Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-119-922/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
II-119-922/2019
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00180-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pažeidėjas
G. D.
Advokatai
Andrius Dobrovolskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-119-922/2019
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00180-2019-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 16.9.6.; 21.10.4.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 3 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. D., jo atstovui advokatui Andriui Dobrovolskiui,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio išnykusį teistumą, gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas arba apeliantas) atstovo skundą dėl 2019-08-08 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Raimondos Čilčiūtės nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 19103889184 (toliau – nutarimas arba skundžiamas nutarimas) panaikinimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo ar švelninimo byloje, kurioje jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. 2019-08-08 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu pripažintas padaręs nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), t. y., 2019-07-25 09 val. 42 min. Rudnios kaime vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilių lengvas girtumo laipsnis.

Šalies argumentai

2019-08-26 skundu G. D. atstovas teismo prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-841-2019 bei nutraukti administracinę teiseną G. D. atžvilgiu. Teismui netenkinus G. D. prašymo visiškai panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, prašo G. D. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, pakeisti skundžiamą nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui. Skunde nurodoma, kad G. D. nesutinka su tuo, jog jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Tam tikros protokole nurodytos aplinkybės nurodytos neteisingai ir neatitinka tikrovės. Protokole nurodyta, neva nusižengimo faktą liudija O. M., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau O. M. negalėjo būti liudininku, kadangi jis G. D. automobilyje nevažiavo bei nedalyvavo tikrinant G. D. blaivumą bei surašant protokolą. O. M. į įvykio vietą atvyko jau po protokolo surašymo su tikslu parvairuoti G. D. priklausančią transporto priemonę iki G. D. namų. Nurodoma, kad buvo netinkamai įvertintas G. D. į bylą pateiktas 2019-07-25 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 7 bei nevertintas visų byloje esančių įrodymų kontekste. 2006 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse nėra nurodytos savanoriškos medicininės apžiūros atlikimo pasekmės bei medicininės apžiūros akto įrodomoji galia santykyje su policijos atliktu blaivumo patikrinimu. Tačiau vien pagal tai, kaip suformuluotas Taisyklių 29 punktas yra akivaizdu, jog esant skirtingiems policijos ir medicinos įstaigos atliktiems blaivumo patikrinimams, turėtų būti vadovaujamasi pastarosios įstaigos atliktu patikrinimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje išreikšta nekaltumo prezumpcija, kuri savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant administracinę bylą, būtų vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Policijos pareigūnas G. D. neblaivumą tikrino 2019-07-25 d. 09.42 val. (šis laikas užfiksuotas alkotesterio kvite), o G. D. į medicinos įstaigą kreipėsi tos pačios dienos 10.30 val. Įvertinus laiką, skirtą protokolo surašymui, sprendimo nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo surašymui, kitiems būtiniems policijos pareigūnų veiksmams atlikti bei laiką, sugaištą nuvykti į medicinos įstaigą, konstatuotina, jog G. D. į medicinos įstaigą kreipėsi taip greitai, kaip tai buvo objektyviai įmanoma. Medicinos apžiūros akte nurodyta, jog G. D. laikysena, eisena, elgsena, atmintis, dėmesys, mąstymas, kalba, mimika ir judesių tikslumas nesutrikę, vyzdžiai neišsiplėtę, nistagmo nėra. Medicininės apžiūros akto išvadoje nurodyta, jog G. D. yra blaivus ir gali vairuoti. Šis rašytinis įrodymas verčia abejoti policijos atlikto blaivumo patikrinimo teisingumu. Nurodo, kad kiekvieno asmens sveikata bei fermentinė sistema yra skirtingi, todėl negalima kiekvienu konkrečiu atveju remtis statistinio suaugusio žmogaus vidutinišku fermentinės sistemos alkoholio koncentracijos kraujyje sumažėjimu.

Skunde taip pat nurodoma, kad G. D. 2019-07-25 d. vairuodamas automobilį buvo visiškai įsitikinęs, jog yra blaivus. Būtent dėl šios priežasties jis nesutiko su policijos atliktu blaivumo patikrinimu bei laiku kreipėsi į medicinos įstaigą, kuri ir patvirtino G. D. blaivumą. Esant tokiai situacijai, G. D. negalėjo būti nubaustas, o jo atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena privalėjo būti nutraukta. Teismui pripažinus G. D. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, šiam atvejui skunde nurodoma, kad G. D. yra paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių. Administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. G. D. visiškai nesijautė neblaivus, juolab alkoholį vartojo iš vakaro, o transporto priemonę ryte - atsibudęs ryte G. D. dėl geros savijautos manė, kad alkoholis jau yra išsiskaidęs. Jeigu G. D. būtų buvęs įsitikinęs, kad yra neblaivus, transporto priemonės nebūtų vairavęs. Manytina, kad G. D. neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net 12 mėnesių. Nurodoma, kad teisės vairuoti automobilį netekimas stipriai atsilieptų G. D. gyvenimo kokybei ir sveikatai. Paskutinį kartą G. D. administracine tvarka buvo baustas prieš 7-8 metus.

Atsiliepimas

Institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą atsiliepimu į pareiškėjo G. D. skundą teismo prašo pareiškėjo skundo netenkinti, o 2019 m. rugpjūčio 8 d. priimtą nutarimą Nr. 52-ANR_N-841-2019 administracinio nusižengimo byloje palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. G. D. pateiktame prašyme nurodytuose motyvuose nebuvo išskirtinių aplinkybių administracinio nusižengimo teisenai nutraukti ar taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d., todėl buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir paskirta minimali 800 eurų bauda su minimaliam teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių terminui. Kvitas, kuriame buvo užfiksuotas 2019-07-25 d., G. D. blaivumo patikrinimo rezultatas, alkotesterio meteorologinės patikros sertifikatas buvo pridėtas prie administracinės bylos. Kiti G. D. reikalaujami alkotesterio duomenys yra tik formalumas, įtakos priimti nutarimui neturėjo. G. D. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, sergančios motinos priežiūrai bei dėl jo paties sveikatos problemų, teismų praktikoje nelaikytina išimtine, sudarančia pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad namiškių slauga bei priežiūra, paties pareiškėjo sveikatos būklė, G. D. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas asmuo O. M., liudijantis pažeidimo faktą, administracinėje byloje toliau neminimas, paaiškinimai iš jo nepaimti. Jis protokole pažymėtas kaip asmuo liudijantis faktą, dėl to, kad jam neblaivaus G. D. automobilis buvo perduotas. Paprastai pareigūnų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39/2014). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, nesutikdamas su atlikto neblaivumo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Tą ir padarė G. D. -nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktu neblaivumo patikros rezultatais, jis kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Vertinant G. D. blaivumą vairuojant automobilį AUDI 100 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtina vadovautis pirmo patikrinimo rezultatais, kai jam buvo nustatytas 0,46 promilių girtumas (neblaivumas). Sekantis patikrinimas tik patvirtino natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą tikrinamo asmens organizme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad G. D. transporto priemonę vairavo neblaivus ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. Institucija nurodo, kad G. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 124 (1) str. 7 d. 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu jau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Tai neigiamai charakterizuoja pažeidėją ir rodo jo neatsakingą požiūrį. Vertinant nurodytas aplinkybes bei siekiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 str. numatytų nuobaudos tikslų, manytina, kad G. D. nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 5 d. nuostatas.

Pareiškėjas G. D. ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, o teismui netenkinus G. D. prašymo visiškai panaikinti 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą, prašė G. D. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį bei pakeisti skundžiamą nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpesniam laikui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nutarimas pakeistinas.

Nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja Raimonda Čilčiūtė, vadovaudamasi protokole surašyta informacija, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skyrė G. D. 800 eurų dydžio baudą bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. liepos 25 d. Lietuvos Kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiasis patrulis Nelas Jasaitis surašė administracinio nusižengimo protokolą G. D. už tai, kad jis 2019 m. liepos 25 d. apie 09.42 val. Varėnos r., Rudnios k., vairavo automobilį „Audi 100 AVANT", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,46 prom. (0,44 prom. įvertinus alkotesterio paklaidą) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais G. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje. Pareiškėjas savo iniciatyva, 2006 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte numatyta tvarka ir pagrindu kreipėsi ir jam medicinos įstaigoje atliktame medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 7 nurodyta, kad 10.56 val. alkotesteriu G. D. atliktas patikrinimas ir nustatytas 0,2 prom. neblaivumas. Medicininės apžiūros išvadoje pateikta, kad „Pacientas šiuo metu yra blaivus“.

Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Taisyklių (veikos padarymo metu galiojusi redakcija) 29 punkte nurodyta, jog su tikrinimo rezultatais nesutinkantis asmuo ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Taigi vienos valandos terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo administracinio protokolo surašymo procedūros pabaigos, o nuo policijos pareigūnų atlikto tikrinimo, su kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko, momento. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo Taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-221-594/2019.

Per 1 val. 14 min. tarp tikrinimų pareiškėjo neblaivumas sumažėjo nuo 0,44 iki 0,2 promilių ir šių dviejų patikrinimų rezultatai nesukelia reikšmingų abejonių, o tik patvirtina tam tikrą aksiomą, jog suaugusio, nepratusio vartoti alkoholį asmens fermentinės sistemos alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilių per vieną valandą. Vaistų poveikyje ar piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3-0,4 promilių per vieną valandą. Juolab, policijos pareigūnų 2019 m. liepos 25 d. 09.42 val. naudotas alkoholio kiekio matuoklis turi visus reikalingus dokumentus (galiojantį patikros sertifikatą, matavimo priemonės tipo tyrimo sertifikatą ir kitus), kuriems esant tikrinimo rezultatas yra laikomas teisėtu. Nepaisant pareiškėjo ligų ir sveikatos būklės, darbingumo lygio, byloje nėra jokių įrodymų, kad G. D. alkoholio koncentracijos kraujyje sumažėjimas yra visiškai skirtingas negu sveiko statistinio asmens.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo pirmasis reikalavimas visiškai atmetamas, laikant, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjas yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog G. D. darbingumo lygis yra tik 20 procentų, jis yra sirgęs infekciniu koksitu, serga aktyviu reumatoidiniu artritu. Apeliantas administracinį nusižengimą padarė Rudnios kaime. Sutiktina su skundo argumentu, jog transporto priemonės vairavimas kaime reiškia neintensyvų eismą bei mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį ir savo ruožtu mažesnę riziką skaudžioms pasekmėms (žmonių sužalojimui ir t. t.) kilti. Važiavimas vietovėje, kurioje G. D. ir gyvena, reiškia, kad G. D. žino eismo sąlygas, patį kelią. Ši aplinkybė, nors ir nepateisina lengvabūdiško elgesio, tačiau taip pat mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. G. D. nedirba (dėl jam nustatyto 20 proc. darbingumo), tačiau jis didžiąją dalį savo laiko skiria sergančios mamos slaugymui ir priežiūrai. Kaip yra nurodęs skunde, netekęs teisės vairuoti, G. D. netektų galimybės padėti sergančiai mamai nuvykti į ligoninę Vilniuje, kur ji, padedama G. D., reguliariai lankosi. Pačiam G. D. nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Faktas, kad G. D. buvo nustatytas 0,46 prom. (0,44 prom. įvertinus alkotesterio paklaidą) girtumo laipsnis, tačiau toks kiekis nežymiai viršija leistiną normą, ši aplinkybė taip vertintina kaip palanki pareiškėjui. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nustatytas alkoholio kiekis daugiau yra susijęs su klydimu apie tikrąjį alkoholio kiekį (jo likučius) kraujyje, atitinkamai ir iškvepiamame ore, t. y. apeliantas vairavo automobilį nepagrįstai įsitikinęs, kad yra blaivus. Darytina išvada, kad šios aplinkybės, apibūdinančios G. D. asmenybę, jo nusižengimo padarymo aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad G. D. gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. numatyta poveikio priemonė ir tai nepažeidžia teisingumo principo.

Aplinkybė, kad G. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 124 (1) str. 7 d. 2011-06-06 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, nors ir nuobauda negaliojanti, apelianto asmenybę apibūdina neigiamai. Nurodytos aplinkybės, imant jas pavieniui nėra išskirtinės, jos apeliantui iš esmės buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau vertinant jų visumą, laikytina, kad yra pagrindas šiek tiek sušvelninti jo atsakomybę. Sąlygų ir aplinkybių visiškai netaikyti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo teismas nenustatė. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių, iš dalies tenkintinas apelianto skundo antrasis (alternatyvus) reikalavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, 642 straipsnio 6 dalimi, 666 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2019-08-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-841-2019, ROIK 19103889184, dalyje dėl G. D. paskirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino 12-ai mėnesių. G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę – specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) atimti 11 mėn. (vienuolikai mėnesių).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė