kad A. P. po savo motinos E. P. mirties, o ji , L. A., po savo tėvo A. P. mirties palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktus, nurodė, kad po A. P. po savo motinos E. P. mirties naudojosi likusiu jos nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, toje sodyboje su savo šeima gyveno, prižiūrėjo, tvarkė, remontavo namą, dirbo žemę, mokėjo mokesčius. L. A., po savo tėvo A. P. mirties liko gyventi toje namų valdoje, kartu su motina, ją rūpinosi, tvarkė, mokėjo mokesčius. Kaip nurodė pareiškėja, nei tėvas, nei ji per nustatytą terminą dėl palikimo į notarą nesikreipė, ji kreipėsi tik 2015m. rugsėjo mėnesį, kai jau buvo praleistas įstatymų nustatytas terminas. Pareiškėjo pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys Ž. P., S. P., liudytoja G. K. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro nekilnojamas turtas- namų valda ( pastatai, žemė), faktiškas palikimo priėmimas ir jo valdymas reiškia, kad A. P. po savo motinos E. P. mirties, o pareiškėja L. A. po tėvo A. P. mirties priėmė ir faktiškai valdo likusį E. P. ir A. P. turtą. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad A. P. po E .P. mirties, o L. A. po A. P. mirties faktiškai , pradėdami valdyti, paveldėjo turtą, todėl palikimą priėmė.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos L. A. pareiškimą tenkinti .

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad A. P. a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti .

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad L. A. ( ikisantuokinė pavardė P.) a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti .

Turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.