Kauno apygardos teismo nutarimas

Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-1072-317/2015

NUTARIMAS

2015 m. lapkričio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimo, kuriuo B. B. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje, ir nubausta 86 Eur bauda bei įpareigota iki 2015 m. spalio 31 d. atlyginti Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 9,70 Eur turtinį nuostolį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. nubausta už tai, kad 2015 m. balandžio 25 d., apie 11.25 val. (protokole ir nutarime – 11.52 val.) telefoniniu pranešimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės budėtojui pranešė, kad buvo sumušta kaimyno A. Š.. Nuvykę minėtu adresu, pareigūnai išsiaiškino, kad sumušimo fakto nebuvo. 2015 m. balandžio 26 d. paskambinusi į policiją, B. B. pakartotinai nurodė klaidinančias aplinkybes. Apylinkės teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais B. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.

B. B. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su kaltinimu, kad ji ir 2015 m. balandžio 26 d. melagingai iškvietė spec. tarnybas. Nors 2015 m. gegužės 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 56P-30974938-15 nurodoma, jog ji 2015 m. balandžio 26 d. paskambinusi į policiją pakartotinai nurodė klaidinančias aplinkybes, tačiau, anot apeliantės, iš protokolo turinio nelabai aišku, kokios tai pakartotinės klaidinančios aplinkybės. Atkreipia dėmesį, kad patys policijos pareigūnai nustatė, jog 2015 m. balandžio 25 d. jos pranešimas apie jos sumušimą nebuvo klaidinantis, todėl apeliantei neaišku, kaip galėjo būti 2015 m. balandžio 26 d. pranešimas policijai pakartotinai klaidinantis. Juolab, kad 2015 m. balandžio 26 d. pranešime nebuvo jokios kalbos apie kaimyno A. Š. sumušimą. Apeliantė neneigia, kad ji dvi dienas iš eilės kvietė pareigūnus, tačiau teigia, kad ji juos kvietė dėl skirtingų įvykių, t. y. pirmą kartą – 2015 m. balandžio 25 d. – dėl jos sumušimo, o antrą kartą – 2015 m. balandžio 26 d. – brolio K. G. paprašyta, dėl jo apsodinto daržo bulvėmis ir daržovėmis išdrapakavimo. Taigi, anot administracinėn atsakomybėn patrauktosios, ji abu kartus pranešė tikrą, o ne melagingą informaciją. Pažymi, kad 2015 m. balandžio 26 d. atvykusi operatyvinė grupė net nepatikrino šio jos pranešimo tikrumo, t. y. nebuvo nuvykę apžiūrėti įvykio vietos ir neįsitikino jos pranešimo teisingumu. O tai, kad liudytoja Ž. P. teisme parodė, kad ji su operatyvine grupe pas apeliantę 2015 m. balandžio 26 d. atvyko dėl tariamo jos sumušimo, neturi jokio pagrindo, kadangi ji apeliantės pokalbio su Ž. G. negirdėjo. Be to, ji, atvykusi į apeliantės namus su dar dviem pareigūnais, kurie teisme nebuvo apklausti, su B. B. apie jos sumušimą nekalbėjo, o kalbėjo tik su K. G. apie jo bulvių lauko išakėjimą. Skundo autorės nuomone, šias aplinkybes geriausiai galėjo patvirtinti jos 2015 m. balandžio 26 d. pokalbio su policijos budėtoju garso įrašas. Nors policijos atstovas teisme A. K. žadėjo šį įrašą pateikti teismui, tačiau vėliau pareiškė, kad šis įrašas neišlikęs, nors jos žiniomis, daromi visi pokalbių įrašai su budinčiais policijos pareigūnais. Apeliantės nuomone, kadangi policijos pareigūnai nepateikė jokių įrodymų, kad ji 2015 m. balandžio 26 d. pranešė policijai apie jos sumušimą, todėl negalima teigti, jog toks pranešimas apskritai buvo. Priešingai, policijos pareigūno Ž. G. parodymai patvirtino, jog 2015 m. balandžio 26 d. jos pranešimas buvo tik apie bulvių lauko išakėjimą, kas neleidžia teigti, jog šis pranešimas buvo melagingas. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad policijos atstovas teisme nurodė, jog ji 2015 m. balandžio 26 d. skambino į policiją per bendrąjį pagalbos telefoną, nors iš tiesų, ji skambino tiesiogiai į Vilkaviškio policijos komisariatą telefonu numeriu 20182, todėl, anot jos, tariamai ir nėra išlikęs pokalbio įrašas.

Nepaisant šių aplinkybių, apeliantė pastebi, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyta, jog teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju Ž. B.. Tačiau toks asmuo teisme apklaustas nebuvo ir skundo autorei apie jį nieko nėra žinoma. Be to, teismo nutarime nurodytas klaidingas jos amžius (65 metai), nors jai šiuo metu yra 70 metų. Kita vertus, B. B. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi šioje byloje apklaustų liudytojų A. S., K. B., I. B., I. I., V. I. parodymais, kaip patvirtinančiais jos kaltę, nors jie apie apeliantės 2015 m. balandžio 26 d. skambutį policijai apskritai nieko nežinojo.

Motyvuojamoji dalis

B. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 9 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas B. B. administracinės atsakomybės pagal ATPK 186 straipsnį klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai B. B. pripažino kalta padarius šį pažeidimą.

Pagal ATPK 186 straipsnį atsako tas, kas žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog ATPK 186 straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 186 straipsnį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jos specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybę nustatančios teisės normos, visgi, negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ATPK 186 straipsnyje pateikta formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, taigi atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad B. B. 2015 m. balandžio 25 d., apie 11.25 val. telefoniniu pranešimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės budėtojui pranešė, kad kilo konfliktas dėl žemės ir kaimynas A. Š. su kitais kaimynais ją suspardė (b. l. 23). Dėl šio konflikto vėliau, 2015 m. balandžio 27 d. ji parašė pareiškimą Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato viršininkui (b. l. 6-7). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos 2015 m. birželio 23 d. nutarime atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog dėl B. B. sveikatos sutrikdymo nustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką – A. Š. (b. l. 72). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto išvada Nr. G352/15(09) patvirtina, kad B. B. konstatuota kraujosruva kairio šlaunikaulio gumburo projekcijoje buvo padaryta kietu buku daiktu, galimai 2015 m. balandžio 25 d. ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 34). Pažymėtina, kad ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, jog „labiau tikėtina, kad B. B. 2015-04-25 galėjo patekti į situaciją, dėl kurios teko kviesti specialiąsias tarnybas“. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad 2015 m. balandžio 25 d. buvo kilęs konfliktas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog B. B. žinomai melagingai pranešė policijai apie įvykį – konfliktą tarp jos ir jos kaimyno, smurto naudojimą, t. y. negalima teigti, kad ji 2015 m. balandžio 25 d. pranešė policijai apie tikrovėje neegzistuojantį faktą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. B. 2015 m. balandžio 26 d., t. y. kitą dieną, apie 16.55 val. policijai pranešė apie jos brolio K. G. išakėtą bulvių lauką (b. l. 23). Taigi, šį kartą apeliantė policijos pareigūnus kvietė ne dėl jos sumušimo, o paprašyta jos artimo giminaičio. Šią aplinkybę patvirtino ir policijos atstovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad į įvykio vietą nuvykusiai tyrėjai B. B. patvirtino, jog 2015 m. balandžio 26 d. jai į policiją liepė skambinti K. G. ir, kad ji pati tą dieną nenukentėjo. Todėl konstatuoti pakartotinumo fakto nėra pagrindo. Be to, kaip pati B. B. nurodo, atvykę policijos pareigūnai net nenuvyko pažiūrėti įvykio vietos ir neįsitikino jos pranešimo teisingumu. Toks apeliantės teiginys visiškai tikėtinas atsižvelgiant į tai, kad policijos darbuotojai į įvykio vietą atvyko 17.48 val., o išvyko 17.50 val., t. y. po dviejų minučių (b. l. 23). Vien tai, kad suartas bulvių laukas priklauso ne jai, neleidžia konstatuoti melagingo pranešimo fakto. Pažymėtina, kad B. B. ir neneigia, kad bulvių laukas jai nepriklauso ir priešingai, ji nurodo, kad skambino policijai paprašyta savo brolio. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja Ž. P. patvirtino, kad nuvykus pas B. B., buvo ir K. G., kuris patvirtino, jog būtent jis prašė apeliantės paskambinti į policiją, nes šis nemoka naudotis telefonu. Teisės aktai nenumato, kad asmenys specialiąsias tarnybas gali kviesti, tik kai jiems patiems šios tarnybos yra būtinos, todėl pripažintina, kad šiuo atveju B. B. kvietė policiją, siekdama tokiu būdu apginti savo brolio interesus, t. y. sąžiningai manė, kad specialiųjų tarnybų pagalba jos broliui yra reikalinga, o ne piktnaudžiavo teisės aktais suteikta teise kreiptis pagalbos į specialiąsias tarnybas. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, sudėtis.

Aukštesniajam teismui nustačius, jog B. B. veiksmuose, jai kviečiant atvažiuoti policijos pareigūnus, nėra tyčinės kaltės, administracinio teisės pažeidimo teisena, pradėta jos atžvilgiu pagal ATPK 186 straipsnį nutrauktina. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina priimant naują nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

B. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą B. B. atžvilgiu pagal ATPK 186 straipsnį, nesant jos veiksmuose šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.